Orkustjórnkerfi ķ lamasessi

Orkustjórnkerfi Breta (frį dögum Margrétar Thatcher sem forsętisrįšherra) og Evrópusambandsins (frį dögum Orkupakka 1 laust fyrir aldamót) er ónothęft viš nśverandi ašstęšur aš dómi Śrsślu von der Layen, forseta framkvęmdastjórnar ESB.  Kerfi žetta lętur ašdrętti frumorkunnar afskiptalausa og gerir bara rįš fyrir žvķ, aš eldsneytissalar sjįi um aš birgja foršabśrin af orku. Žegar stjórnendur Sambandsins og ašildarlandanna ķ einfeldni sinni og barnaskap veita uppivöšslusömu einręšisrķki stöšu forgangsbirgis fyrir frumorkuna, er ekki von į góšu, eins og nś hefur komiš ķ ljós. Nś hafa bęši Nord Stream 1 og Nord Stream 2 veriš sprengdar ķ sundur ķ lögsögu Danmerkur og Svķžjóšar į botni Eystrasalts.  

Į Ķslandi er raforkukerfiš ekki hįš slķkum ašdrįttum, heldur er žaš nįttśran sjįlf, sem stjórnar ašdrįttum frumorkunnar, ž.e. vatnsrennsli ķ mišlunarlón og jaršgufustreymi inn ķ foršabśr gufuvirkjananna.  Žess vegna er markašskerfi hagfręšinganna ónothęft fyrir ķslenzka raforkukerfiš, nema Ķslendingar vilji verša fórnarlömb spįkaupmennsku meš raforku śr orkulindum, sem žjóšin į aš mestu leyti sjįlf. 

Nśverandi orkustjórnkerfi hérlendis er lķka ónothęft, žvķ aš žaš hefur ekki reynzt žess megnugt aš tryggja stękkun kerfisins ķ tęka tķš og skeikar miklu.  Nś žegar er kerfiš žaniš til hins żtrasta, en žaš eru a.m.k. 5 įr, žangaš til nęsta mišlungsstóra virkjun kemst ķ gagniš, og Orkustofnun viršist ekkert liggja į viš aš afgreiša umsókn Landsvirkjunar um virkjunarleyfi fyrir Hvammsvirkjun.  Embęttisfęrslan žar į bę er oršin hneykslanleg.  

Į forsķšu Morgunblašsins 21. september 2022 birtist frétt Baldurs Arnarsonar meš eftirfarandi fyrirsögn: 

"Skortur į raforku gęti ógnaš hagvexti į Ķslandi".

Fréttin hófst žannig:

"Vilhjįlmur Egilsson, hagfręšingur, segir žaš geta skapaš įhęttu fyrir ķslenzkt hagkerfi, ef įform um orkuskipti ganga ekki eftir.  Sé krafan um gręna orku ekki uppfyllt, geti žaš bitnaš į śtflutningi ķslenzkra sjįvarafurša og į flugsamgöngum. 

Auka žurfi framleišslu į raforku um 24 TWh/įr, ef markmiš um orkuskipti fyrir 2040 eigi aš nįst.  Ķ mesta lagi 1/10 hluti žess muni aš óbreyttu nįst fyrir 2030.  Žvķ geti sś staša komiš upp, aš orka verši skömmtuš į Ķslandi. 

Žį telur Vilhjįlmur vandséš, aš orkuskiptin geti gengiš eftir įn žess aš nżta vindorkuna.  Ef 20 % orkužarfarinnar verši aflaš meš vatnsorku, sem sé raunhęft, en hins hlutans meš vindorku, muni žaš samsvara 800 vindmyllum."  

Į mešan hlutdeild endurnżjanlegrar orku af heildarorkunotkun landsmanna er yfir 85 % og langflestar žjóšir eru meš miklu minni hlutdeild, eins og fyrirsjįanlegt er a.m.k. nęstu 10 įrin, er ķmyndarvandi śtflutningsgreina Ķslands, žótt óraunhęf markmiš stjórnmįlamanna um orkuskipti nįist ekki, ķmyndun ein.  Įhęttan er fjįrhagslegs ešlis.  Žį koma til sektargreišslur til Evrópusambandsins, sem stjórnmįlamenn af įbyrgšarleysi sķnu ķ gįska andartaksins hafa undirgengizt ķ nafni žjóšarinnar og geta skipt milljöršum ISK.  Žį verša atvinnuvegir og heimili lķka įfram undir hęl olķuframleišenda į sveiflukenndum markaši į leiš til sólseturs, sem žżšir tilhneigingu til veršhękkana.  Aftur į móti er lķka įhętta fólgin ķ žvķ, aš allur vélbśnašur į Ķslandi sé hįšur raforkuvinnslu ķ eldfjalla- og jaršskjįlftalandi į borš viš Ķsland. Žaš er žó meš skynsamlegri uppbyggingu og dreifingu mannvirkja minni įhętta en vęri fólgin ķ žvķ fyrir landsmenn aš fį hingaš aflsęstreng, sem setja mundi orkumarkašinn hér upp ķ loft.

Žessi višbótar raforka, 24 TWh/įr į 2 įratugum, er įętluš heildar višbótaržörf til vaxtar og višgangs hagkerfinu įsamt heildar orkuskiptum.  Svartsżni Vilhjįlms um orkuskömmtunarįstand getur hęglega rętzt į nęstu 5 įrum, ž.e. fram aš fyrstu virkjun ķ Nešri-Žjórsį, sem viršist verša nęsta mešalstóra virkjun (um 100 MW) inn į stofnkerfiš.  Žessi staša jafngildir falleinkunn nśverandi stjórnkerfis raforkumįla.  Žaš veršur žess vegna aš hanna nżtt stjórnkerfi orkumįlanna hérlendis, ekki sķšur en ķ ESB, en žessi 2 stjórnkerfi verša naušsynlega ólķk, žvķ aš ašstęšur eru gjörólķkar.  

Markašskerfi raforku fyrir Ķsland, snišiš aš fyrirmynd ESB, er ķ hönnun, žótt Śrsśla von der Leyen hafi lżst žetta kerfi śrelt og ónothęft viš breyttar ašstęšur.  Įstęša žess, aš žaš er ekki žegar tekiš śr sambandi, er, aš uppsprengt jaršgasverš veldur uppsprengdu rafmagnsverši vegna žeirrar reglu žessa kerfis, aš verš til neytenda įkvaršast af jašarveršinu, ž.e. verši nęstu kWh, sem bešiš er um, og žar meš spara allir notendur viš sig gas og rafmagn eftir megni.  

Žaš er eitthvaš brogaš viš žennan vindmylluįhuga Vilhjįlms.  Tölurnar, sem eftir honum eru hafšar žarna, fela ķ sér stórar vindmyllur, a.m.k. 7,0 MW, sem er aflmeiri vindmylla en nokkur framleišandi hefur hingaš til treyst sér aš framleiša fyrir ķslenzka markašinn vegna vešurfarsašstęšna hér.  Ef draumfarir Vilhjįlms Egilssonar um 19 TWh/įr raforku frį vindmyllum rętast (Guš forši viškvęmri ķslenzkri nįttśru frį öllu žvķ jaršraski, sem žessi frumstęša og óskilvirka ašferš viš raforkuvinnslu śtheimtir), žį er sżnt, hvaš gerist į ķslenzka raforkumarkašinum, sem dótturfélag Landsnets er aš bauka viš. Vindmyllueigendur munu stjórna raforkuveršinu, žvķ aš vindmyllurnar munu mynda jašarkostnašinn į markašinum.  Žetta eitt śt af fyrir sig mun žį valda um 50 % hękkun heildsöluveršs į raforku til almennings.  Hins vegar mun skortstašan į ķslenzka raforkumarkašinum leiša til miklu meiri hękkana į veršinu til almennings en žetta. Žannig stefnir ķ algert óefni fyrir ķslenzk heimili og fyrirtęki įn langtķmasamninga um raforkukaup vegna markašsvęšingar raforkunnar, sem sterklega er męlt meš ķ Orkupakka 3, en veršur ekki skylda fyrr en meš Orkupakka 4, og sį hlżtur nś aš koma til róttękrar endurskošunar af hįlfu framkvęmdastjórnar ESB ķ ljósi nżlegra orša forseta hennar. 

Hvers vegna ķ ósköpunum leggur dr Vilhjįlmur Egilsson upp meš 20 % frį vatnsorkuverum og 80 % frį vindorkuverum af 24 TWh/įr fram til 2040, en 0 frį jaršgufuvirkjunum ?  Raforkan frį jaršgufuvirkjunum er yfirleitt dżrari en frį vatnsaflsvirkjunum, en ódżrari en frį vindorkuverum, og ólķku er saman aš jafna um įreišanleikann, svo aš ekki sé nś minnzt į landverndina, kolefnisfótsporiš į GWh aš byggingarskeiši meštöldu, notkun fįgętra mįlma og mengun į rekstrartķma. Meš žvķ aš nżta alla orkustrauma jaršgufuvirkjunar bżšur hśn upp į alls konar starfsemi, bęši tengda afžreyingu, išnaši og upphitun hśsnęšis.  Žęr eru yfirburšakostur ķ samanburši viš višurstyggilegar vindmyllur, sem eru algert neyšarbrauš og óžarfar į orkurķku Ķslandi.  

 

 


Endurskošun orkumarkašar

Žaš er kunnara en frį žurfi aš segja, aš Ursula von der Leyen, forseti framkvęmdastjórnar Evrópusambandsins (ESB), hefur lżst žvķ yfir, aš raforkumarkašur ESB sé ónothęfur viš nśverandi ašstęšur.  Bragš er aš, žį barniš finnur.  Forsenda markašarins var alla tķš sś, aš nóg bęrist til hans af frumorku, ž.e. ašallega jaršefnaeldsneyti ķ tilviki ESB. 

Ašildarlöndin og bandalagiš sjįlft hafa hins vegar sżnt skilningsleysi į virkni markašarins og/eša įbyrgšarleysi meš žvķ aš veikja frambošshlišina smįm saman, žangaš til hśn hrundi viš eina ašgerš einręšisherra austur ķ Moskvu, sem lokaši smįm saman fyrir gasstreymi eftir Nord Stream 1 frį Sķberķu til Žżzkalands. Nś eru reyndar eldsneytisgasgeymar ķ Evrópu um 80 % fullir, og ESB hefur sett Gazprom stólinn fyrir dyrnar meš įkvöršun hįmarksveršs į gasi, sem mun jafngilda 50 EUR/MWh į raforkuvinnslu śr žessu gasi. Sżnir žessi "gagnsókn" ESB, aš "orkuvopniš" hefur snśizt ķ höndum einręšisherrans og ólķgarka hans. 

Meš samningum Žjóšverja viš Rśssa um gaskaup eftir Nord Stream 1 & 2 į tiltölulaga hagstęšu verši myndašist enginn hvati til aš setja upp ašstöšu ķ höfnum Žżzkalands fyrir jaršgas į vökvaformi, LNG, sem er aušvitaš mun dżrara.  Žar aš auki var bannaš ķ Žżzkalandi į dögum Merkel sem kanzlara, lķklega 2015, aš vinna gas śr jöršu meš vökvažrżsingi (fracking), žótt góš reynsla vęri af žvķ ķ Žżzkalandi įšur.  Įriš 2011 lét žessi sami óheilla kanzlari frį Austur-Žżzkalandi (DDR) draga śr framboši raforku ķ Žżzkalandi meš žvķ aš loka kjarnorkuverum og banna alla slķka starfsemi frį įrslokum 2022.  Į sama tķma var girt fyrir byggingu nżrra kolaorkuvera meš loftslagssköttum (gjaldi į CO2) og nišurgreišslu śr rķkissjóši į orku frį vindorkuverum og sólarhlöšum.  Af žessum sökum öllum var orkumarkašur Evrópu oršinn óstöšugur 2022, žegar Rśssar hófu ólögmęta og grimmilega śtrżmingarherferš sķna gegn Śkraķnumönnum 24.02.2022, og žaš gerši śt um orkumarkaš ESB.  Hvaš tekur viš af honum, veit enginn. 

Ķ žessu ljósi er afar lęrdómsrķkt aš velta fyrir sér, hvernig žróunin gęti oršiš ķ vatnsorkulöndum Evrópu.  Žaš eru vķša vatnsorkuver ķ Evrópu, t.d. ķ Sviss, Frakklandi og ķ Austur-Evrópu, en stęrsta hlutdeild vatnsorku er žó ķ Noregi, 89,1 %, og Ķslandi, 68,8 %. Žrįtt fyrir žaš, aš Noršmenn séu sjįlfum sér nęgir meš raforku meš sķna 155 TWh/įr framleišslugetu, hafa žeir oršiš fyrir baršinu į orkukreppu Evrópu, žar sem orkuverš hefur vķša tķfaldazt og samkvęmt framvirkum samningum stefnir heildsöluverš ķ 1200 EUR/MWh ķ október 2022 ķ Žżzkalandi og 2500 EUR/MWh ķ Frakklandi, en žar fer saman lélegt vatnsįr fyrir vatnsorkuverin og mikil og brżn višhaldsžörf ķ kjarnorkuverunum.  Lįg vatnsstaša ķ mišlunarlónum ķ Sušur- og Austur-Noregi vegna mikillar sölu raforku til Hollands, Žżzkalands og Bretlands, įsamt smitįhrifum um öflugar millilandatengingar viš žessi lönd veldur tķföldun raforkuveršs sunnan Žręndalaga m.v. Noršur-Noreg.  Žetta hefur valdiš ólgu ķ Noregi og nišurgreišslu rķkisins į heildsöluverši umfram 0,7 NOK/kWh (=9,6 ISK/kWh).  Hvaša lausnir sjį fręndur okkar ķ Noregi į žessu višfangsefni ?

Žann 19. september 2022 hélt Samstarfshópur um breytta orkustefnu mótmęlafund framan viš Stóržingshśsiš ķ Ósló og samžykkti įlyktun til žingsins, sem sjį mį ķ višhengi meš žessum pistli. Žessi samtök leggja m.a. fram eftirfarandi rök fyrir žvķ, aš Noršmönnum henti ekki gildandi markašskerfi raforkunnar:

 "Norska vatnsorkukerfiš er einstakt meš sķn mišlunarlón, sem jafna śt mismunandi śrkomu eftir įrstķšum og jafnvel įrum.  Žaš er svo ólķkt öšrum orkulindum į evrópska orkumarkašinum, aš žaš eitt og sér er nęg įstęša til aš krefjast aftengingar [viš uppbošsmarkaš raforku].  Norsk mišlunarlón er ekki hęgt aš fylla meš tankbķlum [eins og eldsneytisgeyma Evrópu - innsk. BJo]." 

Žetta er rétt og į lķka viš um Ķsland.  Žar er enn ekki kominn uppbošsmarkašur raforku, en illu heilli vinnur Landsnet undir stjórn ęšsta umbošsmanns ACER (Orkustofu ESB) į Ķslandi, sem einnig gegnir starfi forstjóra Orkustofnunar !, aš hönnun žessa markašsfyrirkomulags hefur nś stofnaš dótturfélag um tiltękiš.  Allt er žaš tķmaskekkja. Ótrślegt er, aš ACER žrżsti į žetta nśna eftir yfirlżsingu Śrsślu von der Leyen um ónothęfni fyrirkomulagsins.  Hér er ķslenzkt rķkisfyrirtęki aš fęra śt kvķarnar almenningi til bölvunar.  

Hvaš vill téšur Samstarfshópur ķ Noregi fį ķ stašinn ?:

"Žessar ašgeršir munu gera kleift aš koma aftur į veršlagningu raforku, sem notuš er ķ Noregi, sem reist verši į raunkostnaši viš aš framleiša og flytja rafmagn meš naušsynlegri višbót vegna fjįrfestinga, endurfjįrfestinga [stękkanir - innsk. BJo] og endurbóta įsamt hugsanlegum višbótum til aš hvetja til orkusparnašar." 

Undir žetta skal taka, og žetta į lķka viš um Ķsland undir samręmdri stjórn.  Raforka er ekki vara, sem hęgt er aš geyma ķ umtalsveršum męli, heldur veršur framleišslan aš haldast algerlega ķ hendur viš notkunina. Žess vegna fer illa, ef reynt er aš lįta lögmįl um vörur gilda um rafmagniš. Um vatnsorkuvirkjanir gildir, aš vatn ķ mišlunarlóni kostar og er veršmęti žess fall af vatnsmagni ķ lóni og įrstķma.  Veršmęti žess er ekkert ķ žessu samhengi, žegar flęšir śt śr lóni į yfirfalli, en hįtt, žegar žaš nęr ekki aš fyllast aš hausti.  Žannig er veršmętiš hįš lķkindum į tęmingu lónsins, og ętlunin meš žessari veršlagningu aš koma ķ veg fyrir tęmingu įn žess aš grķpa žurfi til skömmtunar.

Ķ staš žessa fyrirkomulags hefur veriš gripiš til žess rįšs ķ langtķma orkusölusamningum viš stórišjuna aš skipta orkusölunni ķ tvennt - forgangsorku og ótryggša orku.  Forgangsorku mį ekki skerša, nema ķ óvišrįšanlegu neyšarįstandi, en ótryggšu orkuna mį skerša um allt aš 50 % į įri samkvęmt żmsum samningum.   Śtreikningana į veršgildi vatns ķ mišlunarlónum er žį hęgt aš lįta stjórna žessum skeršingum, og er slķkt mun gegnsęrra fyrir višskiptavini Landsvirkjunar en nś tķškast.  Vatnsveršmętin mynda "eldsneytisverš" fyrir vatnsaflsvirkjunina, sem veršur hluti vinnslukostnašar raforkunnar.  

Svipaš fyrirkomulag mį višhafa um jaršgufuna.  Žegar tekur aš draga nišur ķ gufuforšabśri jaršgufuvirkjana, öšlast gufan veršmęti, og žar meš hękkar rekstrarkostnašur viškomandi virkjunar, sem getur leitt til minni spurnar eftir orku frį henni.  

Til aš annast śtreikninga į orkukostnaši virkjana žarf embętti meš ašgang aš fjįrhag fyrirtękjanna, vatnsbśskap og gufubśskap žeirra.  Žessu embętti žarf aš fela įbyrgš į žvķ aš hindra orku- og aflskort til skamms og langs tķma, en nś eru žau mįl ķ lausu lofti og mikil hętta į, aš alvarleg skortstaša komi upp įšur en nęsta mišlungsstóra virkjun kemst ķ gagniš.  28.07.2019 lżsti höfundur žessa pistils valkosti viš markašskerfi ESB ķ skjalinu "Orkupakki #4 og afleišingar hans" į vegum samtakanna "Orkunnar okkar":

"Samkvęmt orkustefnu ESB [meingölluš fyrir vatnsorkulönd og nś ķ uppnįmi alls stašar-innsk. BJo] į raforkumarkašurinn aš sjį um nęgt aflframboš į hverjum staš og tķma, og eldsneytismarkašir eiga į sama tķma aš tryggja nęgt orkuframboš. Ķslenzkur raforkumarkašur getur hins vegar ekki sinnt hvoru tveggja [duttlungar nįttśrunnar rįša orkuframbošinu - innsk. BJo]. Hér žarf (nżtt) fyrirkomulag, sem hentar orkulindum Ķslands.  Žar er kjarni mįls, aš rķkiš beiti fullveldisrétti sķnum til aš stofna embętti orkulindastjóra, sem hafi meš höndum samstżringu allra virkjana landsins, sem mįli verša taldar skipta fyrir orkubśskap landsins, meš svipušum hętti og Landsvirkjun stundar nś innan sinna vébanda. Meš vandašri lagasetningu um embętti orkulindastjóra fįi hann ķ hendur "tól og tęki", sem tryggi, aš virkjanafyrirtękin hefji virkjanarannsóknir og virkjanaundirbśning ķ tęka tķš, svo aš nęgt framboš raforku verši jafnan mögulegt, vald til aš takmarka stęrš (uppsett afl) jaršgufuvirkjana į hverju svęši, svo aš rżrnun gufuafls verši ekki óhóflega hröš, heldur innan "ešlilegra marka", og jafnframt fįi orkulindastjórinn vald til aš stżra hęš mišlunarlóna ķ nafni orkuöryggis. 

Lagasetningin um embęttiš žarf jafnframt aš tryggja žvķ ašgang aš nęgum upplżsingum um allar virkjanir ķ žessari samręmdu aušlindastżringu į hverjum sólarhring, til aš embęttiš geti gegnt öryggishlutverki sķnu.  Orkulindastjórinn skal tryggja beztu sjįlfbęru nżtingu allra virkjana landsins, sem įhrif hafa į orkubśskap žess, meš žvķ aš hįmarka orkuvinnslu hverrar virkjunar til langs tķma.  Lögbundnar įkvaršanir orkulindastjóra skapa orkumarkašinum ramma, sem hann veršur aš starfa ķ frjįlsri samkeppni innan.  Ešlilegast er aš neita aš aflétta hinum stjórnskipulega fyrirvara af OP#3, unz fęri gefst į aš semja um žessa ķslenzku śtfęrslu į réttum vettvangi EES."

Sem kunnugt er var hinum stjórnskipulega fyrirvara létt af samžykki Sameiginlegu EES-nefndarinnar į OP3 haustiš 2019 į Alžingi. 21.09.2022 var tilkynnt um rįšningu framkvęmdastjóra nżs dótturfélags Landsnets, sem į aš setja į fót og reka heildsölumarkaš raforku į Ķslandi ķ anda ESB.  Sagt er ķ leišinni, aš žetta fyrirkomulag eigi aš tryggja žjóšinni hagstęšasta verš į hverjum tķma og orkuöryggi. Žaš žarf kaldrifjaša ósvķfni til aš halda žessu fram, į sama tķma og Ursula von der Leyen, forseti framkvęmdastjórnar ESB, tilkynnir, aš smķša verši nżtt og raunhęfara kerfi, žvķ aš nśverandi kerfi, žaš sem Katrķn Olga Jóhannesdóttir, framkvęmdastjóri raforkukauphallarinnar, ętlar aš sjį um hönnun į hérlendis, stenzt ekki kröfurnar, sem gera veršur til žess viš nśverandi ašstęšur.  Kerfinu hefur mistekizt aš girša fyrir orkuskort og hefur sent raforkuverš til skżjanna ķ samręmi viš jašarkostnašinn, sem er kostnašur eldsneytisgasorkuveranna.  

Žį kann einhver aš benda į, aš ķslenzka raforkukerfiš sé ósambęrilegt viš hiš evrópska.  Žaš er einmitt mergurinn mįlsins.  Framboši raforku į Ķslandi stjórna nįttśruöflin, og žar er engum stöšugleika fyrir aš fara.  Meš frambošshlišina ķ stöšugri óvissu og fįkeppnismarkaš raforkubirgjanna veršur veruleg veršhękkun į raforku hiš eina, sem hefst upp śr stofnun heildsölumarkašar į Ķslandi aš forskrift ESB ķ Orkupakka 3. Žaš er feigšarflan aš setja hér upp kerfi, sem valdiš hefur stórvandręšum annars stašar.   

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Hvöss gagnrżni į stjórnvöld

Varažingmašur Sjįlfstęšisflokksins ritaši yfirvegaša og afar hvassa gagnrżni į ķslenzk stjórnvöld fyrir framgöngu žeirra ķ Kófinu ķ Morgunblašiš 16. september 2022.  Žann 12. september 2022 birtist ķ Norgunblašinu beitt gagnrżni Gušmundar Karls Snębjörnssonar, sérfręšings ķ heimilislękningum, į sóttvarnaryfirvöld fyrir illa rökstudda įstrķšu žeirra fyrir bólusetningum barna gegn C-19, žótt börnum, įn tillits til heilsufars žeirra, sé nįnast engin hętta bśin af SARS-CoV-2 veirunni, sem veldur C-19, en geti hins vegar hęglega bešiš alvarlegt heilsutjón af mRNA-bóluefnunum, sem enn eru į tilraunastigi og hafa reynzt gagnslaus öllum aldurshópum innan hįlfs įrs frį bólusetningu. Žessi bóluefni veršur aš telja misheppnuš, og žaš er eitthvaš bogiš viš žaš, aš lyfjaišnašurinn skuli komast upp meš aš markašssetja svo svikna vöru. 

Fyrirsögn svipugangagreinar Arnars Žórs Jónssonar, lögmanns og varažingmanns sjįlfstęšismanna ķ SV-kjördęmi, var tępitungulaus:

"Réttarrķkiš rišar į fótunum".

Ķ lok inngangs stóš žetta:

"Samkvęmt śtgefinni dagskrį [um Lagadaginn 23.09.2022] stendur ekki til aš ręša žar um mįl mįlanna, ž.e. augljósa hnignun réttarrķkisins ķ kórónuveirufįrinu. Meš žögninni kallar "lögfręšingasamfélagiš" yfir sig įfellisdóm og tortryggni lķkt og sį, sem ber ķ bresti nišurnķddrar byggingar meš žvķ aš sparsla ķ sprungurnar."

Žaš er umhugsunarefni, aš samtök lögfręšinga eša stęrri hópur lögfręšinga skuli ekki hafa séš įstęšu til aš leiša samborgurum sķnum og žar meš stjórnmįlamönnum fyrir sjónir, aš heilbrigšisyfirvöld landsins fóru offari ķ Kófinu, sviptu borgarana dżrmętu einstaklingsfrelsi, atvinnufrelsi og mannréttindum, og beittu viš žetta "heilažvotti" ķ nafni vķsinda, sem voru ekki fyrir hendi. Hvaša hagsmunir lįgu žar aš baki ?

Žetta reyndist valda einstaklingum og fyrirtękjum grķšarlegu fjįrhagstjóni og skapaši heilsufarsleg og félagsleg vandamįl. Ķ heilbrigšiskerfinu var forgangsrašaš meš ęrnum tilkostnaši til žess aš fįst viš tiltölulega hęttulķtinn sjśkdóm, en žį sįtu ašrar greiningar og mešferšir, jafnvel viš hęttulegri sjśkdómum, į hakanum.  Afleišingin varš sś, aš daušsföll hafa vķša aldrei veriš fleiri eftir rénun C-19. 

Bent var į hęttuna į žessu į žessu vefsetri og vķsaš ķ rannsóknir, og Žorsteinn Siglaugsson o.fl. voru lķka ötulir aš vara viš žessu.  Ašgeršir heilbrigšisyfirvalda snerust žannig algerlega ķ höndunum į žeim. Ķ nęsta fįri veršur framkvęmdavaldiš aš halda haus og gęta sķn aš hlaupa ekki śt um vķšan völl ķ heimildarleysi. Veikum stjórnmįlamönnum og embęttismannastéttinni hęttir viš žvķ. 

"Žessi ummęli [forstjóra Heilsugęslu höfušborgarsvęšisins um, aš "hręšsluįróšri" hafi veriš beitt] stašfesta, aš yfirvöld hér į landi hafa beitt stjórnarfarslega ólögmętum ašferšum til aš stżra hegšun borgaranna; meš öšrum oršum inngripum og athöfnum, sem hvorki eiga sér višhlķtandi lagastoš né byggjast į hlutlęgum og mįlefnalegum sjónarmišum auk žess aš falla į margžęttum prófum mešalhófsreglu, sem einnig hefur talizt til mikilvęgustu forsendna mannréttindaverndar.  Grundvallarreglur stjórnskipunarinnar og undirstöšur lżšręšis og mannréttinda, eins og lögmętisregla, hlutlęgnis- og réttmętisregla, sem og mešalhófsreglur, viršast hafa veriš mölbrotnar į altari faraldursfręši og rörsżni, sem hvorki į skylt viš lżšręši né lögmętisforsendur. Hvert, sem litiš er, mį sjį, hvernig stjórnvöld meš dyggri ašstoš meginstraumsfjölmišla, hafa beitt įróšri og ritskošun. Skipulega hefur veriš ališ į ótta, vķsindaleg rökręša bęld nišur, pólitķsk rökręša vęngstżfš og heilbrigšar efasemdir śthrópašar." 

   Žaš eru engar smįręšis įsakanir į hendur stjórnvöldum, sem žarna eru settar fram.  Mistök stjórnvalda ķ Kófinu eru ķ raun meiri en ķ ašraganda Hrunsins 2008, žvķ aš žar var alvarlegasta įkęran sś, aš ekki hefši veriš bošaš til rķkisstjórnarfundar um tiltekiš mįlefni.  Hér viršast lög um rįšherraįbyrgš vissulega aftur koma til įlita, og ķ žetta sinn verša žaš stöllurnar ķ VG, sś sem sat ķ stóli forsętisrįšherra og gerir enn, og sś sem sat žį ķ stóli heilbrigšisrįšherra, sem verša aš svara til saka.

Žaš er slįandi, aš Umbošsmašur Alžingis skyldi ekki ranka viš sér žegar įriš 2020.  Žaš var bara einn žingmašur, Sigrķšur Andersen, sem hafši sig verulega ķ frammi til aš gagnrżna ašgeršir sóttvarnaryfirvalda og spyrja gildra spurninga, bęši efnislega og lagalega.  Žessi doši žjóšfélagsins er vįboši, sem taka ber mark į. Arnar Žór kallar fyrirbęriš "lżšręšishrun" og telur žaš einkenna Vesturlönd ķ heild.  Hér skal benda į, aš ekki mį kemba öllum meš einum kambi.  Hjaršhegšun og móšursżki įttu einna sķzt uppdrįttar ķ Svķžjóš.  Žar var gripiš til einna minnstra skeršinga į persónulegu frelsi fólks og starfsemi fyrirtękja.  Nišurstašan, męld ķ žróun heildar daušsfalla, er sķzt Svķžjóš ķ óhag.  Flumbrugangur og ofstęki ķslenzkra og fleiri  sóttvarnaryfirvalda var lżšheilsulegt vindhögg. Hver gręddi į žessum ósköpum ?  

"Stjórnar- og eftirlitsstofnanir rķkisins, sem ętlaš er aš verja almannahagsmuni, hafa snśizt gegn almenningi og žeim gildum, sem stjórnskipunin er grundvölluš į.  Fjölmišlar hafa ķ auknum męli oršiš hįšir rķkisvaldinu um afkomu sķna og gerzt gagnrżnislausar mįlpķpur stjórnvalda.  Lyfjaišnašurinn hefur fengiš aš lįta greipar sópa um almannafé ķ boši yfirvalda.  Lęknar og heilbrigšisyfirvöld hafa brugšizt hlutverki sķnu meš žvķ aš einblķna į sprautur, grķmur og innilokun heilbrigšis [einkennalausir sendir ķ sóttkvķ į grundvelli ónįkvęmra greininga (PCR) - innsk. BJo] einkennalauss fólks ķ staš žess aš męla meš sólarljósi, D-vķtamķni, hollu mataręši og fyrirbyggjandi snemmmešferšum. Allt hefur žetta gerzt įn žess, aš nokkur gagnrżni hafi heyrzt frį hįskólamönnum og įn nokkurrar sjįanlegrar višleitni stjórnvalda til aš framkvęma višunandi kostnašar -og įbatagreiningu."    

Žetta er flengjandi gagnrżni į heilbrigšisgeirann hérlendis og stjórn hans m.a. fyrir gįlausa mešferš fjįr.  Grķšarlegum fjįrmunum var variš til kaupa į meingöllušum bóluefnum, sem skilaš hafa litlum og umdeilanlegum įrangri og valdiš mörgum heilsutjóni, ef ekki fjörtjóni, enda um tilraunaefni į neyšarleyfi aš ręša.  Žannig mį segja, aš grķšarleg og fordęmalaust umfangsmikil tilraun į mannfólki hafi įtt sér staš, sem veršur aš telja sišlaust athęfi.  "Cuo bono" spuršu Rómverjar, žegar žeir voru hissa į einhverju ?

  Lyfjaišnašurinn spilaši undir žessum söng heilbrigšisyfirvalda og gręddi óhemju fé į svikinni vöru sinni.  Žetta fé sįldrast vķša, og žar eru ekki öll kurl komin til grafar ķ Evrópu og vķšar.  Segja mį, aš žessi mįl séu į óvišunandi spori.  Er kvķšvęnlegt aš hugsa til nęsta faraldurs, sem gęti oršiš virkilega skęšur, ef stjórn varnanna į aš verša meš sama markinu brennd. Hverjir hafa heišarleika, getu og žekkingu til aš fara ofan ķ saumana į žessari ömurlegu reynslu af sóttvörnum hérlendis meš žaš ķ huga aš smķša betri, traustari og löglegar varnir ? 

"Į bak viš embęttisvaldiš og sérfręšingana standa skuggastjórnendur, sem ķ krafti aušvalds og valdaįsęlni krefjast undirgefni og samręmdra ašgerša į alžjóšlegan og fordęmalausan męlikvarša.  Bęši austan hafs og vestan eru sjįanleg daušamörk į lżšręšinu.  Óheillavęnleg skautun (pólarķsering) hefur oršiš į stjórnmįlasvišinu, žar sem vinstri- og hęgrimenn skiptast į aš vęna hver annan um öfgar (fasisma/kommśnisma)." 

Žarna er hreint śt sagt lżst rotnu samfélagi.  Žaš veršur aš stinga į kżlinu og leyfa greftrinum aš vella śt.  Aš réttu ęttu Alžingismenn aš hafa forgöngu um žaš.  Hafa žeir vilja, žekkingu og žor ?  Margir žeirra eru lķtilla sanda og sęva og velta sér upp śr lżšskrumi, en eftir žį liggur ekkert uppbyggilegt.  Vinstri menn eru ólķklegri til afreka ķ žessa veru, enda margir hverjir hallir undir embęttismannavaldiš innlenda og erlenda (ESB).  Eini mannsbragurinn ķ Kófinu var aš hęgri mönnum, og žar skaraši Sigrķšur Andersen fram śr. Žaš žarf slķkan bóg til aš hrista upp ķ žvķ samansśrraša rotna kerfi, sem Arnar Žór lżsir įferšinni į aš ofan. Ķ lok žessarar sprengjugreinar reit hann:

"Samruni rķkisvalds og stórfyrirtękja, sem nś žegar hefur sogaš milljarša [ISK] śr rķkissjóši, hefur vakiš upp grįšugan óvętt og kallaš stórkostlegan hįska yfir lög okkar og rétt.  Ritskošun, įróšur og valdstżring hefur nįš žvķ stigi, aš lżšręšislegt stjórnarfar og borgaralegt frelsi er ķ stórhęttu.  Til kollega minna ķ "lögfręšingasamfélaginu" vil ég segja žetta: žaš er betra aš sjį sannleikann, žótt hann sé svartur, en aš lifa ķ blekkingu og žegja."

Žetta er beittasta gagnrżni, sem birzt hefur um langa hrķš į lögfręšingastéttina, embęttismenn og valdsmenn rķkisins. Embętti sóttvarnarlęknis, vafalaust meš samžykki landlęknis, hefur įkvešiš aš beita sér fyrir bólusetningu barna gegn C-19. Eins og Gušmundur Karl Snębjörnsson, sérfręšingur ķ heimilislękningum, hefur sżnt fram į, finnast engin lęknisfręšileg rök fyrir žeirri įkvöršun. Viš leit į skżringum beinast žį böndin aš įlyktun Arnars Žórs hér aš ofan um "samruna rķkisvalds og stórfyrirtękja". Žessi rotna staša er óvišunandi fyrir skattborgarana og neytendur hinnar opinberu heilbrigšisžjónustu.  Žaš eru svo grķšarlegir hagsmunaįrekstrar ķ hinum opinbera heilbrigšisgeira aš koma ķ ljós, t.d. viš lyfja- og bóluefnavišskipti, aš traust til hans og heilbrigšisstefnu rķkisins hefur bešiš hnekki.  Mikil mišstżring į miklu opinberu fé bżšur upp į mikla spillingu.  Žaš er lįgmark, aš embęttismenn, eins og landlęknir og sóttvarnarlęknir, geri hreint fyrir sķnum dyrum, žegar fyrirspurnum er beint til žeirra, eins og heimilislęknirinn Gušmundur Karl gerši ķ Morgunblašsgrein sinni 12.09.2022. 


Aš skreyta sig meš annarra orkufjöšrum

Ķ forystugrein Morgunblašsins 15. september 2022 var orkumįlažįttur stefnuręšu forsętisrįšherra kvöldiš įšur geršur aš umfjöllunarefni, eins og veršugt er.  Žar blasti viš sį tvķskinnungur, hręsni og óheilindi, sem einkennir afstöšu Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs (VG) til orkumįla, landverndar og loftslagsmįla hérlendis. Skörin fęrist žó upp ķ bekkinn, žegar formašur VG afneitar sögu sinni, flokksins og rótum žessa flokks (Alžżšubandalagsins).  Žaš er jafnan ógešfellt aš verša vitni aš žvķ, žegar fólk, ekki sķzt stjórnmįlafólk, meš einfeldningslegum hętti tekur aš grobba og skreyta sig meš annarra manna fjöšrum.  Morgunblašiš benti kurteislega į žetta, en žaš er engin įstęša til aš skafa utan af žessum žętti ķ fari formanns VG. 

Forystugreinin nefndist:

"Orkumįl og skautun",

og gerši stefnuręšu forsętisrįšherra nokkur skil:

"Ķ hinu hnattręna samhengi gat forsętisrįšherra ekki stillt sig um aš minnast į loftslagsmįlin, en ķ žeim efnum hefši hin endurnżjaša rķkisstjórn sett sér nż markmiš til žess aš minnka śtblįstur og sagši landiš į "fullri ferš śt śr kolefnishagkerfinu - inn ķ nżtt, gręnt hagkerfi, en žar voru Katrķnu efst ķ huga orkuskipti ķ samgöngum og [į] öšrum svišum raunar einnig, žar sem öld gręnna orkugjafa vęri hafin."

Žetta er bölvaš fleipur hjį forsętisrįšherra.  Losun gróšurhśsalofttegunda 2022 veršur sennilega meiri en 2021, svo aš feršin er aftur į bak, ef žetta er ferš.  Žaš vantar enn forsenduna um "öld gręnna orkugjafa".  Hérlendis eru žeir fyrir hendi ķ nįttśrunni, og u.ž.b. helmingur fżsilegra virkjanakosta hefur veriš virkjašur, flestir žeirra ķ andstöšu viš vinstri gręna og forvera žeirra.  Ekki gleymist hatrömm andstaša Alžżšubandalagsins viš virkjun Žjórsįr viš Bśrfell, og sś virkjun er varla til, sem vinstri gręnir hafa ekki lagzt gegn. Hvers vegna leyfist Orkustofnun aš draga Landsvirkjun į virkjanaleyfi ķ Nešri-Žjórsį nś ķ 15 mįnuši ?  Žaš vantar raforku nś ķ orkuskiptin og eflingu gjaldeyrissköpunar og atvinnu, og žannig veršur žaš fyrirsjįanlega allan žennan įratug.  Žess vegna eru orkuskipti ķ samgöngum og öšru strönduš, og žessi fagurgali forsętisrįšherra um losun koltvķildis og orkuskipti er gjörsamlega innantómur.  Hśn talar tveimur tungum og sitt meš hvorri og meinar ekkert meš öllu saman.  Žetta er įbyrgšarlaust hjal hjį formanni VG. 

"Forsętisrįšherra sagši, aš Ķslendingar vęru "ķ einstakri stöšu til aš nį fram orkuskiptum ķ almannažįgu vegna žess, aš réttar įkvaršanir hafa veriš teknar".  Undir žaš mį taka, žótt Katrķn hafi raunar vanrękt aš geta žess, aš hśn og hennar fólk lögšust gegn öllum žeim framsżnu įkvöršunum į sķnum tķma.  Hśn rakti og, aš žaš vęri mikil gęfa, aš Landsvirkjun og Landsnet - helzta orkufyrirtęki landsins og mikilvęgasta innvišafyrirtęki žess - vęru ķ almenningseigu."

Hvaša žokuhjal er žetta hjį Katrķnu um "réttar įkvaršanir" ?  Er hśn aš afneita fortķš VG og višurkenna, aš flokkurinn og forveri hans hafi allan tķmann haft rangt fyrir sér ?  Žaš jafngildir sprengingu ķ herbśšum žursanna, sem leggjast gegn öllum framförum.  Lķklegra er, aš hśn eigi viš einhverjar ótaldar įkvaršanir ķ tķš VG, sem aušvitaš žarfnast žį skżringa.  Į hvaša vegferš er žetta furšufyrirbrigši eiginlega, sem hefur jafnan stimplaš sig inn sem andstęšingur ķslenzks atvinnulķfs. 

Hlutverk Landsvirkjunar viš stofnun hennar 1965 var aš virkja stórt og reisa öflugt flutningskerfi raforku frį virkjunum til notenda, fyrirtękja og almennings.  Hugmyndin var, aš stórsala raforku til įlišnašar mundi fjįrmagna bęši virkjanir og flutningskerfi.  Žaš gekk eftir, en žessari hugmyndafręši lagšist Alžżšubandalagiš, forveri VG, algerlega gegn. Ef afturhaldsstefna žessara vinstri afla hefši rįšiš rķkjum allan tķmann, vęri hér engin Landsvirkjun og ekkert Landsnet ķ sinni nśverandi mynd.  VG getur ekki einu sinni meš réttu žakkaš sér, aš žessi fyrirtęki bęši eru ķ rķkiseigu.  VG - flokkur embęttismanna og draumóramanna - telur sér nś sęma aš skreyta sig meš stolnum fjöšrum borgaralegra afla.

""Eins hljótum viš aš žakka fyrir, aš orkukerfiš hér į landi er sjįlfstętt og undir innlendri stjórn.  Nś žegar raforkuverš ķ Evrópu er himinhįtt - žegar almenningur ķ Noregi, Žżzkalandi, Bretlandi er jafnvel aš borga margfalt verš fyrir hita og rafmagn į viš okkur - er augljóst, aš viš erum ķ öfundsveršri stöšu", sagši forsętisrįšherra, en lét aš vķsu alveg vera aš ręša um orkupakkann ķ žvķ sambandi."  

Hręsnin lekur af žessum oršum forsętisrįšherra.  Hśn er svo tvöföld ķ rošinu, aš til hįborinnar skammar er. Hśn, flokkur hennar og forverar, hafa barizt hatrammlega gegn framförum, sem leitt hafa Ķslendinga til nśverandi stöšu ķ orkumįlum, og hśn situr enn viš sinn keip, žegar kemur aš leyfisveitingum til nżrra virkjana og flutningslķna.  Katrķn Jakobsdóttir, žįverandi forsętisrįšherra, lyfti ekki litla fingri til aš koma ķ veg fyrir lögleišingu žess Orkupakka 3, sem nś veldur žvķ, aš tķföldun hefur oršiš ķ fjölmennustu fylkjum Noregs į verši rafmagns til heimila, ž.m.t. hśshitunar, og til fyrirtękja įn langtķmasamninga. Hvaš ętlar žessi dr Jekyll og Mr Hyde ķ stóli forsętisrįšherra Ķslands aš gera, žegar Landsnet og Landsreglari ACER į Ķslandi hyggjast hrinda af stokkunum kauphöll raforku į Ķslandi, žar sem tiltęk raforka veršur falbošin į uppbošsmarkaši meš žeim óhjįkvęmilegu afleišingum, aš raforkuverš til almennings mun snarhękka samkvęmt lögmįlinu um framboš og eftirspurn ?

"Aftur ķtrekaši hśn, aš žetta vęri vegna žess, aš góšar og framsżnar įkvaršanir hefšu veriš teknar hingaš til, žótt Vinstri-gręn hafi veriš į öndveršum meiši.  Žaš er ekki nefnt forsętisrįšherra og flokki hennar til lasts.  Žvert į móti ber aš fagna aukinni samstöšu um žessi grundvallarmįl, žvķ [aš] Ķsland į, lķkt og önnur lönd, allt sitt undir orkugnęgš og enn frekar, žegar horft er til framtķšar og bęttra lķfskjara til frambśšar.  

Žessu viršist forsętisrįšherra įtta sig į og eins hinu, aš miklu skipti, hvernig fram veršur haldiš.  Katrķn sagši, aš žegar kęmi aš orkuskiptum og orkuframleišslu vęri frumskylda stjórnvalda viš ķslenzkan almenning."

Žaš er órįšlegt aš rįša svona bjartsżnislega ķ orš forsętisrįšherra, sem er hręsnari af Gušs nįš og tvöföld ķ rošinu.  Hvaš meinti hśn meš ręšunni.  Var veriš aš boša stefnubreytingu VG, "die Wende", eša vendipunkt, eins og hjį Olaf Scholz, kanzlara ?  Žaš er hęgt aš tślka lošmullu, eins og aš "frumskylda stjórnvalda [sé] viš ķslenzkan almenning" meš żmsu móti.  Nema hvaš ?  Hingaš til hefur žessi skylda VG veriš, aš standa vörš um óraskaša nįttśru Ķslands, sem er della, žvķ aš žessi nįttśra er sķfelldum breytingum undirorpin, en Mogginn er yfir sig bjartsżnn og spįir vendipunkti hjį VG.  Guš lįti gott į vita, en VG er forstokkašur rķkisafskipta- og afturhaldsflokkur, sem hefur ekki enn oršiš fyrir vitrun: 

"Žarna er um afar afdrįttarlausa stefnumörkun aš ręša, og hśn sętir nokkrum tķšindum, ekki sķzt fyrir Vinstri-gręn.  Žar į bęnum hafa menn veriš įkaflega tvķstķgandi ķ žessum efnum, žar sem į togast żmis illsamrżmanleg grundvallarmarkmiš um loftslag eša landvernd, bętt kjör almennings eša skerta neyzlu hans.  Nś hefur žaš skżrzt til muna, og žaš er vel."

Höfundur žessa vefpistils er engu nęr og spįir engum breytingum hjį afturhaldinu.  Forsętisrįšherra gasprar og geiflar sig.  Žegar hśn hittir Jens Stoltenberg, er hśn ötull barįttumašur bęttra varna Vesturlanda gegn ofbeldinu ķ austri, sem engu eirir, žótt hśn pakki umręšunni inn ķ óskiljanlegt jafnréttismįlskrśš um jafnrétti innan NATO.  Hér heima er hśn į móti žįtttöku Ķslands ķ NATO.  Žessi ruglandi nęgir til aš ęra óstöšugan. Formašur VG hefur reynzt ófęr um aš marka flokkinum skżra stefnu ķ orkumįlum, enda gerast kaupin ekki žannig į eyrinni žar į bę, en Mogginn hefur tekiš žaš aš sér ķ lok forystugreinarinnar.  Forsętisrįšherra ętti aš vera žakklįt fyrir:

"Af fyrrnefndum varnagla [forsętisrįšherra, įbyrg orkunżting ķ sįtt viš nįttśruna og ķ žįgu almennings] mį einnig draga įlyktanir um, aš Vinstri-gręn geri ekki athugasemdir viš orkuöflun fyrir landsmenn, en vilji sķšur, aš hśn komi śtlendingum til góša.  Žaš vekur hins vegar spurningar um, hversu mikil alvara fylgir heitstrengingum Vinstri-gręnna um loftslagsmįlin eša vorkunn vegna orkukreppu ķ Evrópu.  Nś eša hvernig eigi aš tryggja bętt lķfskjör til frambśšar. 

Undir lok stefnuręšunnar sagši forsętisrįšherra, aš į "tķmum skautunar og einstefnustjórnmįla [skipti] miklu aš nį saman um framfaraskref fyrir samfélagiš allt".  Žaš er įnęgjulegt, aš rķkisstjórnin gangi žar į undan meš góšu fordęmi mįlamišlunar og miklu skiptir, hvernig veršur fram haldiš."

Žaš er smįsmyglislegt śtśrborusjónarmiš VG, sem bżr aš baki einhvers konar śtilokunaržörf gagnvart ešlilegri žróun og višgangi erlendra fjįrfestinga ķ landinu. Žetta er gamalkunnugt stef frį Alžżšubandalaginu, en stingur aušvitaš gjörsamlega ķ stśf viš inntak EES-samningsins.  Vinstri-gręnir lögšust ekki gegn Orkupakka 3, sem žó fól śtlendingum mikilvęg ķtök ķ ķslenzkum orkumįlum, en nś į aš mismuna fyrirtękjum ķ erlendri eigu į Ķslandi, žegar kemur aš orkuafhendingu hérlendis.  Žessi tvķskinnungur forsętisrįšherra ķ orkumįlum er fyrir nešan allar hellur, gjörsamlega óbošlegur, enda sišlaus.

Žaš fylgir alls engin alvara heitstrengingum vinstri-gręnna, sem Morgunblašiš gerir hér aš umręšuefni.  Nżjar og miklar virkjanaframkvęmdir eru forsenda allra framfara į sviši orkuskipta og loftslagsmįla į Ķslandi, og hjį VG hefur alls engin afstöšubreyting oršiš til žessara mįla, hvaš sem tśšri forsętisrįšherra ķ ręšustóli Alžingis lķšur.      

 

 


Misheppnašir gjörningar ķ orkumįlum

Stjórnmįlamönnum er fullljóst, hvers konar lykilhlutverki frumorka hvers konar og raforkuvinnsla śr henni gegna ķ žjóšfélögum nśtķmans, en žeim eru žó mörgum hverjum mjög mislagšar hendur, žegar kemur aš hlutverki žeirra sjįlfra viš mótun og framkvęmd orkustefnu fyrir sķn samfélög. Aš fjalla af viti um orkumįl krefst žekkingar, sem er ešlilega ekki į allra fęri, enda skripla žar margir į skötunni. Žaš er ašeins tvennt, sem hęgt er meš sanngirni aš gera kröfu til stjórnmįlamanna į Vesturlöndum, aš žeir geri fyrir orkumįl landa sinna:

(1) aš tryggja heimilum og atvinnulķfinu višunandi orkuöryggi, ž.e. nęgt orkuframboš til aš fullnęgja eftirspurn m.v. verš į hverjum tķma og (2) framboš frumorku sé nęgt til aš halda einingarverši orkunnar tiltölulegu stöšugu, t.d. sveiflur minni en +/- 30 % frį įrsmešaltali. 

Žaš er öllum ljóst, aš yfirvöldum ķ Evrópu hefur tekizt žetta hrapallega. Žeir settu į laggirnar markašskerfi raforku, sem var ekki hannaš fyrir frumorkuskort.  Žvert į móti veršur alltaf aš vera nęgt framboš frumorku, til aš uppbošskerfi raforku, reist į jašarkostnašarreglu, virki. Nś er raforkuverš ķ Evrópu hįtt yfir mešalkostnaši raforkuvinnslunnar, og žess vegna er mikill gróši hjį raforkuframleišendum öšrum en gasorkuverum.  Į mešal raforkusölufyrirtękja er hins vegar tap og getur blasaš viš gjaldžrot, žar sem selt hefur veriš fram ķ tķmann į gamla veršinu.

Samiš var viš einręšisrķki, meš ofbeldisfulla og įrįsargjarna sögu, um kaup į frumorku ķ miklum męli įn tiltękra varaleiša.  Nś hefur žetta einręšisrķki sżnt sitt rétta andlit og notfęrt sér stöšu sķna į orkumarkašinum ķ tilraun til aš knżja fram vilja sinn į öšrum svišum, ž.e. til aš dregiš verši śr refsiašgeršum į žetta hryšjuverkarķki vegna villimannlegrar og óréttlętanlegrar innrįsar ķ lżšręšislegt og frišsamlegt nįgrannarķki. Einręšisrķkiš hefur reynt aš bśa til orkuskort ķ Evrópu.  Žęr tilraunir hafa enn ekki leitt til beins skorts, en veršiš hefur margfaldazt į eldsneytisgasi, en er nś tekiš aš falla aftur į jaršolķu og jafnvel į jaršgasinu lķka vegna aukins frambošs annarra og minni eftirspurnar frį Kķna. Notendur hafa lķka dregiš śr notkun jaršgass, svo aš betur gengur aš safna vetrarbirgšum en óttazt var snemmsumars.  

Žetta sżnir, hversu mikilvęgt er, aš yfirvöld og birgjar hafi vakandi auga fyrir įhęttužįttum į frambošshlišinni.  Žaš er ekki nóg aš stżra flutningskerfunum ķ smįatrišum og veita nįkvęma forskrift um markašssetningu orkunnar, ķ žessu tilviki um uppbošsmarkaš ķ orkukauphöll, eins og Evrópusambandiš (ESB) gerir meš göllušum hętti, ef frambošshlišin er vanrękt.

Žessi veikleiki į lķka viš um Ķsland, žótt öšruvķsi sé.  Hér hafa stjórnmįlamenn og embęttismenn bśiš til stjórnkerfi, sem er meš slķkum böggum hildar, aš žaš hefur bęši bśiš til stašbundinn raforkuskort vegna śrelts flutningskerfis og tķmabundinn heildar afl- og orkuskort vegna tregšu viš aš veita framkvęmdaleyfi. Aš žetta skuli gerast ķ orkurķkasta landi Evrópu frį nįttśrunnar hendi m.v. fjölda ķbśa, žar sem ętti aš vera aušveldara aš skapa gegnsętt og skilvirkt stjórnkerfi en annars stašar vegna fįmennis, er sorgarsaga. Žaš er mjög fįtt, ef nokkuš, sem viršist ganga hnökralaust, žar sem stjórnmįlamenn og embęttismenn eru ķ ašalhlutverkum.

  Žaš er žess vegna mikilvęgt stefnumįl aš einfalda og straumlķnulaga stjórnsżsluna og draga śr įhrifum embęttismanna į žjóšfélagsstarfsemina į öllum svišum, žar sem flöskuhįlsar koma ķ ljós. Žetta er hęgara sagt en gert, žvķ aš varšhundar kerfisins eru fjölmennir ķ pólitķkinni.

  Žann 9. september 2022 geršu Staksteinar Morgunblašsins pistil Jóns Magnśssonar, lögmanns, um orkumįlin skil undir fyrirsögninni:

"Kuldaleg örbirgš".

"Stjórnmįlastétt Evrópu hefur um įrabil hamazt viš aš loka orkuverum og stušla aš svo nefndum orkuskiptum til žess aš koma ķ veg fyrir hlżnun af mannavöldum.  Afleišingin er hęrra orkuverš til neytenda og heljartak Rśssa į orkusölu."

Téš stjórnmįlastétt hefur gert allt meš öfugum klónum. Hśn hefur tekiš grķšarlega og óverjandi įhęttu į frambošshlišinni, og ķ Evrópusambandinu hefur hśn ekki gert neinar vitręnar og róttękar rįšstafanir, sem duga til aš draga śr losun koltvķildis viš orkuvinnslu og orkunotkun.  Rįšstafanirnar, sem mundu duga Evrópumönnum ķ žessum efnum, er aš reisa kjarnorkuver og loka kolaorkuverum, žegar framboš raforku er oršiš nęgt.  Žess ķ staš hafa žeir fordęmt kjarnorkuna og lokaš kjarnorkuverum.  Allar stęrstu gjöršir žeirra ķ orkumįlum hafa gert illt verra, svo aš engu er lķkara en žessir stjórnmįlamenn hafi einfaldlega veriš strengjabrśšur Pśtķns, og aš Angela Merkel hafi žar leikiš ašalhlutverkiš.  Arfleifš hennar er afleit.  Hśn beitti sér t.d. fyrir banni Sambandsžingsins ķ Reichstag į gasvinnslu meš vökvažrżstingi nešanjaršar, sem Pśtķn laug aš henni, aš vęri stórhęttuleg, en engin dęmi voru žó um umhverfisslys af žessum völdum įšur ķ Žżzkalandi.  Gręningjar sem rķkisstjórnarflokkur ķ Berlķn eru nś aš vinda ofan af hverri vitleysunni į fętur annarri ķ sinni stefnu, hvort sem um er aš ręša skinhelgi ķ hermįlum eša dellu ķ umhverfismįlum.  Žżzkalandi veršur žó vart mörkuš leišandi og lķfvęnleg framtķšarstefna fyrr en Friedrich Merz, formašur CDU, sem Merkel bolaši burt,  tekur viš keflinu ķ "Kanzleramt" ķ Berlķn.

"Afleišing af glórulausu ofstęki ķ orkumįlum og hjįtrś loftslagsbreytinga veršur til žess, aš ķ vetur veršur helkuldi vķša į heimilum ķ Evrópu, af žvķ aš fólk hefur ekki efni į aš hita upp.  Framleišsla dregst saman og örbirgš eykst vegna minni žjóšarframleišslu." 

Ekki er lķklegt, aš žessi helkuldaspįdómur į mörgum heimilum rętist vegna žess, aš markašskraftarnir eru fljótir aš taka viš sér. Bęši olķu- og gasverš fer nś lękkandi.  Bretar o.fl. munu sennilega geta aukiš gasvinnslu sķna ķ haust og vetur aš tilhlutan Liz Truss, enda til mikils aš vinna. Žżzkum fyrirtękjum hefur į undraskömmum tķma tekizt aš draga stórlega śr gasžörf sinni įn žess, aš komi nišur aš rįši į framleišslunni. Afkomendum žeirra, sem héldu uppi fullri hergagnaframleišslu fyrir Wehrmacht meš allt ķ rśst ofanjaršar, er ekki fisjaš saman.  Tapararnir eru Moskvumenn, sem enn į nż sżna af sér arfaslaka herstjórn, misreiknušu sig į öllum vķgstöšvum og tókst ekki aš knżja skjįlfandi Evrópumenn į hnén nśna meš žvķ aš skrśfa fyrir eldsneytisgasiš til žeirra.  Meš villimannlegum tilburšum sķnum į öllum vķgstöšvum hafa žeir bitiš af sér beztu kśnnana um alla framtķš.  Fyrir vikiš bķšur žeirra aš lepja daušann śr skel.

"Kaldhęšni örlaganna veršur žį, aš fjöldi žeirra, sem deyja śr kulda ķ Evrópu margfaldast vegna tilrauna stjórnmįlastéttarinnar til aš koma ķ veg fyrir, aš fólk deyi śr hita.  Žvķ mišur viršist ķslenzka stjórnmįlastéttin jafnlangt gengin ķ ruglandanum og sś evrópska og hefur skuldbundiš žjóšina til aš greiša milljaršatugi į nęstu įrum į grundvelli Parķsarsamkomulagsins svo nefnda, sennilega af žvķ aš fólki finnst vera allt of hlżtt į Ķslandi." 

Kjarni žessa bošskapar er, aš žaš er kolröng forgangsröšun į feršinni ķ Evrópu allri ķ orkumįlunum. Frambošshlišin hefur veriš hundsuš.  Žaš er skylda stjórnmįlamanna ķ nśtķma žjóšfélögum aš sjį til žess, aš jafnan sé til nęg raforka og orka til upphitunar į višrįšanlegu verši fyrir alla borgarana og atvinnureksturinn.  Inngrip stjórnmįlamanna hafa veriš žveröfug.  Žeir hafa lagt frumorkuafhendinguna ķ hendur ofbeldisfulls einręšisherra, sem um langa hrķš er bśinn aš lįta ķ ljós opinberlega vitstola hugmyndir um nżlendustrķš til aš endurreisa kśgunarstöšu Rśssa yfir öšrum Slövum og Eystrasaltsžjóšunum, jafnvel Finnum.  Žeir hafa nišurgreitt raforku frį vindmyllum og sólarhlöšum, sem valda miklu įlagi į nįttśruna viš öflun efna og žurfa stóran flöt į afleiningu og eru algerlega óįreišanlegur aflgjafi.  Žeir hafa śtilokaš žį gerš orkuvera, sem ein getur vķšast hvar leyst orkuver knśin jaršefnaeldsneyti af hólmi, ž.e. kjarnorkuverin.  Į Ķslandi viršast žeir vera į góšri leiš meš aš śtiloka hagkvęmustu og umhverfisvęnstu tęknina, ž.e. žį, sem felst ķ aš beizla fallorku vatns. Allt, sem stjórnmįlamenn hafa ašhafzt ķ orkumįlum, er markaš sérvizku og dómgreindarleysi. 

Afleišingin er sś, aš hjakkaš er ķ sama farinu varšandi losun gróšurhśsalofttegunda, orkuveršiš ķ Evrópu er oršiš svimandi hįtt, og fleira fólk mun deyja śr kulda ķ vetur ķ Evrópu en dó af völdum hįs hitastigs ķ sumar.  Aš Ķslendingar skuli hafa veriš skuldbundnir meš jafnóįbyrgum hętti og raun ber vitni um varšandi samdrįtt losunar koltvķildis aš višlögšum žungum fésektum er til vitnis um, aš rįšamenn eru į valdi sefasżkilegs įróšurs um heimsendi handan viš horniš.  Sį heimsendir kęmi ekki 5 mķnśtum fyrr, žótt Ķslendingar ykju bara losun sķna ķ samręmi viš hagvöxt, žvķ aš žaš munar nįnast ekkert um losunina innan lögsögu Ķslands, enda er um 85 % orkunotkunarinnar śr umhverfisvęnum orkulindum.  Žaš leika ekki margar žjóšir eftir. 

Žetta hrikalega sjįlfskaparvķti meginlandsmanna og Breta ķ orkumįlum er vatn į myllu žeirra Evrópumanna, sem framleiša allt sitt rafmagn įn aškomu jaršefnaeldsneytis, en žaš eru lķklega bara fręndžjóširnar, Noršmenn og Ķslendingar. Noršmenn sitja hins vegar meš skeggiš ķ póstkassanum, eins og žeir taka til orša sjįlfir um žį, sem veršur į ķ messunni, žvķ aš menn meš žį pólitķsku trś, aš vist ķ fangi Evrópusambandsins sé frelsandi fyrir Noršmenn, böršu Stóržingiš til hlżšni (žetta į ašallega viš um Verkamannaflokkinn), svo aš žaš samžykkti innleišingu Orkupakka 3 ķ norka lagasafniš. Meš žvķ lét Stóržingiš völdin yfir millilandaflutningum raforku til og frį Noregi ķ hendur ACER-Orkustofu ESB vitandi vits, žvķ aš margsinnis var varaš viš žessu ķ ręšu og riti innan žings og utan.  Nś sitja ķbśar Noregs, nema noršurhlutans, uppi meš Svarta-Péturinn og u.ž.b. tķfalt hęrra raforkuverš en ešlilegt getur talizt m.v. ašstęšur ķ Noregi, og rķkisstjórnin getur ekki įkvešiš aš hętta śtflutninginum til aš safna vetrarforša ķ mišlunarlónin vegna OP3.  Ola Nordmann og Kari eru ekki įnęgš meš žetta. 

Ķ žessu orkurķka landi, Noregi, frį nįttśrunnar hendi kemur žetta įstand lķka nišur į orkukręfum išnaši, žvķ aš hann er ekki meš langtķmasamninga, sem spanna alla orkužörf hans.  Žannig er Norsk Hydro aš draga saman seglin ķ įlišnašinum ķ Noregi, og hefši žaš einhvern tķmann žótt vera saga til nęsta bęjar m.v. markašstęšur nśna og markašshorfur, žegar įlver annars stašar įn ašgangs aš raforku frį vatnsorkuverum eru aš leggja upp laupana eša a.m.k. aš minnka umsvifin vegna žrśgandi hįs orkuveršs.  Stór hluti Mittelstand ķ Žżzkalandi, sem er samheiti eigenda smįrra og mešalstórra išnašarfyrirtękja, oft fjölskyldufyrirtękja ķ nokkra ęttliši į sérhęfšu sviši, segjast ekki lengur vera samkeppnishęfir į mörkušum, žvķ aš žeir žurfi aš borga tķfalt hęrra orkuverš en samkeppnisašilar, t.d. ķ Bandarķkjunum.  Grundvöllur atvinnulķfs ķ ESB er aš bresta meš kreppu sem afleišingu vegna algerlega misheppnašrar orkustefnu Žżzkalands og ESB. 

Žann 9. september 2022 birtist frétt meš vištali viš Žórš Gunnarsson, hagfręšing, undir fyrirsögninni:

"Orkukreppan gęti kallaš į lokun fleiri įlvera ķ Evrópu".

  Um žessa fyrirsögn mį segja, aš eins dauši er annars brauš (Eines Tot einem anderen Brot), žvķ aš bann viš Rśssaįli, tollur į Kķnaįl og stöšvun kerskįla ķ Evrópu vegna hįs orkuveršs ętti aš skapa grundvöll fyrir meiri eftirspurn en framboš af įli og žar meš hįtt verš į žvķ.  Žaš skapar grundvöll til aukinna fjįrfestinga hérlendis, góšs hagnašar ķslenzkra orkufyrirtękja og žar meš įvöxtun eigendanna į eigin fé ķ orkuverunum.

Ķ fréttinni sagši m.a.:

"Haft var eftir Clive Moffatt, sérfręšingi ķ orkumįlum, ķ vištalsžętti Nigel Farage į GB News, aš verkfręšingar hefšu veriš bošašir til fundar vegna įętlana um aš hefja į nż raforkuframleišslu śr kolum ķ Drax-raforkuverinu į Bretlandi.

Žóršur [Gunnarsson, hagfręšingur] segir ašspuršur, aš heyrzt hafi óstašfestar fréttir um slķk įform, en taka muni nokkurn tķma aš endurręsa kolaorkuverin.  Žį sé til skošunar aš aflétta banni  viš vinnslu jaršgass meš bergbroti ķ Bretlandi, en henni sé hęgt aš koma ķ gagniš į nokkrum mįnušum. 

Aš sama skapi sé til umręšu ķ Hollandi aš hefja į nż vinnslu jaršgass śr Groningen-gaslindinni, en henni hafi veriš hętt vegna loftslagsmįla."

Žaš er grundvallar skilyrši, aš forgangsrašaš sé ķ žįgu fólksins, en ķ orkumįlunum fer žvķ fjarri, aš žaš hafi veriš gert ķ Evrópu. Ķ fyrsta forgangi er aš śtvega nęga raforku į višrįšanlegu verši fyrir almenning.  Žess vegna veršur nśna aš kveikja upp ķ öllum fįanlegum kötlum, sem knśiš geta rafala,  og jafnvel hitaš vatn til upphitunar hśsnęšis įsamt žvķ aš afla allrar fįanlegrar frumorku innanlands og žess, sem į vantar erlendis frį utan Rśsslands, sem skrśfaš getur hvenęr sem er fyrir allar lagnir, sem žaš ręšur yfir, til Vesturlanda, auk Nord Stream 1 og 2, sem eru lokašar. 

Fysta krafan er aš hindra straumleysi, aš gera fólki kleift aš hita hķbżli sķn.  Losun Evrópu į koltvķildi ķ fįein įr mun hvort sem er engum sköpum skipta um hlżnun jaršar. Stjórnmįlamenn eru bśnir aš valda miklu tjóni meš rangri forgangsröšun.  Žaš er hęgt aš bęta birgšastöšu eldsneytisgass meš žvķ aš leyfa aftur vinnslu žess į landi śr setlögum meš žvķ aš beita vökvažrżstingi nešanjaršar, en žaš var ein af vitleysum stjórnmįlamanna į fyrstu tveimur įratugum žessarar aldar, t.d. Angelu Merkel, aš banna žessa vinnslu vegna ķmyndašrar umhverfisvįr, en aldrei hafši oršiš nokkurt umhverfisslys af žessum völdum ķ Žżzkalandi.  Žaš er eins og Merkel hafi gert sér leik aš žvķ aš gera Žjóšverja berskjaldaša gagnvart Rśssum, žegar žeim dytti ķ hug aš loka fyrir gasiš.  

""Nżlega var samžykkt į Evrópužinginu, aš fjįrfestingar ķ raforkuframleišslu śr gasi flokkist sem gręnar. Markmiš ķ loftslagsmįlum eru ekki efst į baugi nśna, heldur snżst mįliš um, hvort fólk krókni śr kulda ķ vetur", segir Žóršur."

Žarna lżsir Žóršur Gunnarsson, hvert vitlaus forgangsröšun stjórnmįlamanna ķ orkumįlum hefur leitt Evrópubśa.  Engir hafa eytt meira af skattpeningum ķbśanna ķ nišurgreišslur į raforku śr vindmyllum og sólarhlöšum.  Nś, žegar hęst į aš hóa, er ekkert hęgt aš reiša sig į žessar kjįnalegu fjįrfestingar.  Įšur en orkuver knśin jaršefnaeldsneyti eru lögš nišur, veršur aš vera bśiš aš reisa orkuver įn koltvķildislosunar, sem geta tekiš viš, t.d. kjarnorkuver. 

Aš reiša sig į mikilvęga ašdrętti frį einręšisrķki, sem hefšbundiš hefur stundaš nżlendukśgun ķ Evrópu, og var jafnvel meš grimmilega įrįsarsögu į 21. öldinni fyrir 24. febrśar 2022, er svo mikil blindni og grafalvarlegur barnaskapur, aš žaš er ekki einleikiš, og hafa grunsemdir um flįręši vaknaš af minna tilefni. 

Hér į Ķslandi hafa draumlyndir stjórnmįlamenn skuldbundiš žjóšina um minnkun losunar koltvķildis 2030, sem er óraunhęf meš öllu įn verulegrar kjaraskeršingar, en lįta žó Orkustofnun komast upp meš aš lįta śtgįfu virkjanaleyfa, t.d. fyrir Hvammsvirkjun, dankast. Žegar kemur aš orkumįlum, nęr framlag stjórnmįlamanna ekki mįli og veldur miklu samfélagslegu tjóni. Tvķskinnungur og hręsni eru aldrei vęnleg fyrir įrangur ķ žįgu fólksins ķ stjórnmįlunum.  

Aš lokum stóš ķ žessari frétt:

"Spuršur um stöšuna ķ Frakklandi segir Žóršur, aš vegna lķtillar śrkomu hafi kjarnorkuver žar ķ landi veriš keyrš meš 30 %-40 % afköstum ķ sumar, enda hafi skort kęlivatn fyrir kjarnakljśfana.  Žaš hafi birzt ķ orkuveršinu ķ sumar, sem hafi oft og tķšum veriš hęrra en ķ Žżzkalandi.

"Rķki, eins og Frakkland og Žżzkaland, munu komast ķ gegnum žetta, en žurfa aš borga mikiš fyrir orkuna.  Ef Rśssar halda įfram aš skrśfa fyrir gasiš, er fįtt, sem bendir til, aš orkuverš muni lękka mikiš [ķ Evrópu į nęstunni], nema žaš verši meiri hįttar kreppa og stórnotendur raforku stöšvi framleišslu", segir Žóršur."

Ķ Frakklandi er nś lögmįl Murphys aš verki, ž.e. žaš slęma, sem getur gerzt, gerist į versta tķma.  Umfangsmikiš fyrirbyggjandi višhald eftir įstandsgreiningu margra kjarnorkuvera var ekki tališ mega bķša.  Į sama tķma hefur vatnsorkuverin skort vatn.  Afleišingin er sś ótrślega staša, aš raforkuverš ķ Frakklandi hefur um hrķš veriš hęrra en ķ Žżzkalandi.  Gallarnir sitja ekki uppi meš gręningja ķ rķkisstjórn, eins og nįgrannarnir austan Rķnar, og hafa žess vegna tekiš žį rökréttu įkvöršun aš setja kraft ķ aš reisa um 6 nż kjarnorkuver, en slķk vitręn įkvöršun vefst fyrir Germönum, sem hafa ekki einu sinni įkvešiš aš fresta lokun 3 sķšustu kjarnorkuvera sinna.  Öšru vķsi mér įšur brį. Neyšin mun žó kenna nakinni konu aš spinna sem foršum.  

   

 

 

 

 

 


Orkupakki 4 ķ dvala

Žaš er aš vonum į örlagatķmum, žegar orkan ķ öllum sķnum myndum er ķ brennidepli, aš umręšan um Orkupakka 4 (OP4), nżjustu endurskošun Evrópusambandsins (ESB) į orkulöggjöf sinni, hafi um sinn hafizt aftur ķ Noregi. Annar stjórnarflokkurinn, Senterpartiet (Sp-Mišflokkurinn) hefur nś samžykkt ķ flokksstofnunum sķnum aš leggjast gegn innleišingu žessarar ESB-orkulöggjafar ķ norskan rétt.  Žar meš er loku fyrir žaš skotiš, aš nśverandi rķkisstjórn Noregs muni samžykkja, aš OP4 verši vakinn śr dvala į vettvangi EFTA, og žar meš veršur hann ekki tekinn į dagskrį Sameiginlegu EES-nefndarinnar, sem fjallar um alla löggjöf ESB, sem Sambandiš vill, aš EFTA-lönd EES-samningsins innleiši hjį sér. 

Nś hefur hinn stjórnarflokkurinn, Verkamannaflokkurinn (Ap-Arbeiderpartiet), og ašrir flokkar į Stóržinginu, sem į sķnum tķma greiddu götu OP3 inn ķ norskan rétt,  įttaš sig į žvķ, aš ekki eru öll 8 skilyrši žeirra fyrir aš fallast į norska innleišingu OP3 uppfyllt, eins og andstęšingar OP3 sögšu raunar fyrir um.  Ap hélt žvķ fram, aš opinbert eignarhald į mörgum vęnum virkjunum og Statnett, sem į allar millilandatengingarnar viš Noreg, mundi duga til aš varšveita stjórnunarrétt rķkisins į nżtingu orkulinda Noregs.  Annaš er nś komiš į daginn. 

Vatnsstaša mišlunarlóna austanveršs og sunnanveršs Noregs er svo lįg nśna m.v. įrstķma, aš samhljómur er į mešal stjórnmįlamanna um, aš nś sé brżnt fyrir Noreg aš hętta aš flytja raforku til śtlanda, į mešan safnaš sé vetrarforša ķ mišlunarlónin. Hvaš gerist žį ?  ACER-Orkustofa ESB neitar aš lįta stjórnun millilandaflutninganna af hendi, og ESA-Eftirlitsstofnun EFTA, sem į aš fylgjast meš framfylgd EES-samningsins ķ EFTA-löndunum, rżkur śt meš opinbera tilkynningu um, aš yfirtaka norskra stjórnvalda į stjórnun orkuflutninga millilandatenginga muni verša tślkuš af ESA sem brot į EES-samninginum og muni framkalla alvarleg mótmęli frį ESA og, ef naušsyn krefur, aš norska rķkiš verši dregiš fyrir EFTA-dómstólinn til aš svara fyrir gjörninginn. 

Žessi hjįlparvana staša norska rķkisins ķ orkumįlum kemur į versta tķma fyrir stjórnmįlaflokkana, sem studdu OP3 įriš 2018, žvķ aš raforkuveršiš hefur hękkaš upp śr öllu valdi ķ framangreindum landshlutum, žar sem vatnsstaša mišlunarlónanna er bįgborin og  įhrifa millilandastrengjanna gętir į raforkumarkašinn.  Athuguš var staša mišlunarlóna ķ % af hįmarksfyllingu 09.09.2022 og raforkuverš ķ ISK/kWh 10.09.2022:

  • Austurlandiš------67,1 %------57,6 ISK/kWh
  • Sušurlandiš-------50,3 %------57,6 ISK/kWh
  • Vesturlandiš------69,8 %------57,6 ISK/kWh
  • Miš-Noregur-------83,1 %------15,5 ISK/kWh
  • Noršur-Nor--------92,0 %-------5,7 ISK/kWh

Lónfylling ķ Noregi ķ heild er ašeins 68,5 % og lękkandi, sem er ófullnęgjandi foršastaša fyrir veturinn.  Hśn er lökust, žar sem įhrif hinna öflugu sęstrengja til śtlanda eru mest, en veršįhrifa millilandatenginganna gętir alls stašar, nema ķ Noršur-Noregi.  Žar er lónsstašan og heildsöluverš raforku į svipušu róli og į Ķslandi um žessar mundir. 

Meš hlišsjón af žessari reynslu Noršmanna er meš eindęmum aš hlżša į einn af framkvęmdastjórum  Landsvirkjunar ķ kvöldfréttum RŚV 08.09.2022 halda žvķ fram, aš óljóst sé, hver veršįhrif millilandatengingar meš aflsęstreng frį Bretlandi eša meginlandinu til Ķslands yršu hérlendis. Žau yršu hįš flutningsgetu millilandatengingarinnar og vatnsstöšunni hér, en t.d. 1000 MW sęstrengur mundi hafa róttęk įhrif į vatnsstöšu ķslenzkra mišlunarlóna til hins verra ķ nśverandi markašsstöšu, žvķ aš nįnast alltaf vęri aršsamara śt frį žröngum sjónarmišum virkjanaeigenda aš selja raforkuna utan en innanlands.  Sį gjörningur yrši hins vegar ekki žjóšhagslega hagkvęmur, žvķ aš raforkuveršiš hér mundi togast upp ķ įttina aš veršinu erlendis, eins og reyndin er ķ Noregi, žar sem allt aš tķföldun raforkuveršs er afleišing millilandatenginganna um žessar mundir. Tķföldun raforkuśtgjalda heimila og almennra fyrirtękja hefši skelfileg efnahagsįhrif hér og mundi stórskaša samkeppnisstöšu, sem žegar į ķ vök aš verjast. Hlutverki Landsvirkjunar samkvęmt lögum um hana yrši žį bókstaflega snśiš į haus.  Žaš veršur tafarlaust aš gera žį lįgmarkskröfu til stjórnenda Landsvirkjunar, aš žeir męti ekki ólesnir ķ tķma, heldur geri sér grein fyrir žessum sannindum, sem nś eru fyrir framan nefiš į žeim ķ Noregi.  

Į Ķslandi er nś miklu meiri spurn eftir raforku en framboš, og žannig mun stašan fyrirsjįanlega verša allan žennan įratug.  Žegar af žeirri įstęšu er tómt mįl aš tala um aš tengja raforkukerfi landsins viš śtlönd.  Hér žarf nś aš bretta upp ermar og hefja virkjunarframkvęmdir, sem eitthvaš munar um.  Žaš er nóg af kaupendum, sem vilja greiša nógu hįtt verš fyrir rafmagn til nżtingar į Ķslandi, til aš nįnast allir virkjunarkostir hérlendis gętu veriš afar afar aršsamir.     

   


Frelsisstrķš og aušlindastrķš

Žaš er žyngra en tįrum taki, aš žjóš ķ Evrópu skuli žurfa aš heyja strķš til varnar frelsi sķnu og fullveldi og žar meš til aš koma ķ veg fyrir aš verša enn į nż hneppt ķ įnauš grimmra, villimannlegra og frumstęšra įrįsarseggja ķ austri. Śkraķnumenn eru į hęrra menntunar- og menningarstigi en Rśssar almennt.  Frelsisandinn hefur jafnan veriš rķkur ķ brjóstum žeirra og dugar aš nefna forfešur žeirra, kósakkana. Žeir vilja žess vegna mun fremur halla sér aš Vesturlöndum en aš Rśsslandi um menningartengsl, višskipti og stjórnarfar, og žetta žolir ofrķkisgaurinn ķ Kreml ekki. Śkraķnumenn žekkja til rśssneskrar kśgunar af biturri reynslu. Hvorki forseti Rśsslands né ašrir Rśssar eiga aš rįša neinu um stjórnskipun og stjórnarfar ķ nįgrannarķkjum Rśsslands, ekki frekar en Spįnverjar eiga aš rįša um mįlefni Portśgala.

  Sagt er, aš įn Śkraķnu hefšu Rįšstjórnarrķkin vart veriš annaš en svipur hjį sjón. Žaš veitir žó aš sjįlfsögšu hinum fjölmennari og landmeiri Rśssum engan rétt til aš heyja landvinningastrķš gegn Śkraķnumönnum sem hvert annaš illvķgt nżlendustrķš. Vesturlöndum hefur oršiš į ķ messunni, aš Rśssar skyldu nś dirfast aš rjśfa frišinn ķ Evrópu meš stórfelldu įrįsarstrķši. Evrópskir stjórnmįlamenn geršu grafalvarleg mistök meš žeirri óverjanlegu įhęttutöku aš veita Śkraķnumönnum enga öryggistryggingu og meš žvķ aš setja eigin žjóšir ķ orkusnöru Kremlverja. Nś lķšur Evrópa öll fyrir žessi pólitķsku mistök ķ öryggismįlum.

Sįrabót er, aš Svķžjóš og Finnland leita nś inngöngu ķ NATO, og NATO veršur aš tryggja upphafleg (1991) landamęri sjįlfstęšrar Śkraķnu, svo aš Śkraķnumenn geti um frjįlst höfuš strokiš ķ framtķšinni. 

Śkraķna aš austurhérušunum og Krķmskaga og lögsögu hans śt ķ Svartahafiš meštöldum er grķšarlega aušugt landsvęši og sjįvarbotn frį nįttśrunnar hendi. Ķ Śkraķnu, ekki sķzt ķ austur- og sušurhlutanum, er t.d. hęgt aš vinna grķšarlega mikiš af eldsneytisgasi meš žvķ aš beita vökvažrżstingi nešanjaršar (e. fracking). Hins vegar hefur komiš ķ ljós, aš enn betri horfur eru į vęnum gasforšabśrum undir botni Svartahafs.  Žar eru svo miklar birgšir af eldsneyti, aš séš gętu allri Evrópu vestan Rśsslands fyrir allri sinni gasžörf um įratugaskeiš eša svo lengi, sem žörf krefur, žar til orkuskipti hafa fariš fram. Rśssland hefur nś lokaš fyrir Nord Stream 1 og žar meš jaršsett allan snefil af trausti Evrópurķkjanna til Rśsslands sem eldsneytisbirgis.  Ef Śkraķnu tekst aš endurheimta sķn réttmętu landsvęši m.v. landamęrin 1991-2014, žį bķšur hennar vonandi björt framtķš sem lżšręšislegt velferšarrķki, eins og hugur almennings žar stendur til, į traustum efnahagslegum grunni.  Um žetta er barizt. 

Žaš er meš endemum, aš einręšisseggur ķ Moskvu meš innistęšulausa stórveldisdrauma skuli dirfast aš rįšast inn ķ nįgrannaland til aš troša upp į žaš frumstęšum og spilltum stjórnarhįttum sķnum og framhald į langvinnri kśgun.  Honum og mešreišarsveinum hans veršur aš kenna sķna lexķu. Nišurlęging Rśsslands er mikil oršin, žegar stjórnvöld žar leita til śtlagarķkisins Noršur-Kóreu um kaup į vopnabśnaši, eins og nś berast tķšindi af. Settu Kķnverjar afarkosti ?  

Forystugrein Morgunblašsins 25. įgśst 2022 fjallaši um žaš helvķti į jöršu, sem villimennirnir austan viš Śkraķnumenn bjóša žeim upp į nśna:

 "Hįlft įr af hörmungum".

Žar stóš m.a.:

"Meš žaš ķ huga [višhorf Rśssa til Śkraķnumanna - innsk. BJo] veršur sś spurning įleitin, hvernig frišur geti į endanum nįšst, ef endanlegt markmiš Rśssa er aš nį yfirrįšum ķ Śkraķnu.  Slķk nišurstaša yrši einfaldlega óvišunandi fyrir hinn vestręna heim, enda yrši žį stašfest, aš alžjóšalög vęru til einskis og aš nś gilti hnefarétturinn einn.  Hver yršu žį örlög annarra svęša, sem bśa viš hliš įgengra nįgranna, sem įsęlast žau ?

Volodimir Zelenski, forseti Śkraķnu, oršaši žaš nżlega svo, aš Śkraķnumenn yršu aš berjast į hverjum einasta degi, til žess aš hvert einasta mannsbarn gęti skiliš, aš Śkraķna vęri ekki hjįlenda, skattland eša eign nokkurs heimsveldis, heldur "frjįlst, fullvalda, ósundranlegt og sjįlfstętt rķki".  Ķ žessum oršum felst, aš Śkraķnumenn telja sér heldur ekki fęrt neitt annaš en aš berjast til annašhvort sigurs eša hinztu stundar."

Žarna er vel komizt aš orši um langstęrsta višfangsefni samtķmans. Vesturlönd standa frammi fyrir žvķ vali aš lįta engan bilbug į sér finna ķ vetur, žótt orkuskortur og dżrtķš kunni aš sverfa aš fólki, į mešan beztu synir og dętur Śkraķnu falla į vķgvellinum ķ vörn fyrir sjįlfsagšan rétt žjóšar žeirra, og senda til Śkraķnu allan žann bezta bśnaš og mesta, sem ķ  valdi Vesturveldanna stendur, til aš halda uppi merkjum frelsis og lżšręšis, eša lyppast nišur meš skömm gagnart glępsamlegum ofbeldisöflum ķ Moskvu, sem einskis svķfast ķ vitfirrtu strķši sķnu gegn vestręnni Śkraķnu. 

Žaš er į flestra vitorši, aš komist frumstętt rķki, sem stjórnaš er af mafķósum, upp meš gjörning sinn ķ einu rķki, žį veršur enginn óhultur ķ kjölfariš.  Žetta er ögurstund fyrir Vesturlönd.  Žau verša aš standa saman sem klettur meš Śkraķnu og beita öllum sķnum mikla efnahagsmętti, sem er margfaldur į viš Rśssland ķ VLF męlt, til aš hjįlpa hinni einöršu og hugrökku žjóš, Śkraķnumönnum, śr klóm bjarnarins. Ef žaš veršur ekki gert nśna, eru öll góš gildi Vestursins ķ hśfi, gildi, sem įšur hefur veriš śthellt blóši fyrir.  Žessi gildi eiga į hęttu aš rotna, ef geršir fylgja ekki oršum nśna.

Žessari forystugrein Morgunblašsins lauk žannig:

"Žaš er enda sį hęngur į [hernašarįrangri Śkraķnumanna], aš Śkraķnumenn hafa žurft aš treysta į stušning bandamanna sinna ķ vestri til žessa, og sį stušningur hefur, meš nokkrum mikilvęgum undantekningum, veriš veittur meš miklum semingi. Žó aš fįtt bendi til, aš Bandarķkjamenn, Bretar, Pólverjar o.fl. muni hętta stušningi sķnum ķ brįš, mį enn greina raddir ķ Žżzkalandi og annars stašar ķ Evrópu, žar sem menn viršast furša sig į žvķ, aš Śkraķnumenn haldi įfram aš berjast fyrir lķfi sķnu. 

 Žaš veltur žvķ mikiš į, aš samstaša Vesturveldanna meš Śkraķnu haldi, žrįtt fyrir aš fram undan séu mögulega enn dimmari tķmar fyrir Śkraķnumenn.  Sagan sżnir, aš alręšisrķki, en Rśssland ber nś ógnvekjandi mörg merki slķkra rķkja, lįta sjaldan gott heita ķ landvinningum sķnum.  Falli Śkraķna, veršur spurningin einfaldlega sś, hverjir verša nęstir."

Žessi semingur viš vopnaafhendinguna viršist aš sumu leyti hafa įtt viš Bandarķkin lķka fram aš žessu, en žį ber aš hafa ķ huga, aš naušsynlegur žjįlfunartķmi į stórbrotinn og afkastamikinn vopnabśnaš tekur sinn tķma. Žaš į t.d. viš um HIMARS, sem įsamt öšrum vopnabśnaši, sem nżlega hefur veriš tekinn ķ brśkiš af Śkraķnumönnum, er aš breyta gangi strķšsins žeim ķ vil.  Bśnašur į borš viš skrišdrekann Leopard 2 frį Žżzkalandi og orrustužotuna F15 frį Bandarķkjunum, sem Śkraķnumenn hafa óskaš eftir, hefur žó ekki borizt enn, svo aš vitaš sé. Meš žvķ aš flżta afhendingu mikilvirkra vopna til Śkraķnumanna žyrma Vesturveldin mörgum śkraķnskum mannslķfum og jafnvel veršur žį hęgt aš tryggja öryggi stęrsta kjarnorkuvers Evrópu gegn hernašarvį, en tķšindi žašan eru vįleg um žessar mundir.

Kostnašurinn viš afhent hergögn til Śkraķnumanna er lķtill ķ samanburši viš kostnaš Vesturveldanna af orkuveršshękkunum og jafnvel lķka ķ samanburši viš bošašan kostnaš rķkissjóšanna viš "frystingu" orkuveršs og alls konar bętur til žeirra, sem minna mega sķn, til aš hjįlpa žeim aš nį endum saman ķ heimilisbókhaldinu.  Rķkin standa žar misjafnlega aš vķgi, af žvķ aš žau eru misskuldsett.  Nś nżtir žżzka rķkiš styrk sinn, losar um skuldsetningarhöft rķkissjóšs, og hann nżtur mun hagstęšari lįnskjara en t.d. ķtalski rķkissjóšurinn. 

Olaf Scholz, kanzlari, hefur  bošaš mrdEUR 65 śr rķkissjóši til stušnings almenningi ķ dżrtķšinni. Til samanburšur nemur kostnašur BNA viš hernašarstušning viš Śkraķnumenn fram aš žessu ašeins mrdUSD 16 (gengi žessara gjaldmišla er į sama róli nśna). Aftur į móti bošaši fyrrverandi forsętisrįšherra Breta, Boris Johnson, ķ sķšustu heimsókn sinni til Kęnugaršs sem leištogi Bretlands, 24. įgśst 2022, į žjóšhįtķšardegi Śkraķnu, aš Bretar ętlušu aš senda hergögn aš andvirši mrdGBP 54, og er žaš rausnarlegt og Bretum til sęmdar. Liz Truss, arftaki Borisar, var fyrsti rįšherra Vesturlanda, sem höfundur žessa pistils heyrši nefna, aš ašeins brottrekstur rśssneska hersins frį Śkraķnu m.v. landamęri 1991-2014 vęri nišurstaša žessa strķšs, sem įsęttanleg vęri. 

Žann 25. įgśst 2022 birti Stefįn Gunnar Sveinsson skilmerkilega frétt ķ Morgunblašinu undir fyrirsögninni:

    "Viš munum berjast til žrautar".

Žar stóš m.a.:

"Zelenski sagši ķ žjóšhįtķšarįvarpi sķnu, aš žaš kęmi ekki til greina, aš Śkraķnumenn semdu viš "hryšjuverkamenn", en śkraķnsk stjórnvöld hafa žrżst į um, aš Rśssland verši nefnt hryšjuverkarķki.  Žį sagši hann einnig, aš Śkraķna samanstęši af öllu landsvęšinu, sem tilheyrši landinu, ž.m.t. žeim hérušum, sem Rśssar hafa nś lagt undir sig eša innlimaš. 

Vķsaši Zelenski žar ekki sķzt til Krķmskaga, sem Rśssland innlimaši įriš 2014, en Śkraķnumenn hafa į sķšustu vikum nįš aš gera įrįsir į skaganum, sem hingaš til hafši veriš talinn langt utan žess svęšis, sem žeir gętu nįš til.  Hafa Śkraķnumenn sagt į sķšustu vikum, aš endanlegt markmiš žeirra sé aš frelsa Krķmskaga undan yfirrįšum Rśssa. 

 Žį hafa Śkraķnumenn einnig gert ķtrekašar įrįsir į birgšageymslur rśssneska hersins ķ rśssnesku borginni Belgorod, sem er um 40 km frį landamęrum Rśsslands aš Śkraķnu." 

Śkraķnski herinn viršist beita fjölbreytilegri og óvęntri hernašartękni, hafa gott vald į nżjum tęknivęddum herbśnaši og sżna stundum af sér sjaldgęfa herkęnsku, enda hefur herinn nįš undraveršum įrangri ķ višureigninni viš fjölmennari, rotinn, sišlausan og nišurlęgšan  rśssneskan her, sem hafši ógrynni hertóla śr aš moša ķ upphafi innrįsar, en viršist nś hafa fariš erindisleysu inn ķ Śkraķnu.

 

 

 

 


Lengi eimir eftir af Molotoff-Ribbentropp-samninginum

Molotoff og Ribbentropp voru utanrķkisrįšherrar einręšisherranna Stalķns og Hitlers.  Hitler sendi utanrķkisrįšherra sinn til Moskvu sķšla įgśstmįnašar 1939 til aš ganga frį samningi viš Kremlverja, sem innsiglaši skiptingu Evrópu į milli žessara stórvelda.  Žessi samningur var ósigur fyrir lżšręšiš og sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša um aš haga mįlum sķnum aš vild, enda voru žjóšir Evrópu meš honum dęmdar til kśgunar og žręlahalds. Žaš er einmitt gegn slķku žręlahaldi, sem Śkraķnumenn berjast nśna blóšugri barįttu, og er žaš ótrślega hart nś į 21. öldinni aš žurfa aš berjast fyrir sjįlfsögšum rétti sķnum ķ Evrópu upp į lķf og dauša.

Ķ Evrópu sluppu t.d. Bretar, Ķslendingar, Svisslendingar, Svķar, Spįnverjar og Portśgalir undan strķšsįtökum.  Einörš varnarbarįtta Breta bjargaši Vestur-Evrópu undan jįrnhęl nazismans.  Vegna einstakrar frammistöšu flughers Breta ķ višureigninni viš flugher Žjóšverja haustiš 1940 og öflugs flota Breta tókst aš koma ķ veg fyrir innrįs Žjóšverja yfir Ermarsundiš.  Meš ašgeršinni Raušskeggur 21. jśnķ 1941 splundraši Hitler žessum illręmda samningi, en žaš er engu lķkara en hann lifi žó ķ hugskoti żmissa enn. 

Afstaša Žżzkalandskanzlaranna Kohls, Merkel og Scholz ber žess merki, aš žau hafi ķ hugskoti sķnu stjórnazt af žeirri śreltu hugmyndafręši, aš Žżzkaland og Rśssland ęttu aš skipta Evrópu į milli sķn ķ įhrifasvęši. Žżzka rķkisstjórnin var Eystrasaltsrķkjunum fjandsamleg viš lok Kalda strķšsins, Merkel stöšvaši įform Bandarķkjamanna 2015 um aš veita Śkraķnu ašild aš NATO, og Scholz hefur dregiš lappirnar ķ hernašarstušningi Žjóšverja viš Śkraķnu.  Afleišingin er ófögur. 

Jón Baldvin Hannibalsson, krati og fyrrverandi utanrķkisrįšherra Ķslands, į heišur skilinn fyrir framgöngu sķna, žegar hann, įsamt forsętisrįšherranum, Davķš Oddssyni, beitti sér fyrir žvķ, aš Ķsland braut ķsinn į örlagažrungnum tķma og višurkenndi fullveldi Eystrasaltsrķkjanna.  Žetta er bezti gjörningur Ķslands gagnvart öšrum rķkjum į lżšveldistķmanum.  Hvar vęrum viš stödd, ef réttur žjóšrķkja til óskorašs fullveldis vęri ekki virtur aš alžjóšalögum ?  Barįtta Śkraķnumanna nśna viš rotiš Rśssland, sem stjórnaš er meš vitfirrtum hętti til aš snśa sögunni viš, snżst um rétt stórra og smįrra rķkja til fullveldis og til aš bśa ķ friši ķ landi sķnu. Žess vegna eiga Vesturlönd aš styšja Śkraķnu hernašarlega įn žess aš draga af sér og fylgja žar fordęmi Póllands og Eystrasaltsrķkjanna. 

Nś veršur vitnaš ķ grein JBH ķ Morgunblašinu 30.įgśst 2022, sem hann nefndi:

"Um žį sem žora ..." 

"Ķ nęstum hįlfa öld voru Eystrasaltsžjóširnar hinar gleymdu žjóšir Evrópu.  Lönd žeirra voru žurrkuš śt af landakortum heimsins.  Tungumįl žeirra voru til heimabrśks, og žjóšmenningin lifši nešanjaršar.  Žessar žjóšir voru horfnar af pólitķskum radarskjį umheimsins.  Žegar ég ręddi um sjįlfstęšisbarįttu Eystrasaltsžjóša viš starfsbróšur minn, utanrķkisrįšherra NATO-rķkis, reyndi hann aš eyša umręšuefninu meš eftirfarandi ummęlum: "Hafa žessar žjóšir ekki alltaf tilheyrt Rśsslandi ?".  

Žarna minnist JBH ekki į eitt alsvķnslegasta tiltęki rśssnesku kśgaranna, sem žeir hafa beitt alls stašar, žar sem žeir hafa tališ žörf į aš berja nišur sjįlfstęšistilhneigingu žjóša og aš eyšileggja žjóšareinkenni žeirra. Žeir hafa stundaš hina mannfjandsamlegu kynžįttahreinsun, "ethnic cleansing", ķ Eystrasaltsrķkjunum, og hana stunda višbjóširnir į herteknum svęšum Śkraķnu.  Fólkiš er flutt burt langt frį heimkynnum sķnum og Rśssar lįtnir setjast aš ķ stašinn.  Žetta er glępur gegn mannkyni, og žaš er ķskyggilegt, aš rśssneska valdastéttin skuli vera į svo lįgu sišferšisstigi į 21. öldinni aš gera sig seka um žetta.  Žeir veršskulda ekkert minna en fulla śtskśfun Vesturlanda sem hryšjuverkarķki.  

"Hinn atburšurinn [į eftir "syngjandi byltingunni" ķ jśnķ 1988-innsk. BJo], sem nįši inn į forsķšur blaša og sjónvarpsskjįi heimsins, var "mannlega kešjan" ķ įgśst 1989.  Nęstum 2 milljónir manna héldust ķ hendur frį Tallinn ķ noršri til Vilniusar ķ sušri til aš mótmęla Molotov-Ribbentrop-samninginum og leyniskjölum hans frį žvķ fyrir hįlfri öld (1939). Žessi alręmdi samningur [į] milli tveggja einręšisherra, Hitlers og Stalķns, reyndist vera upphaf seinni heimsstyrjaldarinnar.  Samkvęmt samninginum var Stalķn gefiš frķtt spil til aš innlima Eystrasaltsžjóširnar ķ Sovétrķkin, ž.m.t. Finnland - eitt Noršurlandanna."

Žannig var lenzkan į mišöldum ķ Evrópu, aš stórveldin rįšskušust meš fullveldi minni rķkjanna og röšušu žeim inn į įhrifasvęši sķn. Enginn, nema kannski pįfinn eša ęšsti prestur rétttrśnašarkirkjunnar ķ Moskvu,  hafši gefiš žeim žennan rétt.  Žau tóku sér hann annars meš vopnavaldi. Ķ kjölfar fyrri heimsstyrjaldarinnar, 1914-1918, tók žetta fyrirkomulag aš rakna upp fyrir tilstušlan Bandarķkjastjórnar.  Žį var kvešiš į um rétt žjóša til aš įkvarša sjįlfar örlög sķn, hvort žau kysu aš vera ķ rķkjabandalagi eša afla sér sjįlfstęšis um eigin mįl og fullveldis.  Žį uršu t.d. Ķsland og Finnland sjįlfstęš rķki, og Śkraķna varš sjįlfstęš ķ öreigabyltingunni rśssnesku 1917. Žetta er nś hinn rķkjandi réttur aš alžjóšalögum. Vladimir Putin snżr öllu į haus, vill snśa klukkunni til baka, en žaš mun ekki ganga til lengdar.

"Leištogar Vesturveldanna stóšu frammi fyrir höršum kostum.  Ęttu žeir aš fórna öllum įvinningi af samningum um lok kalda strķšsins meš žvķ aš lżsa yfir stušningi viš endurheimt sjįlfstęšis Eystrasaltsžjóša ?  Eša ęttu žeir aš fórna žessum smįžjóšum - ķ žvķ skyni aš varšveita friš og stöšugleika ? 

Biliš [į] milli oršręšu žeirra um sjįlfsįkvöršunarrétt žjóša og aš fęra śt landamęri lżšręšis, mannréttinda og réttarrķkis annars vegar og žeirrar stórveldapólitķkur, sem žeir fylgdu ķ reynd hins vegar, var oršiš óbrśanlegt."

Aš stęrri rķki hafi öll rįš hinna smęrri ķ hendi sér, er óalandi og óferjandi višhorf.  Valdiš til aš įkvarša fullveldi rķkis liggur hjį ķbśum žess rķkis sjįlfum og ekki hjį stjórnmįlamönnum stęrri rķkja, sķzt af öllu gamalla nżlendukśgara eins og Rśsslands. Žetta višurkenndu Bretar og Frakkar ķ raun meš žvķ aš segja Stór-Žżzkalandi strķš į hendur ķ kjölfar innrįsar Wehrmacht ķ Pólland 1. september 1939.  Frakkland féll aš vķsu flestum aš óvörum į undraskömmum tķma voriš 1940 fyrir leifturįrįs, "Blitzkrieg Guderians", en Stóra-Bretland hélt velli og stóš uppi sem sigurvegari 1945 meš dyggri hernašarhjįlp Bandarķkjamanna. 

"Žaš var žess vegna, sem Bush, Bandarķkjaforseti, flutti ręšu ķ žinginu ķ Kęnugarši ķ įgśst 1991, sem sķšan hefur žótt meš endemum.  Ķ ręšunni skoraši hann į Śkraķnumenn "aš lįta ekki stjórnast af öfgakenndri žjóšernishyggju", heldur halda Sovétrķkjunum saman "ķ nafni frišar og stöšugleika". 

Žaš var žess vegna, sem Kohl, kanzlari, og Mitterand, forseti, skrifušu sameiginlega bréf til Landsbergis, leištoga sjįlfstęšishreyfingarinnar ķ Litįen, žar sem žeir skorušu į hann aš fresta framkvęmd sjįlfstęšisyfirlżsingar Litįa frį 11. marz 1990."

Rįšstjórnarrķkin voru of rotin undir žrśgandi kommśnisma, til aš žau gętu haldizt saman.  Žaš hefur žessum forsetum og kanzlara veriš ljóst, en žeir hafa tališ sig skuldbundna Gorbasjeff fyrir žįtt hans ķ frišsamlegu hruni Jįrntjaldsins. Žeir höfšu hins vegar engan rétt til aš slį į frelsisžrį undirokašra žjóša, sem žrįšu endurheimt frelsis sķns og fullveldis. Žar kemur aš hinu sögulega gęfuspori Ķslands, smįrķkis noršur ķ Atlantshafi, sem öšlazt hafši fullveldi ķ eigin mįlum ķ kjölfar Fyrri heimsstyrjaldar og fullt sjįlfstęši viš lżšveldisstofnun, sem Bandarķkjamenn studdu dyggilega ķ jśnķ 1944, skömmu eftir innrįs Bandamanna ķ Normandķ. 

"En hvers vegna sętti Ķsland sig ekki viš žessa nišurstöšu ?  Žaš voru engir žjóšarhagsmunir ķ hśfi.  Žvert į móti: Ķsland var hįš Sovétrķkjunum um innflutning į eldsneyti - sem er lķfsblóš nśtķmahagkerfa - allt frį žvķ, aš Bretar skelltu višskiptabanni į Ķsland ķ žorskastrķšunum (1954-1975).  Vissum viš kannski ekki, aš smįžjóšum er ętlaš aš leita skjóls hjį stóržjóšum og lśta forystu žeirra ?  M.ö.o. kunnum viš ekki vištekna mannasiši ? 

Allt er žetta vel žekkt.  Engu aš sķšur vorum viš [Sjįlfstęšisflokkur og Alžżšuflokkur - innsk. BJo]  tregir til fylgispektar.  Leištogar Vesturveldanna létu augljóslega stjórnast af eigin hagsmunum.  Viš vorum hins vegar sannfęršir um, aš fylgispekt vestręnna leištoga viš Gorbachev vęri misrįšin.  Hśn byggšist į rangri og yfirboršskenndri greiningu į pólitķskum veruleika Sovétrķkjanna.  Ég var sannfęršur um, aš Sóvétrķkin vęru sjįlf ķ tilvistarkreppu, sem leištogar žeirra fundu enga lausn į.  Heimsveldiš vęri aš lišast ķ sundur, rétt eins og evrópsku nżlenduveldin ķ kjölfariš į seinni heimsstyrjöldinni." 

Žaš er eins og Vesturveldin hafi veriš fśs til į žessari stundu aš stinga žeirri dśsu upp ķ Gorbasjeff aš skipta Evrópu į milli tveggja stórvelda ķ anda Mólotoff-Ribbentropp-samningsins og Žjóšverjar stutt žaš leynt og ljóst sem veršandi forysturķki Evrópusambandsins.  Žetta er ólķšandi hugarfar og ekki reist į öšru en rétti, sem sį "sterki" tekur sér til aš kśga og skķtnżta žann "veika". Saga nżlendustjórnarfars ķ Evrópu leiš undir lok meš hruni Jįrntjaldsins, en nś reyna Rśssar aš snśa viš hinni sögulegu žróun.  Žaš mun allt fara ķ handaskolum hjį žeim, enda meš endemum óhönduglega og villimannslega aš verki veriš.  Enginn kęrir sig um aš žjóna slķkum herrum į 21. öldinni.

"Mér var stórlega misbošiš aš heyra leištoga vestręnna lżšręšisžjóša įminna undirokašar žjóšir um, aš žęr ęttu aš sętta sig viš örlög sķn, til žess aš viš į Vesturlöndum gętum notiš "frišar og stöšugleika". Ķ mķnum eyrum hljómaši žetta ekki bara sem smįnarleg svik, heldur sem örlagarķk mistök." 

 

 

 

 

 

 Brandenborgarhlišiš

   

 

 


Orkustrķš Rśsslands viš önnur Evrópulönd

Hegšun rśssneska sambandsrķkisins um žessar mundir gagnvart öšrum Evrópulöndum, sér ķ lagi meš hernaši gegn óbreyttum borgurum Śkraķnu og sprengjuįrįsum ķ grennd viš stęrsta kjarnorkuver Evrópu, og gegn gasnotendum ķ Evrópurķkjunum, er fyrir nešan allar hellur, og fyrir žessa fįheyršu framgöngu veršskulda žeir śtskśfun hins frjįlsa heims.

Rśssar sżna nś sitt rétta andlit og fyrirgera öllu trausti ķ sinn garš.  Žeir eru stimplašir ofbeldisgjarnir ómerkingar, sem eru ekki ķ hśsum hęfir. Žegar žetta er ritaš, eru žeir bśnir aš stöšva alla gasflutninga um Nord Stream 1, lögn į botni Eystrasalts, sem tengir Žżzkaland viš gaslindir Sķberķu įn viškomu ķ öšrum löndum og bera viš bilun, sem žeir geti ekki gert viš vegna višskiptabanns į sig. Ef žaš vęri rétt afsökun, vęri rśssneskur išnašur óttalega aftarlega į merinni.   

Undrun hefur vakiš, hversu vel Žjóšverjum hefur tekizt aš fylla į gasforšabśr sķn fyrir veturinn, en ķ lok įgśst 2022 mun stašan aš mešaltali hafa numiš tęplega 70 % af hįmarki, sem er meira en bśizt var viš.  Noršmenn hafa aukiš gasvinnslu ķ Noršursjónum og mešfram strandlengjunni eftir mętti, en žaš er allt önnur og skuggalegri skżring į žessu. Žaš liggur fremur afkastalķtil gaslögn frį Sķberķu til Kķna, en aš auki flytja nś Rśssar gas į vökvaformi (LNG) til Kķna.

Nś er žungt undir fęti ķ efnahagslķfi Kķnverja vegna sprunginnar hśsnęšisbólu og strangra, misrįšinna opinberra sóttvarnarrįšstafana, sem engu hafa skilaš öšru en grķšarlegu efnahagstjóni og töfum į śtbreišslu C-19 faraldursins. Heildarfjöldi daušsfalla yfir s.s. 3 įra tķmabil eykst yfirleitt af völdum opinberra sóttvarnarrįšstafana vegna slęmra įhrifa į geškvilla og ašra sjśkdóma, svo aš ekki sé nś minnzt į ósköpin śr Kófinu, žegar óreyndum efnum var sprautaš ķ flesta meš mjög litlum varnarįhrifum, en alvarlegum aukaįhrifum ķ sumum tilvikum. Žessari vitleysu er haldiš įfram fyrir 60+.

Opinberar sóttvarnarrįšstafanir meš verulegum frelsisskeršingum, sem upprunnar eru ķ einręšisrķkinu Kķna, gera ašeins illt verra, žegar um skęša flensu er aš ręša. Bezta rįšiš er aš styrkja ónęmiskerfi lķkamans, en sś rįšlegging hefur ekki veriš įberandi hjį landlęknisembęttinu hér. Žetta į viš alla aldurshópa.

Kķnverjar hafa vegna kreppu hjį sér veriš aflögufęrir um jaršgas.  Žeir eru kaupahéšnar aš ešlisfari og hafa selt Evrópumönnum afgangsgas og makaš krókinn.  Hvašan hafa žeir fengiš žetta gas ?  M.a. frį Rśsslandi.  LNG eldsneytiš, sem flżtt hefur foršasöfnun ķ Evrópu, er ęttaš frį Rśsslandi, en į uppsprengdu verši m.v. gas um Nord Stream 1.  Žetta er ófagurt afspurnar. 

Gasverš fer enn hękkandi og hękkaši t.d. ķ sķšustu heilu viku įgśst 2022 um 30 % m.v. vikuna įšur.  Sumariš 2021 geršu Frakkar og Žjóšverjar framvirka samninga um eldsneytisgas į verši, sem jafngilti 100 EUR/MWh rafmagns, en um mįnašamótin įgśst-september 2022 nįši žaš 1000 EUR/MWh og hjašnaši svo nokkuš.  Jašarkostnašur rafmagns samkvęmt orkumarkašskerfi Evrópusambandsins ręšst af kostnaši gasorkuveranna.  Algert ófremdarįstand rķkir nś ķ orkumįlum Evrópu vegna kolrangs mats į ešli rśssneska rķkisins, eins og margir geršu sig seka um į sķnum tķma varšandi Žrišja rķkiš. Undantekning var Winston Churchill.

Sum rķki Sušur-Evrópu hafa nś žegar variš sem nemur 5 % af vergri landsframleišslu sinni ķ aš verja neytendur gegn ofurverši į jaršgasi. Žaš eru um mrdISK 150 į ķslenzkan męlikvarša, og munu žessi rķki nś lenda į framfęri digurs Kófsjóšs Evrópusambandsins, sem ekki var bśiš aš rįšstafa öllu fé śr.   

Fręndur vorir, Noršmenn, sem bśa sunnan Dofrafjalla, sitja algerlega ķ sśpunni, žótt nįnast öll raforka žeirra komi śr vatnsaflsvirkjunum vķtt og breitt um landiš. Vandręši žeirra į orkusvišinu er himinhįtt raforkuverš sunnan Dofrafjalla.  Heildsöluveršiš, ž.e. verš frį virkjun įn flutnings- og dreifingarkostnašar og skatta, var 30.įgśst 2022 jafnhįtt į Vestur-, Austur- og Sušurlandinu, ž.e. į įhrifasvęši millilandatenginganna, og į Jótlandi, Sjįlandi og Fjóni, Žżzkalandi, Lśxemborg og Lithįen samkvęmt Nord-Pool og Gunnlaugi Snę Ólafssyni ķ fréttaskżringu ķ Morgunblašinu 31. įgśst 2022. Ķ tveimur löndum Evrópu, Frakklandi og Austurrķki var veršiš enn hęrra.  Žetta verš sunnan Dofrafjalla jafngilti 94 ISK/kWh.  Žaš er tęplega 19 sinnum hęrra en ķslenzkt heildsöluverš og rśmlega 24 sinnum hęrra en ķ Miš-Noregi (Žręndalögum) og rśmlega 59 sinnum hęrra en ķ Noršur-Noregi.

Ef engar millilandatengingar vęru virkar ķ Noregi, mundi heildsöluverš raforku aš mestu vera įkvaršaš śt frį vatnsforša mišlunarlóna, įrstķma, og lestun landshlutatenginga.  Į žessum įrstķma mętti žį nśna bśast viš raforkuverši sunnan Dofrafjalla um 5,6 ISK/kWh, en žaš er tęplega 17 sinnum hęrra, og veršur aš skrifa žaš alfariš į millilandatengingarnar. Noršmenn fóru śt ķ žęr til aš gręša og til aš draga śr fjįrfestingum ķ varaafli og varaorku, en žess ber aš gęta, aš norsk heimili kaupa 5-falt meiri raforku en ķslenzk heimili, enda eru langflestar byggingar rafhitašar ķ Noregi.  Gróšinn įtti aš felast ķ žvķ aš selja afl og orku utan į daginn į hęrra verši en var į norskum innanlandsmarkaši og kaupa orku inn į nóttunni og um helgar į mun lęgra verši.  Žetta gekk eftir, į mešan millilandatengingarnar voru ekki eins öflugar og nś og į mešan Noršmenn stjórnušu žessum flutningum sjįlfir, en rķkisfyrirtękiš Statnett, žeirra Landsnet, į allar millilandatengingarnar. Eftir lögleišingu Orkupakka 3 stjórnar ACER-Orkustofa ESB žessum flutningum, og rķkisstjórnin mį ekki grķpa inn ķ žessi višskipti.  Markašurinn ręšur.  Fyrirsögnin ķ téšri fréttaskżringu Gunnlaugs Snęs Ólafssonar vķsar einmitt til žessa:

"Harma raforkuverš, en geta ekkert gert".

"Norska rķkiš hefur ekki tök į žvķ aš sporna gegn veršhękkunum, žar sem salan fer fram į rafmagnsmarkaši, sem innleiddur er ķ gegnum hina svo köllušu "orkupakka"  ESB.  Žeir nį til alls EES og stżra žvķ, hvernig sölu į raforku til Evrópu frį Noregi [og til baka - innsk. BJo] um sęstrengi er hįttaš."

Įkvęši um millilandatengingar og millilandavišskipti meš rafmagn og jaršgas komu fyrst inn ķ orkulöggjöf ESB meš Orkupakka 3.  Žess vegna uršu deilurnar um OP3 ķ Noregi og į Ķslandi svo hatrammar sem raun bar vitni um. Nś kemur OP3 almenningi og atvinnulķfinu ķ Noregi ķ koll, nema orkufyrirtękjunum, sem gręša į tį og fingri.  Skrżtiš, aš jafnašarmenn ķ rķkisstjórn og į Stóržinginu skuli teka žetta ķ mįl.  Rķkisstjórnin er undir forsęti Verkamannaflokksins, sem er hallur undir ESB-ašild Noregs.  Hinn stjórnarflokkurinn, Mišflokkurinn, baršist gegn innleišingu OP3 og spįši einmitt hękkandi raforkuverši ķ kjölfar öflugra sęstrengja til Bretlands og Žżzkalands, sem žį var veriš aš leggja og nś hafa veriš teknir ķ rekstur. Flokkurinn fęr hins vegar ekkert aš gert nśna, enda stendur ekki reišfęriš į ESB til aš veita Noregi undanžįgur frį orkuafhendingu. Kostnašurinn af millilandatengingum Noregs lendir nś į rķkissjóši, eins og Gunnlaugur Snęr rakti ķ téšri fréttaskżringu:

"Ķ millitķšinni hefur myndazt eining um, aš norska rķkiš greiši 90 % af orkukostnaši heimila umfram 70 Naur/kWh [9,9 ISK/kWh] frį 1. september [2022] upp aš 5,0 MWh.  Verš nś er um 644 Naur/kWh." 

Žaš vekur athygli, aš nišurgreitt orkumagn nemur ašeins fjóršungi įrsnotkunar mešalķbśšar ķ Noregi meš rafhitun.  Žaš eru žó fįir aš spį verulegri orkuveršslękkun ķ Evrópu innan 3 mįnaša.  Veršiš mun sennilega ekki lękka fyrr en meš vorinu 2023. 

Ķ lokin stóš žetta ķ fréttaskżringunni:

"Įkalliš um, aš eitthvaš verši gert til aš tempra raforkuveršiš hefur žó ekki fjaraš śt ķ Noregi, og hafa flokkar m.a. lagt til, aš śtflutningur verši takmarkašur og aš hįmarksverš verši sett į rafmagn.  Breytingar verša žó ekki geršar į löggjöf ESB, nema įhugi sé fyrir žvķ innan sambandsins.  Žaš er žvķ óljóst, nįkvęmlega hvaš norska Stóržingiš hyggst ręša į fundi sķnum ķ september [2022]."

Rökin fyrir markašsvęšingu raforkunnar į sķnum tķma ķ Noregi voru neytendavernd, ž.e. samkeppnin įtti aš tryggja raforkunotendum hagstęšustu kjör.  Nś hefur žessi neytendavernd snśizt upp ķ neytendaįžjįn.  Žį er spurningin, hvort stušningur er viš afnįm lagasetningar um OP3 ķ Noregi.  Į sķnum tķma var žvķ haldiš fram, aš lögleišing OP3 hefši mikla žjóšhagslega žżšingu ķ Noregi.  Žį var ekki sķzt horft til ašgangs Noregs aš evrópskum gasmarkaši. Nś er ašalleikarinn, Rśssland, aš mestu dottinn śt af evrópskum gasmarkaši um ófyrirsjįanlega framtķš, og žar meš eru norskar gaslagnir til Bretlands og meginlandsins oršnar enn mikilvęgari.  Meš žessa sterku markašsstöšu žurfa Noršmenn ķ raun ekkert į OP3 aš halda, en žaš er hins vegar spurning, hvort žeir vilja berjast fyrir uppsögn hans innan EFTA og ķ Sameiginlegu EES-nefndinni. Žaš er annaš mįl og af pólitķskum toga. Tępast getur rķkisstjórnin sameinazt um slķka stefnu, nema Alžżšusamband Noregs įlykti ķ žį veru.  Žaš mundi breyta afstöšu Verkamannaflokksins.    

 

     

 


Orkustefnan og hagsmunir verkalżšs

Žóršur Gunnarsson, hagfręšingur, reit athygliverša Sjónarhólsgrein ķ Morgunblašiš ķ sumar, 6. jślķ 2022, žar sem hann komst aš žeirri nišurstöšu, aš stefna landverndarsinna mundi óhjįkvęmilega leiša til lķfskjaraskeršingar almennings.  Höfundar žessarar stefnu viršast draga dįm af höfundum bókarinnar um Endimörk vaxtar (Limits to Growth), sem bošušu afturhvarf til fortķšar til aš bjarga jöršunni. Žeir reyndust vera falsspįmenn, žótt margir hafi sķšar oršiš til aš feta ķ fótspor žeirra, t.d. framkvęmdastjóri Landverndar į Ķslandi. 

Žaš er įstęša til aš halda žessari grein hagfręšingsins į lofti nś, žegar kjaramįl eru ķ brennidepli.  Kjaraskeršing almennings į Ķslandi er hjóm eitt m.v. žęr hrikalegu holskeflur, sem orkuskortur hefur leitt yfir önnur Evrópulönd. Sś stašreynd ętti aš leiša öllum landsmönnum fyrir sjónir, hversu farsęl stefna hefur veriš viš lżši ķ landinu viš nżtingu orkulinda landsins, en öfgasjónarmišum um landvernd hefur veriš gert of hįtt undir höfši ķ löggjöfinni, svo aš dżrkeyptar tafir hafa oršiš viš aš reisa flutningsmannvirki raforkunnar meš žeim afleišingum, aš alvarlegur, stašbundinn raforkuskortur rķkir.  Žį rķkir nś illskiljanleg lognmolla yfir virkjanamįlum į tķmum, žegar raforkueftirspurn ķ landinu er meiri en raforkuframboš . Ótrśleg mįlsmešferš Orkustofnunar į umsókn Landsvirkjunar um leyfi til virkjunar Nešri-Žjórsįr (Hvammsvirkjun) hefur rżrt faglegt traust til OS, eftir aš nżr Orkumįlastjóri tók žar viš. 

Hefst nś tilvitnun ķ téša Sjónarhólsgrein: 

"Į Ķslandi hefur umręša um umhverfismįl oft veriš óskipulögš og ólķkum hugtökum blandaš og ruglaš saman.  Ķ sömu umręšu erlendis er skżr munur geršur į umhverfisvernd og landvernd.  Žar til nżlega ęgši žessum hugtökum saman ķ ķslenzkri umręšu um virkjanaframkvęmdir og raforkuframleišslu.

Umhverfisvernd snżr fyrst og fremst aš žvķ aš framleiša orku meš sem minnstum tilkostnaši m.t.t. loftslagsmįla.  Landvernd snżst hins vegar um, aš helzt megi ekki hrófla viš nįttśrunni, sama hvaš žaš kostar.

Žeir, sem tala fyrir landvernd, verša einfaldlega aš vera heišarlegir meš žessa afstöšu sķna og hętta aš fela sig aš baki merkimišum ķ loftslagsmįlum.  Öll orkuframleišsla śtheimtir nįttśrufórnir.  Žeir, sem tala fyrir aukinni orkuframleišslu, eiga svo ekki aš vera feimnir viš aš segja žaš hreint śt."

 Orkumįlin eru ķ kyrrstöšu nśna, m.a. af žvķ aš stušningsmenn meiri nżtingar hefšbundinna ķslenzkra orkulinda, vatnsafls og jaršgufu, hafa sig lķtt ķ frammi.  Framkvęmdastjóri Landverndar hefur hins vegar talaš berum oršum fyrir hönd samtaka sinna um, aš žessi nżting skuli ekki aukin, heldur skuli rķkisvaldiš, sem alfariš į stęrsta orkufyrirtęki landsins, Landsvirkjun, beita sér fyrir žvķ, aš dregiš verši svo mjög śr orkusölu til orkusękins išnašar, stórišju, aš svigrśm skapist til orkuskiptanna og almennrar aukningar raforkunotkunar vegna fólksfjölgunar.  Žessi bošskapur jafngildir žvķ ósköp einfaldlega aš leggja stórišjuna nišur, lķklega meš žvķ aš endurnżja enga orkusölusamninga viš hana, hvaš žį aš gera nżja slķka samninga, žvķ aš riftun gildandi samninga yrši óheyrilega dżr.

Žessi stefna Landverndar er fullkomlega įbyrgšarlaus, žvķ aš hśn mun fyrr en seinna leiša til meiri einsleitni ķ atvinnulķfinu, višvarandi halla į višskiptajöfnuši meš gengislękkun og atvinnuleysi, einkum vestanlands og austan, sem afleišingu. Žetta mundi ekki sķšur koma nišur į félagsfólki verkalżšsfélaganna en öšrum landsmönnum, og žess vegna skżtur skökku viš m.v., aš sumir verkalżšsforingjar, sem tjį sig um allt mögulegt ķ žjóšfélaginu, skuli ekki hafa gagnrżnt haršlega mįlflutning Landverndar, sem hvetur til stjórnvaldsašgerša, sem óhjįkvęmilega mundu gera marga verkamenn, išnašarmenn og ašra ķ góšum störfum stórišjunnar, aš fórnarlömbum vanhugsašrar hugmyndafręši. 

"Mįlflutningur landverndarsinna felur hins vegar ķ sér aš skrśfa nišur ķ lķfsgęšum almennings. Frįleitt er aš tala um breytta forgangsröšun ķ orkumįlum į Ķslandi og żja aš žvķ, aš taka eigi pólitķska įkvöršun um aš draga śr sölu til stórnotenda og beina raforkunni žess ķ staš til ķslenzkra heimila og fyrirtękja."  

Aš félagssamtök skuli įlykta meš žessum hętti og kynna stefnuna sem hvern annan valkost, sem landsmenn geti vališ og eigi aš velja įn žess, aš žaš muni draga nokkurn dilk į eftir sér, er alvarlegt sjśkdómseinkenni.  Fjölmišlar hafa heldur ekki spurt sérlega gagnrżninna spurninga um afleišingarnar.  Žeir gefa sér vęntanlega, aš žį fęru žeir ķ geitarhśs aš leita ullar.

Fyrir utan efnahagsįfall og atvinnuleysi mį nefna, aš traust til Ķslendinga į mešal erlendra fjįrfesta, sem eru aš eša munu ķhuga fjįrfestingar į Ķslandi, yrši aš engu viš ašfarir, sem vęru einsdęmi į Vesturlöndum. Žessi hnekkir einn og sér er į viš annaš efnahagsįfall. Hugarfariš, sem aš baki žessari tillögugerš Landverndar bżr, er žess ešlis, aš óžarfi er aš taka nokkurn bošskap žessa félags alvarlega. Žjóšarhagur er žar lįtinn lönd og leiš, svo aš minnir į skęrulišastarfsemi. 

"Landverndarsinnum hefur tekizt aš snśa sönnunarbyršinni viš ķ žessum efnum į lišnum įrum.  Sį hópur, sem įttar sig į žvķ, aš framleišsla og sala raforku sé ein undirstaša hagkerfisins, hefur žurft aš standa ķ stöšugri barįttu viš aš benda į žį einföldu stašreynd. 

Sem betur fer viršist nśna annaš hljóš ķ strokknum.  Žeir, sem halda žvķ fram, aš uppbyggingu orkuframleišslu į Ķslandi geti veriš lokiš nśna, verša einfaldlega aš lįta žaš fylgja mįli, aš slķkri stefnu fylgir afturför ķ lķfsgęšum, minni kaupmįttur og fįbrotnara lķf. 

M.ö.o. bošar landverndarstefnan aukiš meinlęti.  Minna handa öllum."

 Ofstękisfólk, sem oft ber mest į, leggur allar framkvęmdir ķ nįttśrunni aš jöfnu viš landspjöll.  Žaš višurkennir ekki afleišingar stefnu sinnar, sem Žóršur Gunnarsson telur žarna upp. Žvert į móti setur žaš į langar ręšur um, aš enginn, nema fjįrfestirinn, tapi į aš leggja starfsemi hans nišur.  Veruleikafirringin knżr žetta fólk įfram og tįlmar žvķ sżn.  Žaš lifir ķ eigin heimi, śtópķu, sem enginn veršur feitur af. 

"Ķ ljósi alls žessa sętir furšu, aš verkalżšsforystan į Ķslandi [t.d. ASĶ - innsk. BJo] beiti sér ekki meira ķ žessari umręšu.  Žeir, sem segjast standa ķ stafni lķfsgęšabarįttu verkafólks, ęttu aš vera fremst ķ flokki žeirra, sem knżja į um aukna uppbyggingu orkuframleišslu og išnašar. 

Skżringin į afstöšuleysi flestra verkalżšsleištoga, sem jafnan veljast śr hópi vinstri manna, er sś, aš helzti fararmįti vinstri stefnu į sķšast lišnum žremur įratugum hefur veriš ķ formi umhverfis-eša landverndarstefnu.  Enda var ekkert annaš hęgt en aš markašssetja vinstri stefnu undir nżjum formerkjum ķ kjölfar žess, aš efnahagsstefna sósķalismans beiš skipbrot fyrir um 3 įratugum."

Hérlendis stóš Alžżšuflokkurinn (jafnašarmenn) meš Sjįlfstęšisflokkinum aš kaflaskilum ķ išnvęšingu landsins og virkjun fallvatna til aš knżja žennan išnaš og ašra starfsemi ķ landinu įsamt heimilunum. Sķšan hefur reišfęriš ekki stašiš į vinstra lišinu til atvinnuuppbyggingar af neinu viti.  Öšru vķsi hefur žessu veriš hįttaš į hinum Noršurlöndunum, t.d. ķ Noregi og Svķžjóš, žar sem sósķaldemókratar (jafnašarmenn) studdu jafnan gerš virkjana ķ įnum til aš knżja orkusękinn išnaš ķ hinum dreifšu byggšum. 

Vegna žeirra sinnaskipta vinstri manna, sem Žóršur Gunnarsson lżsir žarna, eru žeir rótlausir, vita vart sitt rjśkandi rįš, en stunda lżšskrumsstjórnmįl til aš fiska óįnęgjufylgi, sem kann aš reka į fjörur žeirra. Sķšan eru aušvitaš gjalda- og skattahękkanir višvarandi klišur hjį žeim og žar meš śtžensla opinbera geirans, en aš hlśa aš veršmętasköpuninni, sem öll veršur til ķ fyrirtękjum landsins, fer fyrir ofan garš og nešan ķ loftslagsjapli og landverndarstagli. 

Samorkumenn-7-11-2012-StraumsvikAflmestu spennar landsins   

 

    


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband