Fęrsluflokkur: Feršalög

Enn af öryggismįlum flugvallar

Deilan um örlög Reykjavķkurflugvallar og žar meš ķslenzks innanlandsflugs er ķ sjįlfheldu, algerlega aš žarflausu.  Almenningur hefur sżnt mįlinu mikinn įhuga, og žaš er afmarkaš ķ žeim skilningi, aš žaš er einfalt aš bera upp spurningu į atkvęšasešli, svo aš enginn žurfi aš fara ķ grafgötur um nišurstöšuna į grundvelli hinna einföldustu svara, jį eša nei.

Mįliš er komiš ķ hnśt, og borgarstjórn viršist ekki hafa hug į aš leiša žaš farsęllega til lykta.  Žaš er mišur, žvķ aš hśn gęti hęglega höggviš į hnśtinn meš žvķ aš lżsa žvķ yfir, aš hśn męli meš žvķ viš Innanrķkisrįšherra, aš öll žjóšin fįi aš kjósa um mįliš, žar sem deilan snerti Reykjavķk sem höfušborg landsins, og žess vegna sé borgarstjórn fśs til aš hlķta meirihlutaśrskurši kjósenda til spurningarinnar:

  • Vilt žś, aš Reykjavķkurflugvöllur verši starfręktur meš žremur flugbrautum įfram, eins og veriš hefur, į mešan rekstrarašilar faržegaflugs, sjśkraflugs, kennsluflugs og einkaflugs, hafa įhuga į įframhaldandi starfsemi žar ?
  • Nei
  • Verši jįkvęšir ķ meirihluta, žżšir žaš, aš löngu tķmabęr uppbygging ašstöšu fyrir starfsemina mun strax hefjast.
  • Verši neikvęšir ķ meirihluta žżšir žaš, aš Neyšarbrautinni mun verša lokaš, jafnvel įriš 2016, og hinum tveimur flugbrautunum veršur lokaš um įriš 2024 samkvęmt Ašalskipulagi Reykjavķkurborgar.

"Rök flugvallarandstęšinga" eru ašallega, aš Reykjavķk žurfi į Vatnsmżrinni aš halda undir byggingarlóšir.  Margvķslegir annmarkar eru į žeirri röksemdarfęrslu, s.s. gnótt ódżrara byggingarlands innan marka Reykjavķkur, fjölmenn byggš ķ Vatnsmżri śtheimtir mikil samgöngumannvirki og gatnagerš og lóšagröftur mundu eyšileggja viškvęmt vistkerfi Vatnsmżrar og ógna Reykjavķkurtjörn ķ sinni nśverandi mynd. 

Rök flugvallarvina eru af margvķslegum toga, en nś hafa bętzt viš žungavigtarrök, eins og sjį mįtti ķ frétt Agnesar Bragadóttur ķ Morgunblašinu žrišjudaginn 15. september 2015 undir fyrirsögninni:

"Hörš gagnrżni į EFLU og Isavia".

Fréttin hefst į žessa leiš:

"Öryggisnefnd Félags ķslenskra atvinnuflugmanna (ÖFĶA) hefur nżveriš sent Ólöfu Nordal, innanrķkisrįšherra, skżrslu sķna, um ašra śtgįfu įhęttumats Isavia frį 22. maķ sl. vegna hugsanlegrar lokunar į flugbraut 06/24, svonefndri neyšarbraut, į Reykjavķkurflugvelli, sem Samgöngustofa samžykkti ķ jśnķbyrjun.

ÖFĶA kemst aš žeirri nišurstöšu, aš skżrsla EFLU, frį žvķ ķ nóvember 2014, sé ónothęf og žaš sé af žeim sökum óvišunandi, aš įhęttumatsskżrsla byggist į henni viš įkvaršanatöku um breytt fyrirkomulag Reykjavķkurflugvallar."

Hér tjį fagašilar sig, sem mestra hagsmuna eiga aš gęta varšandi öruggan rekstur Reykjavķkurflugvallar og sem gerzt žekkja til af langri reynslu, hvaša öryggiskröfur er naušsynlegt aš gera til flugvalla ķ rekstri, ž.e.a.s. atvinnuflugmennirnir sjįlfir.  Aš ganga gegn einaršri skošun žeirra į flugöryggismįlum kemur aš mati blekbónda ekki til mįla, og mętti flokka slķkt sem stjórnsżslulegt glapręši. Svo aš ekkert fari į milli mįla ķ viškvęmu mįli, skal hér vitna beint ķ skżrslu ÖFĶA:

"ÖFĶA telur žvķ, aš skżrsla EFLU, frį nóvember 2014, sé ónothęf, og žaš er óįsęttanlegt, aš įhęttumatsskżrsla Isavia byggi į henni viš įkvaršanatöku um breytt fyrirkomulag Reykjavķkurflugvallar."

 

Skżrsla EFLU: "Žaš er ekki skżrt, hvort nothęfisstušull eigi aš innihalda takmarkanir vegna skyggnis og skżjahęšar."

Skżrsla ÖFĶA: "Augljóst er žvķ aš taka skal til greina skyggni og skżjahęš viš śtreikning į nothęfisstušli samkvęmt leišbeiningum ICAO.  Aftur leišir žaš til žess, aš śtreikningur ķ skżrslu EFLU į nothęfisstušli Reykjavķkurflugvallar er rangur." 

Žaš er ljóst, aš maškur er ķ mysunni, žegar kemur aš rįšgjöfinni, sem borgaryfirvöldum er veitt varšandi afleišingar žess aš loka Neyšarbraut Reykjavķkurflugvallar.  Žvķ mišur viršist nśverandi meirihluta borgarstjórnar hętta til aš hlaupa į sig og hrapa aš nišurstöšu, lįta tilfinningar hlaupa meš sig ķ gönur ķ staš žess aš ķgrunda višfangsefnin įšur en įkvöršun er tekin.  Nżjasta dęmiš er sś arfavitlausa og skašlega įkvöršun aš snišganga vörur frį Ķsrael.  Vonandi bera žį yfirvöld landsins gęfu til aš byrgja brunninn įšur en barniš er dottiš ofan ķ varšandi örlög flugvallarins.

Sjśkraflugiš var snišgengiš ķ įhęttumati Isavia, sem er enn einn įfellisdómurinn yfir žeirri makalausu stofnun.  Ķ lok téšrar fréttar skrifar Agnes:

"ÖFĶA gerir einnig athugasemdir viš, aš įhęttumatsskżrsla Isavia taki ekki miš af sjśkraflugi og sś rįšstöfun sé ekki rökstudd ķ skżrslunni.  Jafnframt sé žaš gagnrżnivert, aš Samgöngustofa skuli samžykkja įhęttumat, žar sem sjśkraflug er tekiš śt fyrir sviga.  Lokaorš skżrslu ÖFĶA eru žessi:

"ÖFĶA gerir alvarlegar athugasemdir viš framvindu žessa mįls.  Žaš er grundvallaratriši, aš śrvinnsla, sem varšar flugöryggismįl, sé unnin meš lögmętum og óvéfengjanlegum hętti."" 

 

 

 

 

 

 

 

 


Hagkerfi heimsins ķ hęgagangi

 

Hagkerfi heimsins į erfitt uppdrįttar um žessar mundir, sem lżsir sér ķ meira framboši en eftirspurn mįlma į borš viš kopar, įl og stįl, og jaršefnaeldsneytis meš žeim afleišingum, aš heimsmarkašsverš į žessum vörum hefur hrķšfalliš.  Kķnverska kreppan grefur um sig vegna grķšarlegrar eftirspurnar frį Kķna, žegar bezt lét.  Kķnverski kommśnistaflokkurinn heršir nś tökin į žegnum sķnum. Spurning er, hvort samsuša aušvaldskerfis og einręšisstjórnar er nś komin aš endimörkum ķ Kķna ?

Ekki er nóg meš, aš hrįmįlmsveršiš hafi falliš, heldur hefur veršįlag (premķa) į sérvörur śr t.d. įli hrķšfalliš lķka, sem ber vitni um óešlilega slęma markašsstöšu og er grafalvarlegt fyrir fyrirtęki, sem fjįrfest hafa ķ bśnaši til aš framleiša slķkar dżrari vörur, t.d. ISAL ķ Straumsvķk. 

Viš žessar ašstęšur stendur ķslenzka hagkerfiš žó betur aš vķgi en mörg önnur hagkerfi, af žvķ aš gjaldeyrisöflun žess er, auk mįlmišnašarins, reist į matvęlaframleišslu og feršažjónustu. Eggjunum er dreift ķ žrjįr körfur, sem aš töluveršu leyti eru innbyršis óhįšar, en žó ekki alveg, enda er slķkt illgerlegt.

Žó aš gefiš hafi į bįtinn viš markašssetningu uppsjįvartegunda, žį hefur veršlag yfirleitt fariš hękkandi į öšrum tegundum undanfarin misseri og veišarnar hafa aukizt.  Nś hefur veriš įkvešiš hęsta aflamark žorsks į nęsta fiskveišiįri frį aldamótum, 239 kt, en žorskur er langveršmętasta tegundin, og var um ISK 90 milljaršar aš veršmęti 2014 eša 37 % af heildarveršmęti sjįvarfangs, ISK 244 milljöršum.  

Mestu veršmętin fóru til Bretlands eša 17 %, og hafi komiš ISK 37 milljaršar fyrir sjįvarfang til Rśsslands, eins og fram hefur komiš, eru žaš 15 % af heild og annar ašalmarkašur Ķslendinga fyrir sjįvarafuršir.  Kęmi lķklega hljóš śr horni, ef bķlaišnašur Žżzkalands mundi missa Rśsslandsmarkaš į einu bretti, svo aš samanburšartilraun sé gerš. Tilgįta blekbera er, aš hin žżzka rķkisstjórn Angelu Merkel, kanzlara, mundi ekki hafa lįtiš slķkt višgangast.  Žaš er dęmalaus roluhįttur forsętisrįšherra Ķslands og utanrķkisrįšherra aš fórna Rśsslandsmarkašinum fyrir mįlamynda žįtttöku ķ banni viš sölu hergagna til Rśsslands.  Meš žessu skal ekki gera lķtiš śr hęttunni, sem Evrópužjóšum stafar af nśverandi stjórnvöldum Rśsslands.  Sś hętta eykst ekki viš sölu Ķslendinga į matvęlum til lands, sem išulega hefur hlaupiš undir bagga meš Ķslandi, žegar Vestur-Evrópužjóšir hafa ętlaš aš knésetja okkur.

Žó aš lķfrķki hafsins sé įvallt óvissu undirorpiš, viršist nś mikiš ašhald meš lįgum nżtingarstušli vera aš skila sér meš meiri fiskigengd į mišin og öflugri hrygningarstofnum en žar hafa veriš į žessari öld.  Aš 10 įrum lišnum, įriš 2025, gęti žess vegna veršmęti sjįvarfangs veriš komiš yfir ISK 600 milljarša og hafa aukizt um ISK 400 milljarša aš nśvirši, ef veršlag helzt aš jafnaši eins og nś, 2015. Ķ ljósi öflugrar vöružróunar og markašssetningar fiskvinnslunnar er afar sennilegt, aš aukiš magn og veršmętari afuršir sjįvarśtvegsins muni žį skila meiri gjaldeyristekjum en allur vöruśtflutningur gerir nś.

Eins og mįlum er hįttaš nśna, er veršmętadreifingin innan sjįvśtvegsins hins vegar ekki alls kostar sanngjörn. Eigendur minni śtgeršarfyrirtękjanna eru hlunnfarnir vegna grķšarlegrar skattheimtu rķkisins af slķkum fyrirtękjum.  Dęmi um žetta kom fram ķ frétt Morgunblašsins 11. jśnķ 2015:

"Samkvęmt śtreikningum KPMG į skattspori sjįvarśtvegsfyrirtękisins Hugins ehf ķ Vestmannaeyjum, sem gerir śt uppsjįvarskipiš Hugin VE, fengu hiš opinbera og lķfeyrissjóšir 172 sinnum meira en hluthafar félagsins ķ sinn vasa."

Žessi skipting veršmętasköpunar ķ sjįvarśtvegi er ósanngjörn og ber vitni hóflausri skattheimtu, sem gengur ekki til lengdar.  Ef fękkun śtgerša į ekki aš halda įfram, žį žarf aš breyta fyrirkomulagi veišigjaldanna til einföldunar og lękkunar, t.d. žannig, aš śtgeršir greiši 4 % - 5 % af verši upp śr sjó ķ sameiginlegan sjóš, sem standi undir fjįrfestingum og rannsóknum hins opinbera ķ žįgu sjįvarśtvegsins.  Slķkt vęri sanngjörn gjaldtaka, žar sem mešalhófs vęri gętt, og meš žessu móti mundu fjįrmagnseigendur ekki verša aršręndir, eins og nś į sér staš. Višfangsefniš er alltaf aš skipta kökunni į milli vinnuafls, fjįrfesta og hins opinbera žannig, aš hvati sé til įframhaldandi rekstrar og sjįlfbęrrar nżtingar aušlindarinnar. Žetta žżšir, aš veišigjöld munu verša um 1/10 af žvķ, sem Jón Steinsson, hagfręšingur, įętlar til rķkissjóšs meš uppbošsleišinni, en žį mį ekki gleyma, aš um 3/4 af įętlun Jóns falla nś rķkissjóši ķ skaut beint frį fyrirtękjum ķ śtgerš og fiskvinnslu, og aš auki koma tekjur til sveitarfélagnna, sem eru lķklega 1/4 af įętlun Jóns, en mörg sveitarfélög mundu fara į hlišina meš uppbošsleiš Jóns Steinssonar og sjóręningjanna.  

Tekjur žessa fyrirtękis, Hugins ehf, nįmu įriš 2014 MISK 2123, og MISK 1086 stóšu eftir, žegar rekstrarkostnašur įn launa hafši veriš greiddur.  Žar af runnu rśmlega 36 % ķ vasa launžega, 52 % ķ vasa hins opinbera, 11 % til lķfeyrissjóša, og žį var 1 % eftir upp ķ afskriftir og hagnaš.  Hér hefur hiš opinbera oršiš žess valdandi, aš fyrirtękiš ber sig ekki, og ofan af žessu žarf aš vinda snarlega. Hér er greinilega vitlaust gefiš, og svķfur marxķskur andi yfir vötnunum, sem er įvķsun į skipbrot.

Feršažjónustan į Ķslandi hefur vaxiš meš ęvintżralegum hraša, enda er hśn undirveršlögš gagnvart śtlendingum vegna lįgs gengis eftir Hruniš, sem žó fer fremur hękkandi nś į višsjįrveršum tķmum ķ heimshagkerfinu, og vegna žess, aš rķkiš heldur žessari stóru og öflugu grein enn ķ bómull, svo aš skatttekjur af žessari starfsemi eru allt of lįgar. 

Bķlaleigur hafa sloppiš viš vörugjald viš kaup į nżjum bifreišum.  Segja mį žį, aš rķkiš hafi greitt nišur kostnaš višskiptavina bķlaleiganna hingaš til.  Žetta nęr engri įtt, heldur ęttu žessi vörugjöld aš leggjast jafnt į almenning og bķlaleigurnar, sem gęti žżtt um helmingslękkun vörugjalda af bķlum, sem almenningur kaupir, og mundi rķkissjóšur lķklega hagnast vegna aukinna kaupa almennings į nżjum bķlum viš žetta og vegna aukins kaupmįttar.  Til aš flżta fyrir "orkuskiptum", ęttu rafmagnsbķlar įfram aš vera undanžegnir vörugjöldum og viršisaukaskatti, en į móti mętti hafa bifreišagjöldin hęrri af žeim.

Baksvišs skrifar Stefįn E. Stefįnsson ķ Morgunblašiš 21. jślķ 2015:

""Žeir ašilar, sem selja śt žjónustu, sem ber 11 % viršisaukaskatt, en greiša 24 % viršisauka af ašföngum sķnum, eru ķ raun og veru aš fį dįlķtinn rķkisstyrk."  Žetta segir Vala Valtżsdóttir, svišsstjóri skatta og lögfręšisvišs hjį Deloitte, en um komandi įramót eru fyrirhugašar töluveršar breytingar į skattaumhverfi margra feršažjónustufyrirtękja.  Žį mun żmiss konar žjónusta, sem til žessa hefur veriš undanžegin viršisaukaskatti, fęrast upp ķ nešra žrep kerfisins og bera 11 % viršisaukaskatt.  Breytingarnar koma ķ kjölfar žess, aš viršisaukaskattskerfinu var breytt, en helztu breytingarnar fólu žaš ķ sér, aš nešra žrepiš hękkaši śr 7 % ķ 11 %, og efra žrepiš var fęrt nišur śr 25,5 % ķ 24,0 %."  

Žaš hlżtur aš verša brįšabirgša įstand, aš stęrsta atvinnugreinin į Ķslandi sęti ekki venjulegri įlagningu viršisaukaskatts.  Į grundvelli 11 % VSK į matvęli ķ verzlunum, mętti žó verja įframhaldandi 11 % VSK į veitingar, nema įfengi, sem er ķ hęrri flokkinum, 24 %.  Žaš er aušvitaš fyrir nešan allar hellur, aš skatttekjur af hverjum erlendum feršamanni fara minnkandi, eftir žvķ sem žeim fjölgar.  Svört atvinnustarfsemi lękkar kostnaš feršamanna, sem hefur įhrif til enn meiri fjölgunar žeirra.  Fjölgunin er komin śt yfir žjófabįlk, og nś žarf fremur aš auka heildartekjur Ķslands af hverjum feršamanni en aš fjölga žeim. Skattrannsóknarstjóri žarf aš herša róšurinn į žessu grugguga vatni og mį ekki einblķna į keyptar skrįr um stóreignir ķ skattaskjólum.  Hvaš hefur annars komiš śt śr žvķ įtaki ?  Örlķtil tölfręši žar aš lśtandi mundi engan skaša.

Feršamennskan leggur žyngstu byršarnar į umhverfiš af öllum ķslenzku atvinnuvegunum, žegar ferširnar til og frį landinu eru meštaldar.  Hótelfjįrfestingar og -rekstur eru gjaldeyrisfrekar, svo aš ekki sé nś minnzt į eldsneytiš į lįši, legi og ķ lofti.  Tekjurnar, sem enn žį eru aš of litlu leyti skattlagšar, fara aš töluveršu leyti, aftur til śtlanda, ekki sķšur en hjį stórišju og śtgerš. Žaš er skammgóšur vermir umhverfisverndarsinna aš gylla sóšalegustu atvinnugreinina til aš kasta rżrš į ašrar.  _HINGAŠ_

Žaš er langt seilzt hjį hjį virkjana- og flutningslķnuandstęšingum, sem mörg hver boša feršažjónustu sem nįttśruvęnan valkost, sem er fullkomin žversögn, aš leggjast gegn nżju orkuflutningsmannvirki yfir hįlendiš um Sprengisand į žeim forsendum, aš slķkt mundi fękka feršamönnum til Ķslands og sérstaklega feršamönnum yfir Sprengisand.  Žaš er hęgt aš gera žessi mannvirki minna įberandi en t.d. Byggšalķnuna, žar sem hśn sést af Žjóšvegi 1 į heišum og t.d. austan Mżvatns.  Sprengisandslķna mundi draga śr orkusóun og mengun og auka gjaldeyristekjur, žvķ aš flutningstöp mundu minnka, olķubrennsla dragast saman og nż framleišsla yrši gerš möguleg.  Miklu nęr er af umhverfisverndarsamtökum aš beita mętti sķnum til aš heildarlengd loftlķna aukist ekki, heldur minnki.  Žetta mundi flżta fyrir žrķfösun sveitanna, sem er mikiš framfaramįl fyrir dreifbżliš, og fólk į borš viš Skagfiršinga, sem mį bśa viš 132 kV lķnu ķ tśnfętinum, mundi eygja möguleika į aš fį hana ķ jöršu, žar sem žeir kysu helzt.

Ķ ljósi žess, aš feršamennskan er sóšalegasti atvinnurekstur landsins m.t.t. umhverfisins, žį er žaš nęsta hlįlegt, aš forsprakkar nįttśruverndarsamtaka taka tillögum Landsnets um nżjar lķnulagnir ķ landinu mjög illa, žó aš Landsnet hafi kynnt įform um mótvęgisašgeršir til aš draga śr sżnileika lķnanna. Um žetta segir ķ frétt baksvišs ķ Morgunblašinu 30. jślķ 2015:

"Fyrir Hérašsdómi Reykjavķkur liggur óafgreidd stefna Landverndar gegn Landsneti, žar sem krafizt er ógildingar į sķšustu kerfisįętlun, sem lögš var fram įriš 2014 og gildir til 2023.  Stefnan var lögš fram ķ byrjun žessa įrs, en aš sögn Gušmundar Inga Gušbrandssonar, framkvęmdastjóra Landverndar, veršur mįliš tekiš fyrir ķ Hérašsdómi ķ haust. 

Landvernd telur, aš Landsnet hafi brotiš lög meš meš žvķ aš taka ekki afstöšu til nema brots af innsendum athugasemdum viš gerš įętlunarinnar og umhverfismats hennar, lķkt og lög kveši į um.  Žį telur Landvernd, aš įętlunin hafi ekki veriš ķ samręmi viš raforkulög.  Landsnet setji fram sķna eigin raforkuspį, sem ekki sé heimild fyrir, og fyrirtękiš gefi sér žęr forsendur ķ sinni spį, aš nęr allur orkunżtingarflokkur Rammaįętlunar komi til framkvęmda į nęstu įrum."

Žaš veršur fróšlegt aš sjį, hvernig žessi mįlarekstur fer.  Hafi Landvernd eitthvaš til sķns mįls, vęri žaš įfellisdómur yfir faglegum mįlatilbśnaši Landsnets.  Aš óreyndu veršur aš telja lķklegra, aš hér sé į feršinni enn einn tafaleikurinn aš hįlfu Landverndar, en tafir į naušsynlegum styrkingum flutningskerfis raforku, hvort sem er į milli landshluta eša innan žeirra, t.d. Vestfjarša, hlaupa nś į kostnaši, sem skipta tugum milljarša kr, og nema margfalt hęrri upphęšum į hverju įri en hugsanlegt tap mengandi og ofvaxinnar feršažjónustu.   

 

 

 

   

 

 


Rįndżr reykbomba ķ Hvassahrauni

Fķllinn tók jóšsótt, og fęddist lķtil mśs.  Margir uršu fyrir vonbrigšum meš žunnan žrettįnda Rögnunefndarinnar, svo köllušu.  Aš einhverju leyti var žaš vegna žess, aš žaš var vitlaust gefiš.  Henni var uppįlagt aš halda sig utan Vatnsmżrar og Mišnesheišar.

Nišurstašan er sś eftir langdregna leit aš flugvallarstęši ķ staš Vatnsmżrarvallar, aš žaš er fįtt um fķna drętti.  Nefndin telur Hvassahraun henta skįrst, en bent hefur veriš į svo alvarlega annmarka, aš sį valkostur er vonlaus. Meinloka er nišurstašan, sem margir telja aš engu hafandi, heldur skuli nś fara "back to business" og tryggja framtķš žriggja flugbrauta ķ Vatnsmżri og byggja žar upp sęmilega (til sóma) ašstöšu.   

Žaš er rangt hjį Rögnunefndinni, aš Hvassahraun bjóši upp į mikla žróunarmöguleika.  Byggšažróun mun eftir fįeina įratugi žrengja aš žessum flugvelli, og menn munu žį lenda į hrakhólum meš hann.

Vanir flugmenn hafa tjįš sig um lendingar- og flugtaksskilyršin.  Reykjanesfjallgaršur er of nęrri til aš kyrrš ķ lofti jafnist į viš Vatnsmżrina.  Žį telja sumir nęsta nįgrenni flugvallarstęšisins, śfiš hrauniš, hafa neikvęš įhrif į öryggiš.

Nż Sušvesturlķna er rétt óreist um Hvassahrauniš, og stór hįspennulķna ķ grennd viš flugvöll gengur ekki.

Bent hefur veriš į, aš fįrįnlegt sé og yrši hvergi gert aš byggja nżjan varaflugvöll alžjóšaflugs svo stutt frį honum sem hér um ręšir. 

Ķ staš žess aš benda į mjög vafasaman valkost, sem virkar eins og reykbomba inn į leikvöll, hefši Rögnunefnd veriš nęr aš įlykta, aš ekkert annaš flugvallarstęši vęri finnanlegt į höfušborgarsvęšinu.  Žį hefšu menn stašiš frammi fyrir hinum raunverulegu valkostum, sem nś blasa viš, ž.e. aš tryggja óskertum innanlandsflugvelli og jafnframt varaflugvelli fyrir Mišnesvöllinn starfsfriš um ókomna tķš ķ Vatnsmżri og leyfa allar naušsynlegar framkvęmdir honum tengdar, eša aš kodda innanlandsfluginu og gera millilandaflugiš dżrara og óöruggara meš žvķ aš leggja Vatnsmżrarvöllinn af, svo aš hefja megi undirbśning aš 15 žśsund manna byggš ķ Vatnsmżrinni.

Mįl er, aš Vatnsmżrarsirkusinum linni.  Žaš er bśiš aš fęra žjóšhagsleg og öryggisleg rök fyrir eflingu innanlandsflugsins meš mišstöš ķ Vatnsmżri. Žaš mętti draga śr opinberum įlögum į innanlandsflugiš til aš efla samkeppnisstöšu žess gagnvart umferš į vegunum.  Rökin fyrir eflingu flugsins eru miklu veigameiri en žörfin fyrir byggingarland ķ Vatnsmżrinni. Žaš er enginn hörgull į byggingarlandi į höfušborgarsvęšinu, en žar finnst hins vegar ekkert annaš flugvallarstęši, sem glóra er aš fjįrfesta ķ. 

Žjóšin, ž.m.t. Reykvķkingar, viršist hafa keypt žessi rök.  Ef Dagur & Co. vilja ekki beygja sig undir heilbrigša skynsemi og nišurstöšu Rögnunefndar, sem fann engan frambęrilegan valkost viš Vatnsmżrina, aš minni hagsmunir vķki fyrir meiri, eru ašeins tveir valkostir, sem bįšir snśast um aš taka af honum rįšin.  Annar er aš samžykkja frumvarp Höskuldar Žórarinssonar o.fl. um nżja tilhögun skipulagsvaldsins ķ Vatnsmżri, og hin aš halda žjóšaratkvęšagreišslu um mįliš, sem Alžingi įlykti fyrst um, aš skuli verša bindandi fyrir yfirvöld ķ borginni og rķkisstjórn.

Skżrsla stżrinefndar um leit aš heppilegasta flugvallarstęši fyrir mišstöš innanlandsflugs, s.k. Rögnunefndar, hefur hlotiš harša gagnrżni. Beittasta og rökfastasta gagnrżnin, sem blekbóndi hefur séš į prenti, birtist ķ Morgunblašinu 07.07.2015. Žar er um aš ręša grein eftir Jóhannes Loftsson, verkfręšing og frumkvöšul, undir fyrirsögninni:

"Rögnuskżrsla ótrśveršug vegna ólöglegra reikniskekkja".

Eftir lestur žessarar greinar blasir viš, aš Rögnunefndin hefur ekki valdiš hlutverki sķnu.  Mistök voru aš velja silkihśfur ķ nefnd, sem fjalla įtti um sérhęft og viškvęmt sviš.  Žessar silkihśfur viršast ekki hafa kunnaš mikiš fyrir sér ķ verkefnastjórnun, žvķ aš žęr lįta rįšgjafann leika lausum hala.  Įrangursrķk verkefnastjórnun felur m.a. ķ sér aš hafa hönd ķ bagga meš forsendunum, sem rįšgjafinn į aš vinna eftir, og sķšan aš rżna allt, sem frį honum kemur, og bera saman viš ytri skilyrši verkefnisins, s.s. lög, reglugeršir og stašla.  Į žessu hefur oršiš alvarlegur misbrestur, og žess vegna er afkvęmi Rögnunefndar örverpi, eins og sjį mį į eftirfarandi tilvitnunum ķ grein Jóhannesar Loftssonar, verkfręšings:

"Ķ töflu 1 bls 17, og vķša annars stašar ķ Rögnuskżrslu, kemur fram, aš śtreikningar į nothęfisstušli Hvassahraunsflugvallar miši viš 13 hnśta hįmarks hlišarvind, en žaš er gildi, sem samkvęmt ķslenzkri reglugerš mį eingöngu nota fyrir stęrri flugvélar.  [Ef stżrinefndin hefši kynnt sér višfangsefniš rękilega, hefši hśn leišbeint rįšgjafanum hér - Innsk. BJo]  Ekki eru birtar nišurstöšur śtreikninga fyrir minni flugvélar, sem žola minni hlišarvind, žrįtt fyrir aš sagt sé, aš śtreikningar į žeim hafi fariš fram.  Žetta er mjög undarleg framsetning ķ ljósi žess, aš nothęfisstušull minni vélanna er sį žįttur, sem er takmarkandi fyrir hönnun flugvallarins.  Aš ekki skuli birtur nothęfisstušull fyrir žessar vélar, bendir til žess, aš skżrsluhöfundar telji višunandi aš miša hönnunina viš aš tryggja öryggi sumra flugvéla, en ekki allra.  Slķkt vęri galin nįlgun, sem stęšist ekki lög."

"Žaš, aš ekki hafi veriš tekiš tillit til sjśkraflugs, er sķšan sérstaklega alvarlegt ķ ljósi mikilvęgis žess.  Reynt er aš fljśga sjśkraflug ķ öllum vešrum, og žar sem lķf sjśklingsins er oft ķ hęttu, er aukinn žrżstingur į sjśkraflugmenn aš reyna lendingu, žó aš ašstęšur séu erfišar."

"Grunnforsendur Rögnuskżrslu standast engan veginn, žvķ aš allir flugvallarkostirnir, sem eru kostnašarreiknašir, eru tveggja brauta og žvķ lķklega ólöglegir.  Órįšlegt er aš eyša meira opinberu fé ķ nokkra könnun į svęšinu fyrr en hęfir ašilar hafa veriš fengnir ķ aš reikna nothęfisstušulinn."

Hér er skżrsla Rögnunefndar vegin og léttvęg fundin.  Rögnunefndin sjįlf hlżtur falleinkunn fyrir verkiš, enda viršist hśn ekki hafa haft neina burši til aš leiša žessa rannsóknarvinnu.  Fyrir vikiš birtir hśn kostnašarįętlun, sem aš öllum lķkindum er allt of lįg, af žvķ aš hśn kemst aš žeirri röngu nišurstöšu, vegna rangra forsendna, aš tvęr flugbrautir dugi.  Villandi skżrsla er verri en engin og viršist fénu, sem variš var ķ rannsóknarvinnu og skżrslu, hafa veriš kastaš į glę, af žvķ aš stżrinefndin skilaši hlutverki sķnu illa.

Undir lok greinarinnar skrifar Jóhannes Loftsson eftirfarandi um Vatnsmżrarvöllinn:

"Vegna įhrifa żmissa hagsmunaašila hefur undanfariš veriš settur verulegur žrżstingur į, aš neyšarbraut Reykjavķkurflugvallar verši lokaš.  Vandamįliš er hins vegar žaš, aš nothęfisstušullinn, sem žessir ašilar bera fyrir sig, byggir į śtreikningum verkfręšistofunnar "Exyz", sem eru meš stórum reikniskekkjum, og standast engan veginn ķslenzkar lagakröfur.  Lokun brautarinnar yrši žvķ ólögleg." 

Blekbóndi sér ekki įtęšu til aš tilgreina hér nafn verkfręšistofunnar, sem hér į ķ hlut, žó aš žaš hafi veriš birt annars stašar. 

Samkvęmt Jóhannesi Loftssyni mundi lokun einnar flugbrautar ķ Vatnsmżrinni strķša gegn lögum.  Reykjavķk Dags er žess vegna komin ķ öngstręti meš flugvallarmįliš og viršist alveg sama, hvort hśn leyfir eša bannar byggingaframkvęmdir, hśn veršur sótt til saka.  Borgarstjórn undir "forystu" Samfylkingar hefur hafiš strķš, sem hśn er dęmd til aš tapa. 

 

 

 

 


Umhverfisvernd ķ ólestri

Yfirvöld umhverfisverndar og umhverfisverndarsamtök hafa sofiš į veršinum gagnvart helzta vįgesti ķslenzkrar nįttśru, feršamanninum.  Feršažjónustan sjįlf hefur stungiš hausnum ķ sandinn. Landvernd og önnur nįttśruverndarsamtök bera fyrir brjósti hagsmuni feršamannaišnašarins og ota žeim fram gegn orkuišnašinum. Žessir ašilar og stjórnarandstašan į Alžingi eru valdir aš stórfelldum kostnašarauka alls almennings og fyrirtękja hérlendis vegna raforkuveršshękkana, sem fóšrašar eru meš orkuskorti. Žį hafa miklar tekjur tapazt vegna žess, aš flutningskerfi raforku annar ekki žörfinni fyrir nśverandi notkun, hvaš žį fyrir nżtt įlag, sem spurn er eftir.  Allt er žetta ķ boši afturhaldsins ķ landinu, sem į žó ekki bót fyrir rassinn į sér. Nśverandi rķkisstjórn braut blaš į voržinginu  varšandi mótvęgisašgeršir til aš hamla gegn afleišingum "engisprettufaraldursins" meš samžykkt sinni į MISK 850 fjįrveitingu af aukafjįrlögum 26. maķ 2015, žó aš slķk ašferš sé neyšarbrauš, enda nįttśrupassinn žį farinn veg allrar veraldar, og fariš hefur fé betra, segja sumir. 

Žaš koma stinningstekjur ķ rķkissjóš frį feršažjónustunni, žó aš ekki sé žar um aš ręša beysna viršisaukaskattheimtu, og er löngu óžarft af rķkisvaldinu aš hygla feršažjónustunni umfram ašrar atvinnugreinar meš vęgri skattheimtu.  Munu žessi mįl nś ķ endurskošun ķ Fjįrmįlarįšuneytinu. Vęri nęr aš leggja į feršažjónustuna aušlindagjald, sem rynni til verndar viškvęmri nįttśru gegn "homo sapiens", sem ķ of miklum męli veršur aš plįgu ķ ķslenzkri nįttśru.  Af hverju į nįttśran ekki aš njóta vafans, nema orkugeirinn eigi ķ hlut ? Žaš er žó skżr og yfirvofandi hętta af feršamönnum, en hęttan af orkugeiranum er öll oršum aukin og einkennist af tilfinningahlöšnum upphrópunum, sem oft eru stašlausir stafir.

Feršažjónustan ętti aš auki sjįlf aš standa  undir fjįrmögnun verndarašgerša į nįttśrunni gagnvart grķšarlegum feršamannafjölda.  Er žį grundvallaratriši, aš žeir greiši, sem njóta, t.d. meš sérstakri skattheimtu į fyrirtęki, sem gera beint śt į nįttśruna.  Žetta vęri til samręmis viš žaš aš lįta śtgerširnar greiša gjald ķ sjóš fyrir ašgang aš mišunum, sem standa mundi straum af fjįrfestingum stušningsstofnana śtgeršar į borš viš Hafrannsóknarstofnun og Landhelgisgęzlu, en höfundur er fylgjandi slķkri breytingu. 

Žaš er hneykslanlegt, hversu lķtinn gaum barįttusamtök umhverfisverndarsinna į borš viš Landvernd og Nįttśruverndarsamtökin hafa gefiš aš žessu mesta umhverfisverndarvandamįli samtķmans į Ķslandi, žegar uppblįstur landsins er frį talinn.  Viršist allt pśšur žessara samtaka fara ķ öfgakennda barįttu viš Landsvirkjun og önnur virkjunarfyrirtęki aš ógleymdri illvķgri višureign viš Landsnet.  Žaš er žó višurkennt og er til um žaš stašfesting frį dósent viš Hįskóla Ķslands, aš allar vatnsaflsvirkjanir landsins hingaš til hafa veriš sjįlfbęrar og afturkręfar, svo aš ekki sé nś minnzt į loftlķnurnar.  Žaš er žess vegna einvöršungu žjóšhagslegt val, hvort menn vilja virkja meš višeigandi mišlunarlónum og reisa hįspennulķnur eša leyfa vatninu aš falla įfram óbeizlušu um sķnar flśšir og fossa, eins og žaš hefur gert ķ um 10 žśsund įr. Žessi samtök eru afturhaldssamtök ķ žeim skilningi, aš žau vilja engu breyta, sem er hlįleg afstaša į Ķslandi, žar sem stöšug landmótun į sér staš.

Rödd hrópandans ķ eyšimörkinni er hins vegar rödd Andrésar Arnalds, fagstjóra hjį Landgręšslu rķkisins. Žaš er óhętt aš taka fullt mark į varnašaroršum žessa reynslurķka sérfręšings hjį Landgręšslunni.  Svavar Hįvaršsson birti žann 22. maķ 2015 fréttaskżringu ķ Fréttablašinu undir fyrirsögninni:

"Lifum tķmabil stórfelldra skemmda":

Landvernd og Landgręšslan héldu fund 20. maķ 2015 undir heitinu:

"Stķgum varlega til jaršar-Įhrif feršamanna į nįttśru Ķslands". 

Žar sagši Andrés Arnalds m.a.:

"Verkefniš er grķšarstórt, en viš erum gjörsamlega vanmįttug aš takast į viš žetta.  Stofnanakerfiš er afar veikt, sundurlaust, og lķtil samstaša innan žess.  Žį er fjįrmagn af afar skornum skammti", "sagši Andrés og bętti viš įleitnum spurningum um, hversu tilbśin viš erum sem žjóš aš takast į viš višfangsefniš, sem blasir viš: aš gera rįšstafanir til aš koma ķ veg fyrir frekari skemmdir og fyrirbyggja, aš oršstķr Ķslands sem feršamannaland glatist."

Hér segir hlutlęgur kunnįttumašur į sviši umhverfisverndar žį skošun sķna umbśšalaust, aš hömlulaus įgangur mķgrśts feršamanna valdi nś stórtjóni į landinu, sem langan tķma taki aš bęta, og aš viškomandi stjórnvöld setji kķkinn fyrir blinda augaš.

  Žaš veršur aš taka hér ķ taumana, fylgja rįšleggingum manna į borš viš Andrés Arnalds, takmarka ašgang, žar sem slķkt er metiš naušsynlegt, og lįta feršamenn standa fjįrhagslega undir višgeršum og vernd.  Frį feršažjónustunni sjįlfri hafa ekki sézt neinar tillögur til śrbóta, hvaš žį frį Landvernd og Nįttśruverndarsamtökunum.  Žessir ašilar eru uppteknir af einhverju allt öšru, sem žau setja ķ hęrri forgang, og fljóta sofandi aš feigšarósi, žegar raunveruleg umhverfisvernd er annars vegar. Andóf žessara samtaka gegn brįšnaušsynlegum framkvęmdum ķ landinu er ekki lengur hęgt aš skoša ķ ljósi nįttśruverndar. Žar liggur fiskur undir steini.

Andrés gerši aš umręšuefni setu sķna ķ nefnd um śrbętur į fjölsóttum feršamannastöšum į vegum samgöngurįšherra įrin 1994-1995 eša fyrir tveimur įratugum.  Nefndin samdi skżrslu og viš lestur hennar sést, aš allt situr enn viš hiš sama.  Žetta er grķšarlegur įfellisdómur yfir Stjórnarrįšinu, einkum Umhverfisrįšuneytinu, og Umhverfisstofnun. Dęmi śr tvķtugri skżrslu:

"Žrįtt fyrir mikla ženslu ķ feršažjónustu er enn lķtiš gert til aš hlśa aš feršamannastöšum į landinu. ... Vķša er žegar komiš ķ óefni vegna ašstöšuleysis. ... Rķkiš og feršažjónustuašilar verša aš bregšast skjótt viš til aš leysa śr žessum vanda."

Sjónir höfunda žessara orša beindust aš spį um fjölda feršamanna įriš 2000 upp į 322“000 manns.  Sem kunnugt er, er višfangsefniš nś ferfalt aš stęrš, og žaš er oršiš erfišara višfangs vegna skemmda į nįttśrunni, einnig į s.k. frišlöndum, sem nś spanna um 20 % af yfirborši landsins. 

Svo kallašir umhverfisverndarsinnar vilja auka enn viš žessi frišlönd, žó aš ljóst sé, aš viškomandi įbyrgšarašilar frišlandanna og fjįrveitingavaldiš hafa sofiš Žyrnirósarsvefni fram aš žessu. Umhverfisverndarįhuginn og frišunarįhuginn viršist ķ mörgum tilvikum hverfast um žaš aš koma ķ veg fyrir framkvęmdir, t.d. į hįlendinu, vegagerš, virkjanir og hįspennulķnur.  Žetta er žröngt sjónarhorn, sem hefur afvegaleitt umhverfisverndarfólk, svo aš žaš hefur ekki beitt sér ķ neinum žeim męli, aš gagnast megi, gegn hinni raunverulegu umhverfisvį, sem Andrés Arnalds aftur į móti er óžreytandi viš aš vekja athygli į, en talar žvķ mišur fyrir daufum eyrum.

Afturhaldssinnar hafa lagt dauša hönd į umhverfisvernd, sem tengist feršamennsku, og žeir viršast setja jafnašarmerki į milli žess aš leggjast žversum gegn öllum framkvęmdum, sem tengjast aušlindanżtingu utan alfaravegar, og almennrar umhverfisverndar.  Žess vegna vantar žrżstihóp fyrir mįlaflokkinn feršatengd umhverfisvernd, žó aš mįlaflokkinn išnašartengd umhverfisvernd skorti ekki athygli.  Svipaša sögu er aš segja śr stjórnsżslunni.  Žess vegna varpaši Andrés Arnalds žvķ fram į téšri rįšstefnu, hvort tķmabęrt vęri aš stofna Rįšuneyti umhverfis- og feršamįla.  Žetta žarf ekki aš hafa ķ för meš sér fjölgun rįšherra ķ rķkisstjórn.  Hann fęrši žau rök fyrir jįkvęšu svari viš spurningunni, aš nįttśran vęri meginundirstaša feršažjónustunnar, og žvķ yrši žetta tvennt vart rętt, nema ķ samhengi. Feršažjónustan vęri farin aš afla mestra gjaldeyristekna allra atvinnugreina, og mįlaflokkurinn hefši afar veika stöšu ķ stjórnsżslunni mišaš viš mikilvęgi.

Hér skal taka undir sjónarmiš hins męta umhverfisverndarfrömušar, Andrésar Arnalds, ķ einu og öllu. Žaš žarf jafnframt aš stokka upp og straumlķnulaga alla starfsemi rķkisins į žessum tveimur svišum, feršažjónustu og umhverfisvernd, ekki sķzt Umhverfisstofnun, og žį gęti žessi skipulagsbreyting oršiš til hagręšingar og einhverrar minnkunar į rķkisbįkninu ķ heild, sem ekki veitir af.    

     

 

 


Flugvöllur ķ klóm forręšishyggju

"Vér einir vitum - "end of discussion"(umręšum lokiš)", sögšu einvaldar foršum tķš.  Nśverandi borgarstjórnarmeirihluti viršist fylgja sömu hugmyndafręši gagnvart flugvellinum ķ Vatnsmżri, žvķ aš borgarfulltrśar meirihlutans leggja kollhśfur, žegar žeim er bent į, aš meš žvķ aš taka hann śt af Ašalskipulagi og žrengja stöšugt aš starfsemi hans, séu žeir aš vinna gegn vilja greinilegs meirihluta borgarbśa og landsmanna allra. 

Žaš er alls ekki hęgt aš halda žvķ fram, aš borgarfulltrśar meirihlutans hafi veriš kosnir til aš eyšileggja starfsemi Vatnsmżrarvallar og žröngva honum til lokunar, žvķ aš žeir foršušust umręšur um völlinn ķ kosningabarįttunni.  Flęrš, undirlęgjuhįttur og svik einkenna meirihluta Dags B. Eggertssonar ķ flugvallarmįlinu. Munu žessi vinnubrögš verša sem myllusteinn um hįls honum um ókomin įr ķ pólitķkinni. 

Hjįlmar Sveinsson, formašur Hverfa-og skipulagsrįšs Reykjavķkurborgar, er nś um stundir handbendi Dags, borgarstjóra, viš aš lama Reykjavķkurflugvöll meš žvķ aš gefa śt framkvęmdaleyfi til Valsmanna.  Hann kastar strķšshanzkanum ķ Flugvallarvini meš žvķ aš halda žvķ fram, aš nokkur tķmi muni lķša įšur en žessar framkvęmdir hafi įhrif į nothęfni flugbrautar 06/24, sem nota žarf ķ SV- og NA-įttum, sem eru allalgengar, t.d. sķšast lišinn vetur.

Žorkell Į. Jóhannsson, flugstjóri hjį Mżflugi, var borinn fyrir žvķ ķ Morgunblašinu 20. febrśar 2015, aš žį žegar hafi sjśkraflugvél Mżflugs žurft į téšri Neyšarbraut aš halda 12 sinnum frį įramótum. Žetta jafngildir 1,6 skiptum į viku, sem sżnir ķ hnotskurn, aš verši flugvöllurinn sviptur žessari flugbraut, mun žaš hafa grafalvarlegar afleišingar fyrir notagildi flugvallarins, lendingaröryggi sjśkraflugvéla og lķf sjśklinga ķ lķfshįska.  Hegšun Hjįlmars, žessa, Sveinssonar, įhugamanns um borgarskipulag og žéttingu byggšar, og handlangari borgarstjóra ķ herferš hans į hendur samgöngum ķ lofti innanlands, er meš öllu óafsakanleg, af žvķ aš hér snżst mįliš um lķf eša dauša.

Ķ höfušborgum Evrópu er ólķkt meira landleysi og hęrra verš į lóšum en ķ Reykjavķk.  Samt dettur borgaryfirvöldum žar ekki ķ hug aš gera borg, sem er svo vel ķ sveit sett aš hafa innan borgarmarkanna flugvöll, flugvallarlausa. Flugvöllum er e.t.v. fękkaš, en aš skera algerlega į tengingu höfušborgarinnar viš ašra landshluta og śtlönd loftleišis žykir hvergi borga sig né koma til mįla fyrir höfušborg. Tekjur af slķkum flugvöllum og hęrra žjónustustig borgarinnar viš ķbśa sķna og ašra ķbśa viškomandi lands žykja alls stašar vega žyngra en veršmęti landsins, sem žeir spanna, sem lóšir undir ķbśšir.  Žetta krambśšarhugarfar nśverandi stjórnenda Reykjavķkurborgar er žeim til minnkunar og sęmir engan veginn stjórnendum höfušborgar. 

Ķ borgarstjórn Reykjavķkur er žessu öšru vķsi fariš en ķ öllum öšrum borgarstjórnum höfušborga.  Žar sitja aš völdum sérvitringar, sem hafa bitiš ķ sig fordild, sem heitir "žétting byggšar".  Fyrir henni veršur allt aš vķkja og žar į mešal flugvöllurinn ķ Vatnsmżrinni fyrir ķbśšum. Žó aš "žétting byggšar" sé afar óyndislegt fyrirbrigši vegna fękkunar bķlastęša og gręnna svęša, hįvaša, titrings og žungaumferšar į mešan į framkvęmdum stendur, žį vęri hśn skiljanleg, ef Reykjavķk mundi vanta land undir lóšir, en sś er alls ekki raunin.  Meirihlutinn ķ borginni vill bara fremur byggja nįlęgt mišborginni en ķ śthverfum, ašallega af umferšartęknilegum įstęšum aš žvķ, er viršist.  Žaš er meinloka, žvķ aš fęstir eiga aš jafnaši erindi viš mišborgina, heldur viš vinnustaš sinn og skóla barnanna, sem lķklegra er en ekki, aš séu bįšir stašsettir utan póstnśmers 101.

Nżtt Hįskólasjśkrahśs viš Hringbrautina mun auka umferšarįlagiš grķšarlega į og viš Hringbraut, og žar er Vatnsmżrin ķ nęsta nįgrenni.  Žaš stefnir ķ langvarandi umferšaröngžveiti, žegar sjśkrahśsiš og ķbśšir ķ Vatnsmżrinni verša risnar.  Žaš er flótti, sem ekki sęmir valdhöfum ķ Reykjavķk, aš stinga hausnum ķ sandinn og reikna meš grķšarlegri fjölgun hjólreišafólks, sem leysa muni fyrirsjįanlegan umferšarvanda allan įrsins hring.  Fyrir Hįskólasjśkrahśs er hins vegar flugvöllur įkjósanlegur nįgranni. Fyrir fólk ķ neyš getur sś grennd skipt sköpum. 

Vatnsmżrin er órjśfanlega tengd flugsögu Ķslendinga, sem hófst įriš 1919 og er gagnmerk.  Žar eru flugskólar og flugklśbbar, og žar er mišstöš innanlandsflugs.  Aš śthżsa žessari mikilvęgu starfsemi jafngildir aš greiša samgöngukerfi landsmanna bylmingshögg.

Hvernig dettur stjórnmįlamönnum ķ hug aš haga sér meš svo yfirgengilegum fautahętti ķ mįli, sem snertir mjög marga borgarbśa og ašra landsmenn ?  Žessir stjórnmįlamenn ęttu aš vita, aš fólki er ekki sama um flugstarfsemina ķ Vatnsmżrinni.  Įriš 2014 voru borgarstjóranum ķ Reykjavķk afhentar undirskriftir um 70 000 landsmanna, sem tjįšu yfirvöldum borgar og lands meš undirskrift sinni žann vilja sinn, aš ekki yrši hróflaš viš flugvellinum.  Žaš žżšir, aš žeir vilja eindregiš hafa 3 flugbrautir ķ Vatnsmżrinni og aš flugvöllurinn verši žar įfram ótķmabundiš į mešan žörf er fyrir hann og annar flugvöllur leysir hann ekki af hólmi. Hiš sķšar nefnda veršur aš telja ólķklegt af flugtęknilegum og fjįrhagslegum įstęšum, enda er ekki langt sķšan rįšizt var ķ dżrt višhald į flugbrautunum. 

Ķ aprķl 2015 gerši MMR skošanakönnun į mešal landsmanna um žaš, hvort žeir teldu verjanlegt aš vęngstķfa völlinn og afnema eina flugbrautina, umrędda Neyšarbraut.  Nišurstašan var meš žeim hętti, aš ljóst er, aš sérvitringar borgarstjórnar eru aš vaša śt ķ kviksyndi ólżšręšislegra stjórnarhįtta ķ stórmįli, žar sem žeir munu engri fótfestu nį ķ pólitķkinni, nema žeir lįti af villu sķns vegar.  Tęplega 71 % borgarbśa eru žeirrar skošunar, aš ekki skuli hrófla viš Neyšarbrautinni.  Tęplega 90 % ķbśa landsbyggšarinnar eru lķka žessarar skošunar.  Ķ ljósi žessarar nišurstöšu er fįheyrt, aš stjórnmįlamenn, sem eru ķ vinnu hjį žessu sama fólki, skuli gjörsamlega ętla aš snišganga vilja žess. "Vér einir vitum." 

Rķkisvaldiš og žar meš aš öllum lķkindum meirihluti Alžingis er andvķgt žvķ aš skerša notagildi flugvallarins og draga žar meš śr öryggi notenda hans og įrangri sjśkraflugsins viš aš koma sjśklingum ķ tęka tķš ķ lękningaašstöšu, sem ekki er fyrir hendi annars stašar į landinu en ķ Reykjavķk.  Rķkisvaldiš gerši į sķnum tķma žaš aš skilyrši fyrir žvķ aš fallast į lokun SV/NA-brautar Reykjavķkurflugvallar, aš sams konar braut yrši opnuš į Keflavķkurflugvelli.  Žaš hillir ekkert undir hana, enda yršu žaš slęm skipti, žvķ aš sjśkraflug/innanlandsflug og millilandaflug/herflug fer illa saman, svo aš ekki sé nś minnzt į hagsmuni sjśklinganna, sem lending į Sušurnesjum getur skipt sköpum fyrir į verri veginn. Ķ stefnu nśverandi stjórnvalda felst, aš žau vilja įframhaldandi rekstur allra flugbrautanna žriggja ķ Vatnsmżrinni, og aš žar verši reist sómasamleg ašstaša fyrir įhafnir, flugvallarstarfsfólk og flugfaržega.  Nśverandi borgaryfirvöld eru hins vegar įkvešin ķ aš fremja gerręšislegt óhęfuverk, sem flestir hagsmunaašilar, nema "Valsmenn", einhverjir byggingameistarar og hśsageršarlistamenn, eru andvķgir.  Žar meš er allri starfseminni haldiš ķ gķslingu, sem hefur varaš lengur en góšu hófi gegnir og binda veršur endi į strax.

Ķ ljósi žessarar alvarlegu stöšu, sem hér hefur veriš rakin, į Alžingi ekki annars śrkosta en aš tryggja framtķš flugvallarins aš sķnum hętti, svo aš allir hagsmunaašilar flugvallarins og nįgrennis hans geti fariš aš gera įętlanir af öryggi til skamms og langs tķma. Žaš kunna aš verša mįlshöfšanir śt af slķkum gerningi, og veršur žį fróšlegt aš sjį, hvernig dómstólar taka t.d. į žeim gerningi Reykjavķkurborgar aš ganga freklega į atvinnufrelsi ķ fluggeiranum og taka įkvöršun, sem aš beztu manna yfirsżn veršur til žess, aš innanlandsflugiš leggur upp laupana ķ sinni nśverandi mynd.  Žar fara borgaryfirvöld offari og valda miklu tjóni į lögašilum, sem hagsmuni hafa af flugvellinum ķ sinni nśverandi mynd, svo aš ekki sé minnzt į hagsmuni starfsfólks flugrekendanna, flugfaržeganna og flugnemendanna. Vaxandi feršažjónusta er undirstaša fjölgunar flugfaržega ķ innanlandsflugi, Gręnlands- og Fęreyjaflugi undanfariš.  Innanlandsfaržegarnir flytjast žį į žegar oflestaš vegakerfiš og valda meiri umferšarhęttu og višhaldskostnaši į vegunum, svo aš mengunin sé nś lįtin liggja į milli hluta.

Til aš įrétta afstöšu stjórnvalda ķ žessu mįli reit innanrķkisrįšherra, Ólöf Nordal, bréf til borgarstjóra, Dags B. Eggertssonar, höfušpaursins ķ samsęrinu gegn Reykjavķkurflugvelli, žann 17. aprķl 2015, žar sem hśn kvešur meš öllu ótķmabęrt aš gefa śt framkvęmdaleyfi og hefja framkvęmdir į umrįšasvęši Valsmanna viš Hlķšarenda. 

Nišurstaša Verkefnisstjórnar um greiningu į flugvallarkostum į höfušborgarsvęšinu er enn į huldu. Flugtęknilega er hins vegar ekki vitaš um betra flugvallarstęši en Vatnsmżrina, enda fór žaš val fram aš vel yfirlögšu rįši į sķnum tķma įšur en innrįsarher Stóra-Bretlands gekk į land 10. maķ 1940, en sem kunnugt er hóf innrįsarlišiš žegar jaršvegsskipti ķ Vatnsmżrinni, žar sem flugbrautirnar įttu aš koma.    Męlingar bentu žį žegar til, aš tiltękileiki ("availability")sambęrilegs flugvallar yrši hvergi meiri į höfušborgarsvęšinu og žótt vķšar yrši leitaš.  Stašsetningin er einstaklega vel heppnuš.

Ólöf gat žess jafnframt ķ bréfi sķnu, aš Samgöngustofa vęri enn aš rannsaka afleišingar lokunar flugbrautar 06/24, į starfsemi flugvallarins og flugöryggi.

Žaš hrannast upp rökin fyrir Alžingi aš grķpa ķ taumana.  Žaš veršur jafnframt aš įlykta sem svo, aš sveitarfélagiš sé aš baka sér skašabótaskyldu bęši gagnvart Valsmönnum og flugrekendum į Reykjavķkurflugvelli meš žvķ aš gefa śt framkvęmdaleyfi, sem aš öllum lķkindum mun verša afturkallaš og jafnvel dęmt ólöglegt, žvķ aš almannaheill sé stefnt ķ voša meš žvķ aš rżra į nokkurn hįtt notagildi flugvallarins.  Žį žarf ekki aš oršlengja žaš, aš almannaheill er stefnt ķ voša meš žvķ aš taka flugvöllinn smįtt og smįtt śt af Ašalskipulagi.

Óheillakrįkur nśverandi borgarstjórnarmeirihluta stefna hagsmunum Reykjavķkurborgar ķ óefni. Žaš gįtu kjósendur sjįlfir sagt sér, žegar žeir kusu žį, žvķ vinstri mönnum hęttir mjög til aš lįta stjórnast af žröngsżni og sérhagsmunum.  Žeir sjį ekki skóginn fyrir trjįnum.  Varizt vinstri slysin.

   

   

 

 

 

  

 

 


Fyrirferšarmikil feršažjónusta

Bent hefur veriš į, aš feršažjónustan viršist fremur gera śt į magn en gęši.  Žį hefur einnig komiš fram, aš tekjur rķkisins af viršisaukaskatti af žessari starfsemi eru sįralitlar, žó aš žaš standi vonandi til bóta, enda greinin ekki lengur ķ reifum.  

Til öflunar gjaldeyristekna af feršamönnum žarf miklar fjįrfestingar ķ erlendum bśnaši, flugvélum, bķlum o.fl., og mikill gjaldeyrir fer ķ rekstur greinarinnar, t.d. ķ eldsneyti į farartęki.  Žegar forysta feršažjónustugeirans hęlist um vegna mestu gjaldeyristeknanna, mętti hafa žetta ķ huga og jafnframt, aš fjölbreytni starfanna er fremur lķtil,og mešallaunin ķ greininni eru fremur lįg t.d. m.v. stórišjuna, žegar frį eru talin störf viš fjįrfestingarverkefni feršažjónustunnar. Feršažjónustan hefur fengiš aš kenna į verkföllum ķ vor.  Verši Ķsland žekkt ķ feršamannageiranum erlendis sem verkfallaland, žį getur feršamannastraumurinn til Ķslands snarminnkaš, žvķ aš hver vill verša strandaglópur ķ ókunnu landi og fį ekki lįgmarksžjónustu ? 

Śt yfir žjófabįlk tekur žó, žegar forysta Samtaka feršažjónustunnar setur sig į hįan hest gagnvart öšrum greinum athafnalķfsins ķ krafti stęršar sinnar og vill setja orkugeiranum stólinn fyrir dyrnar um žróun hans og žar meš mikilvęgustu innviša landsins fyrir allt athafnalķf ķ landinu.     

Žetta hefur komiš fram opinberlega ķ mįli Grķms Sęmundsens, lęknis, formanns Samtaka feršažjónustunnar, er hann tjįši sig um įform Landsnets um lagningu hįspennulķnu yfir Sprengisand. Var į honum aš skilja, aš vegna umfangs feršažjónustunnar vęri Landsneti ekki stętt į žvķ aš halda sig viš įform um téša Sprengisandslķnu. Žetta er digurbarkalega męlt og firn mikil, enda er téš hįspennulķna naušsynleg framkvęmd fyrir allt athafnalķf Noršurlands og til aš bezta rekstur virkjana og mišlunarlóna og til aš lįgmarka orkutöp rafmagnsflutningskerfisins. Lķnan er samfélagsleg naušsyn og engan veginn einvöršungu farvegur orku til mįlmišnašarins.

Žaš hefur komiš fram hjį Landsneti, aš samfélagslegur kostnašur af völdum vanžróašs flutningskerfis geti numiš allt aš 10 milljöršum kr į įri.  Žegar tekiš er tillit til glatašra atvinnutękifęra og gjaldeyrissparnašur vegna fjįrfestinga, sem żmist eru vannżttar eša hefur ekki veriš unnt aš rįšast ķ vegna skorts į rafmagni eša vegna ófullnęgjandi afhendingargęša, žį er žessi tala lķklega sķzt of hį og fer hękkandi meš hverju įrinu. 

Téšur Grķmur hafši į orši, aš finna žyrfti śt, hvaš lķna af žessu tagi hefši ķ för meš sér sem kostnaš eša tapašar tekjur.  Ętti žó aš standa SAF nęst aš hafa forgöngu um slķka rannsókn.  Hver eru žessi töp ?    Žau eru fólgin ķ fękkun feršamanna til landsins vegna Sprengisandslķnu.  Hér skal gera žvķ skóna, aš sįrafįir feršamenn af žeim allt aš 1,3 milljónum, sem vęntanlegir eru įriš 2015, ef verkföll setja ekki strik ķ reikninginn, mundu hafa hętt viš, žó aš žeim hefši veriš gerš grein fyrir žvķ, žegar žeir pöntušu feršina, aš 400 kV lķna hefši veriš lögš frį Sušurlandi til Noršurlands um Sprengisand til aš anna raforkužörf į Noršurhluta landsins, nżta virkjanir og mišlunargetu vatnsbśskapar og til aš draga śr afltöpum. Flestir skilja strax, aš hér er um naušsynlega styrkingu innviša landsins aš ręša, og slķkt žykir fęstum śtlendinga nokkurt tiltökumįl, žó aš ofstękismenn og ašgeršasinnar séu aušvitaš einnig ķ žeirri hjörš, enda eru žeir išulega matašir meš ranghugmyndum og żkjum um meint "umhverfisslys".

Žegar litiš er til žess litla brots af "ósnortnum vķšernum", sem žessi hįspennulķna meš mótvęgisašgeršum breytir einhverju um, og žess, aš langflestir feršamenn eru alvanir enn stórskornari og žéttrišnari hįspennulķnum ķ fögru landslagi en hér ręšir um, žį er óžarfi aš ętla, aš meira en 0,5 % erlendra feršamanna hingaš mundu setja žetta mannvirki fyrir sig, žegar žeir taka įkvöršun um ferš til Ķslands eša įkveša dvalarlengd.  Lķnan er óhjįkvęmileg, nema menn vilji fara enn dżrari leiš um fagrar sveitir Ķslands, žar sem hśn yrši mjög įberandi öllum, er um landiš fęru.  Žvert į móti veitir Sprengisandslķna kost į aš fęra 132 kV Byggšalķnuna ķ jöršu į völdum stöšum, žar sem hvort eš er er komiš aš stórvišhaldi į henni.  Sś vegalengd ķ sveitum landsins, žar sem Byggšalķnan fęri ķ jöršu, gęti numiš a.m.k. tvöfaldri įętlašri lengd Sprengisandslķnu, og žaš er lišur ķ sįtt um žessi mįl aš stytta heildarlengd loftlķna į landinu, svo aš um muni.

Framlegšin, sem feršažjónustan mundi tapa viš aš missa 0,5 % af fjölda erlendra feršamanna, ž.e. um 6500 feršamenn, er innan viš 1,0 milljaršur króna, svo aš žaš munar heilli stęršargrįšu į fjįrhagslegum įvinningi Sprengisandslķnu og fjįrhagslegu tapi af henni m.v. glataša feršamenn.  Žaš er engum blöšum um žaš aš fletta, hvorum megin hryggjar žessi lķna į aš lenda, aušvitaš meš žeim mótvęgisašgeršum, sem eru tęknilega og fjįrhagslega višrįšanlegar. 

Svo kallašir lķnuvegir, sem eru slóšar, lagšir fyrir ašdrętti loftlķna į byggingarstigi, hafa veriš mikiš notašir af feršamönnum og greitt götu margra į misjafnlega vel śtbśnum fararskjótum.  Ķ žessu tilviki sżnist einbošiš, aš Landsnet og Vegageršin sameinist um gerš upphękkašs vegar meš varanlegu slitlagi, sem žjóna mundi framkvęmdar- og rekstrarašilum Sprengisandslķnu, feršažjónustuašilum og öllum feršamönnum gegn veggjaldi, sem losna mundu undan óešlilegum višgeršarkostnaši, auknum eldsneytiskostnaši og miklum óžęgindum af völdum vegleysu og heilsuspillandi ryks frį umferšinni.  Góšur vegur žarna mundi aušvitaš létta į hringveginum og veitir ekki af.  Śt frį žessum vegi yršu lagšir bošlegir slóšar aš įhugaveršum stöšum og eftirlit hert meš utanvegaakstri, sem ber aš taka hart į sem glępi gegn viškvęmri nįttśru į hįlendinu.  Veggjald gęti stašiš undir öflugri nįttśruvernd į Sprengisandi, sem er ekki fyrir hendi nś. Stašsetning vegar og hįspennulķnu yrši samręmd, svo aš lķnan yrši ašeins ķ augsżn į tiltölulega stuttum kafla.  Er kominn tķmi til aš kvešja fortķšaržrį um vegleysu ķ rykmekki į Sprengisandi ķ nafni "ósnortinna vķšerna". 

Žann 19. marz 2015 reit Žórhallur Arason, fyrrverandi išnrekandi og framkvęmdastjóri, grein ķ Morgunblašiš undir fyrirsögninni:

"Raflķnustrengur til Noršurlands".

Žar gerši hann aš umręšuefni ofstęki, sem honum žótti gęta ķ umręšužęttinum "Hringboršiš" ķ Sjónvarpi RŚV ķ garš hįspennulķnu "um hįlendi landsins til Noršurlands, en skortur er žar į rafmagni til eflingar żmiss konar atvinnuuppbyggingar sem og til almennra nota". 

Sķšan lżsir Žórhallur upplifun sinni į téšum umręšužętti, sem sżnir, hvers konar vanstilling, sem stundum jašrar viš móšursżki, er į feršinni, žegar framkvęmdir į hįlendi Ķslands ber į góma. Eru žar margir sjóraftar į sjó dregnir.

"Žį tók nś fyrst steininn śr, žegar einn žįtttakenda, Styrmir Gunnarsson, hrópaši hįtt og endurtók hrópiš tvisvar sinnum, aš lagning rafstrengs yfir hįlendiš kęmi aldrei til greina, og hver voru nś rökin ? Jś, aš hįlendiš vęri slķk nįttśruperla aš veršmęti, aš slķkt jafnašist į viš veršmęti allra fiskimišanna kringum landiš.  Mér sortnaši fyrir augum og spurši sjįlfan mig, hvers konar vitleysu mašurinn vęri eiginlega aš halda fram.  Allir vita, aš hįlendi Ķslands er gróšurlaus aušn, uppblįsnir melar, sandflįkar og sandfok, möl, stórgrżti, leirflįkar og rofabörš.  Ekki nóg meš žaš, žvķ aš samkvęmt męlingum innlendra sem erlendra nįttśrufręšinga žį er hįlendi Ķslands hvorki meira né minna en "stęrsta eyšimörk Evrópu".  Hvķlķk fįsinna."

Žaš er erfitt aš hrekja žessa efnislegu lżsingu Žórhalls į žvķ, sem fyrir augu ber į hįlendinu, en upplifun feršamannsins er annaš mįl og sömuleišis tilfinningar margra hérlandsmanna til hįlendisvķšernanna og stęrstu eyšimerkur Evrópu, sem eru viršingarveršar.  Lķtt snortin vķšerni vekja hrifningu og góša tilfinningu į mešal žéttbżlisbśa, sem į annaš borš bera einhverjar taugar til nįttśrunnar. 

Hįlendiš, žótt hrjóstrugt sé, og ķ mörgum tilvikum žess vegna, hefur af žessum sökum mikiš varšveizlugildi.  Žar meš er ekki sagt, aš brįšnaušsynlegar og aršsamar framkvęmdir megi ekki eiga sér žar staš, enda eru fjarlęgširnar svo miklar žarna, aš breytt įsżnd af völdum afmarkašra framkvęmda hefur sįralķtiš vęgi ķ heildar upplifun flestra feršamanna, enda eru žeir ekki fordómafullir ķ garš naušsynlegra framkvęmda, žar sem beztu tękni er beitt til aš takmarka umhverfisrask aš teknu tilliti til aršsemi framkvęmdarinnar. Sjįlfsagt er, aš fram fari umhverfismat vegna žessarar framkvęmdar til žess m.a. aš finna śt, hvar er mest žörf į öflugum mótvęgisašgeršum į borš viš jaršstreng, en žaš skal taka fram, aš tęknilega er žaš ekki ekki valkostur aš reka rišstraumsjaršstreng yfir (undir) allan Sprengisand.

Missir fiskimišanna ķ kringum landiš vęri algerlega ósambęrilegt tjón fyrir žjóšina viš missi ósnortinna vķšerna į svęši einnar hįspennulķnu og vegar, og skal taka undir meš Žórhalli Arasyni, aš žessi samanburšur er fjarstęšukenndur.  Fjįrhagslegt gildi hįlendisins er hįtt, en gildisrżrnun viš slķkar framkvęmdir eru "överreklamerat", eins og Svķinn segir, ž.e. hśn er blįsin śt śr öllu hófi ķ einhvers konar tilfinningalegri vķmu. Takmarkašar framkvęmdir į hįlendinu og feršamennska um žaš bęši getur og verša aš fara saman, heildinni til hagsbóta. 

Aš lokum fylgir hér nišurlag tilvitnašrar greinar Žórhalls Arasonar:

"Undarlegt žótti mér, aš stjórnandi žįttarins skyldi ekki spyrja žįtttakendur einn af öšrum, hvaš ętti aš gera, ef rafmagn fengist ekki flutt um hįlendiš til Noršurlands, ž.e.a.s. hvort setja ętti žį upp dķsilrafstöšvar ķ sveitum og bęjum fyrir noršan eša žį, aš byggt yrši kjarnorkuver til žess aš vernda hįlendiš, nįttśruperluna."

Höggva mętti į hnśtinn meš žjóšaratkvęšagreišslu um žetta mįlefni, enda er mikiš hagsmunamįl į feršinni. Žar ętti aš leggja spilin į boršiš meš eftirfarandi tveimur valkostum, žar sem kjósandinn yrši bešinn um aš merkja viš žann kostinn, sem hann kżs fremur:

__A) 400 kV hįspennulķna og jaršstrengur į viškvęmasta staš yfir Sprengisand įsamt nišurtekt 132 kV Byggšalķnu og strenglagningu hennar į a.m.k į köflum, sem alls nema a.m.k. lengd nżju loftlķnunnar.

__B) Tvöföldun Byggšalķnu eša bygging nżrrar 220 kV lķnu frį Vatnshömrum ķ Borgarfirši um Noršurland til Hryggstekks ķ Skrišdal.  

 Śtblįstur per faržegakm  

 

  

       

    


Feršažjónustan og žjóšarhagur

Žegar veršlag į Ķslandi breyttist śtlendingum til hagsbóta haustiš 2008, sköpušust hagręn skilyrši fyrir vaxandi feršamannastraumi til landsins, žó aš almenningur fęri varlega ķ śtgjaldamįlum um allan heim fyrst eftir fjįrmįlakreppuna haustiš 2008. 

Ķsland var óvenju mikiš ķ fréttum įrin 2008-2009 vegna hruns bankakerfisins, Neyšarlaganna, hryšjuverkalista Bretanna og Icesave-deilunnar, og Eyjafjallagosiš 2010 vakti sķšan rękilega athygli į landinu um alla Evrópu, ķ Bandarķkjunum og ķ Austur-Asķu.  Frį žessum svęšum koma flestir feršamennirnir, og į įrinu 2014 losušu žeir eina milljón, žegar faržegar skemmtiferšaskipa eru meš taldir. 

Gjaldeyristekjur af feršamönnum nįmu į įrinu 2014 rśmlega 300 milljöršum kr, og eru aš nįlgast 30 % af gjaldeyristekjum af vörum og žjónustu. Erlendur tilkostnašur er lķka mikill, og nam t.d. kostnašur af žotueldsneyti įriš 2014 ISK 42,7 milljöršum, og kostnašur erlendra feršamanna vegna bensķns og dķsilolķu į farartęki į landi gęti hafa numiš tęplega 10 milljöršum kr eša alls um 52 milljaršar kr ķ eldsneyti eša um 17 % af tekjunum. 

Vöxtur feršažjónustunnar hefur stašiš undir žrišjungi hagvaxtar ķ landinu 2010-2014, og 45 % nżju starfanna 10300 į žessu tķmabili hafa oršiš til ķ feršažjónustu og  mikiš hefur veriš fjįrfest ķ hótelum, gķstihśsum, veitingahśsum og bķlaleigubķlum.  Hiš opinbera fęr hundruši milljóna kr ķ sinn hlut į įri vegna žessara fjįrfestinga, en gistinįttagjaldiš er įętlaš aš skila ašeins 265 milljónum kr 2015, og nįttśrupassinn įtti aš gefa ašeins um 1,1 milljarš kr į įri.  Gistinįttagjald ętti aš leggja nišur og leggja nįttśrupassann į hilluna, en taka žess ķ staš upp aušlindagjald af žeim hluta feršažjónustunnar, sem gerir beinlķnis śt į nįttśruna, og rynni andvirši aušlindagjalds ķ sjóš ašstöšusköpunar į feršamannastöšum, a.m.k. 1,0 milljaršur kr į įri.

Žaš er żmislegt, sem bendir til, aš ķslenzka feršažjónustan sé aš sönnu gullhęna, en hśn fįi lélegt fóšur m.v. hįmarks afrakstursgetu.  Žetta mį lesa śt śr vištali Karls Eskils Pįlssonar viš hinn margreynda feršamįlafrömuš, Wilhelm Wessman ķ Morgunblašinu 26. marz 2015. WW segir t.d., aš hver feršamašur skilji eftir sig minna fé ķ landinu nś en įšur, en žaš er mergurinn mįlsins aš fį hingaš feršafólk meš meiri eyšsluvilja og -getu. WW segir: "Aš mķnu mati žarf sérstaklega aš beina kastljósinu aš menntun ķ greininni, stefnumörkun og markašssetningu.  Žaš gengur ekki, aš flestir hafi frķtt spil ķ greininni, sem er samt sem įšur stašreynd ķ dag". 

WW vill byggja hér 5-stjörnu hótel og sverma fyrir alžjóšlegum rįšstefnum og hvataferšum. Slķkt telur hann miklu aršvęnlegra en fjöldaferšamennskan, sem nś er lagt mest upp śr, en hefur žegar valdiš ofįlagi į viškvęm svęši, og innbyggjarar landsins eru jafnvel farnir aš fį į tilfinninguna, aš žeir séu fyrir.  WW tekur fram, aš ekki sé unnt aš reka 5-stjörnu hótel, nema hafa ašgang aš vel menntušu starfsfólki į žessu sviši, og žar stendur hnķfurinn ķ kśnni.  WW segir, aš į 2-stjörnu hótelum žurfi aš jafnaši 0,2 starfsmenn į hvert herbergi, en į 5-stjörnu hóteli žurfi 2,2-2,5 starfsmenn į hvert herbergi. Žrįtt fyrir framleišni 5-stjörnu hótela, sem er innan viš 1/10 af framleišni 5-stjörnu hótela, er aršsemi hinna sķšar nefndu samt mun meiri, og mį žaš heita magnaš.

Gagnrżni Wilhelms Wessman er athygliverš, og kemur aš mörgu leyti heim og saman viš žaš, sem viš leikmanni blasir:

"Eins og stašan er ķ dag, erum viš ķ flestum tilvikum aš byggja greinina upp mišaš viš aš veita mišlungs žjónustustarfsemi eša žar fyrir nešan, og žaš er hęttuleg žróun.  Viš heyrum t.d. umręšuna um įgang feršamanna į fjölförnum stöšum."    

Žaš, sem mesta undrun vekur varšandi skatttekjur af feršažjónustunni, er, hversu litlu hśn skilar til rķkissjóšs af viršisaukaskatti.  Žaš stemmir viš gagnrżni Wilhelms Wessman um allt of lķtinn viršisauka ķ greininni. Samkvęmt Rķkisskattstjóra var heildarveltan innanlands 2014 kr 178,5 milljaršar kr, en žar af var viršisaukaskattskyld velta ašeins 72 % eša 128,6 milljaršar kr.  Hvers vegna eru svona margar undanžįgur žarna ?  Er žaš ekki fullkomin tķmaskekkja ? Žar munar mest um, aš faržegaflutningar meš leiguflugi, ašrir faržegaflutningar į landi, faržegaflutningar į landi-innanbęjar og ķ śthverfum og veitingastašir eru eru aš mestu undanžegnir viršisaukaskatti. Er ekki bómullarskeišinu lokiš ?

Feršažjónustan er aš vaxa okkur yfir höfuš, og žess vegna viršast skattalegar undanžįgur og ķvilnanir handa henni vera tķmaskekkja.  Žaš er tķmabęrt aš huga aš žvķ aš setja hina żmsu žętti feršažjónustunnar ķ višeigandi viršisaukaskattžrep meš tveggja įra fyrirvara.  Feršažjónustan slķtur vegunum ótępilega og er umtalsveršur mengunarvaldur į lįši, legi og ķ lofti.  Hśn tekur sinn toll af nįttśrunni, og žaš er til verulegs vanza, hversu fjölfarnir feršamannastašir eru vanbśnir til aš taka viš grķšarlegum feršamannafjölda.  Fjöldi erlendra feršamanna hefur tvöfaldazt į 5 įrum, og ķ įr er bśizt viš 20 % fleiri erlendum feršamönnum en ķ fyrra.  Mį ekki draga žį įlyktun, aš ķ veršlagningunni sé žį borš fyrir bįru ?         Alžingi veršur einnig aš bregšast viš meš aušlindagjaldi į eftirtaldar greinar samkvęmt sundurlišun Rķkisskattstjóra:

  • Ašrir faržegaflutningar į landi, žar sem undanžegin velta frį VSK er 91 % af heildarveltu.
  • Faržegaflutningar į skipgengum vatnaleišum, žar sem undanžegin velta frį VSK er 100 % af heildarveltu.
  • Leiga į bifreišum og léttum vélknśnum ökutękjum, žar sem undanžegin velta frį VSK er 99 % af heildarveltu.

Śtskattur ķ feršažjónustunni įn flutninga ķ lofti nemur ašeins 17,0 milljöršum kr eša 9,5 % af heildarveltu, en innskattur nemur 16,5 milljöršum kr, žannig aš nettó VSK greišslur feršažjónustunnar eru ašeins 0,5 milljaršar kr eša 0,3 %.  Žvķ veršur ekki trśaš, aš viršisauki feršažjónustunnar sé eins lķtill og viršisaukaskattsgreišslur hennar bera meš sér.  Hér žarf fjįrmįlarįšuneytiš aš endurskoša reglurnar og hętta aš pakka žessum geira inn ķ bómull.

Icelandair Group er langstęrsta ķslenzka feršažjónustufyrirtękiš meš veltu ķ fyrra um 140 milljarša kr.  Loftferšahlutinn er ekki meštalinn hér aš ofan.  Skattgreišslur Icelandair įriš 2014 nįmu ašeins 8,3 milljöršum kr eša nįlęgt 6 % af veltu.  Žetta eru tekjuskattur, skattar į starfsemi flugfélaga, launatengd gjöld, viršisaukaskattur og eldsneytisgjald auk 8,0 % framlags ķ lķfeyrissjóš. 

Žaš mį lķka skoša svo kallaš skattspor fyrirtękisins meš žvķ aš bęta viš opinberum gjöldum, sem fyrirtękiš innheimtir, en leggjast į ašra.  Žar vega žyngst skattar og śtsvar į starfsmenn fyrirtękisins aš meštöldum 4,0 % ķ lķfeyrissjóš, faržegaskattar og viršisaukaskattur.  Žessi opinberu gjöld nįmu įriš 2014 11,0 milljöršum kr, sem er 33 % hęrri upphęš en skattheimtan af fyrirtękinu sjįlfu.  Skattsporiš nam žannig 19,3 milljöršum kr 2014, sem er um 14 % af heildarveltu samstęšunnar.

Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš feršažjónustan hefur stašiš undir hagvexti hérlendis undanfarin įr og hefur skapaš drjśgan hluta nżrra starfa.  Hśn hefur nś slitiš barnsskónum, ef svo mį segja, og Ķsland er augsżnilega komiš į feršakort heimsbyggšarinnar.  Žaš er žess vegna tķmabęrt, aš žessi grein sitji viš sama borš og ašrar varšandi skattheimtu.  Žaš mį fęra fyrir žvķ rök, aš vissar greinar feršažjónustunnar geri śt į takmarkaša aušlind ķ eigu žjóšarinnar, og žį sé ešlilegt, aš žęr greiši aušlindagjald fyrir nżtingarrétt žessarar aušlindar meš vķsun til svipašrar gjaldskyldu śtgeršanna ķ landinu og umręšna um svipaš nżtingargjald į virkjanafyrirtękin og loftlķnueigendur.  Skattyfirvöld žurfa jafnan aš hafa jafnręši aš meginmarkmiši viš skattheimtuna, svo aš lög um atvinnufrelsi séu ekki brotin og samkeppnisstašan um fjįrmagn og vinnuafl sé ekki skekkt.       

             

 


Landnżting ķ brennidepli

Ķbśum landsins fjölgar talsvert, feršamannafjöldinn slagar upp ķ 1,5 milljón manns į įri, en er nokkuš ójafnt dreifšur yfir landiš enn, skógrękt er vaxandi og aršbęr atvinnugrein, sem ekki nęr aš anna eftirspurn frį mįlmišnašinum, og endurheimt votlendis mundi draga śr koltvķildislosun, landbśnašurinn viršist geta afsett erlendis į višunandi verši allt, sem hann getur framleitt, og ekki er torgaš innanlands, og žörfin fyrir raforku og flutninga į rafmagni um landiš vex mikiš, aš ógleymdri žörfinni į nżjum brśm og nżjum eša bęttum vegum. 

Allt kallar žetta į auknar landnytjar, sem munu breyta įsżnd landsins töluvert.  Sitt sżnist hverjum um žaš, hversu miklu mį breyta til aš öšlast aukin veraldleg gęši, sem žó allflestir keppa aš, og kröfuharkan į hendur atvinnulķfinu um hęrri laun viršist ekki fara minnkandi, žó aš kaupmįttur launa sé nś ķ hęstu hęšum, sem hann hefur nįš hérlendis.

 Auknum lķfsgęšum veršur hins vegar ekki nįš įn fórnarkostnašar, en žar stendur hnķfurinn ķ kśnni, aš mat į žessum fórnarkostnaši er huglęgt, og sitt sżnist hverjum.  Lykilatriši viš mat į fórnarkostnaši viš breytta landnżtingu hlżtur aš vera, hvort breytingin felur ķ sér aukna sjįlfbęrni ķ vķšum skilningi, og hvort breytingin er afturkręf.  Af žessum sökum öllum mį telja lķklegt, aš umręša um landnżtingu muni fremur fęrast ķ aukana en hitt.  

Einn angi landnżtingar eru lķnulagnir og jaršstrengjalagnir fyrir raforku, žvķ aš rafkerfi okkar er mišaš viš mišlęga orkuvinnslu og oftast fjarri mannabyggš, og žį žarf flutnings- og dreifikerfi til aš koma orkunni til notenda.  Um žetta sżnist sitt hverjum, og hafa veriš uppi deilur um nżlagnir, sem hamlaš hafa framvęmdum.  Skortur į flutningsgetu rafmagns er nś oršiš böl, sem hefur žegar valdiš samfélagslegu tjóni, sem nemur yfir 100 milljöršum kr, uppsafnaš.  Žetta ófremdarįstand hefur varaš allt of lengi og mį ekki lengur viš svo bśiš standa.  Vonandi mun löggjafinn senn höggva į žennan hnśt, sem stafar af óljósu og žunglamalegu ferli aš framkvęmdaleyfi.

Nżlega var ķ Hérašsdómi kvešinn upp śrskuršur ķ mįli landeigenda į leiš Suš-Vesturlķnu gegn Landsneti, en Landsnet fór fram į eignarnįmsheimild, žar sem ekki höfšu nįšst samningar um landnotkun fyrir lķnuturna.

Fjölskipašur Hérašsdómur féllst einróma į kröfur Landsnets, enda var sżnt fram į, aš almannahagur vęri ķ hśfi, og rök landeigenda voru talin svo veik, aš verjandi vęri aš taka hluta śr landi žeirra eignarnįmi fyrir lķnuna.  Įstęšan er sś, sem sķšan sannašist fįeinum vikum eftir uppkvašningu dómsins, aš viš lķnubilun falla jaršvarmavirkjanir į Sušurnesjum śr rekstri meš žeim afleišingum, aš straumlaust veršur um öll Sušurnes, einnig ķ Flugstöš Leifs Eirķkssonar, og į flugbrautunum, ef neyšarrafstöš bregst, og žęr bregšast oft og nįnast örugglega, ef höndum er kastaš til višhalds žeirra og prófana. 

Virkjanirnar į Sušurnesjum žurfa spennutengingu viš stofnkerfi landsins til aš geta haldiš stöšugri tķšni, 50 Hz +/-0,5 Hz. Žaš tekur ennfremur mun lengri tķma aš endurręsa jaršvarmavirkjanir en vatnsaflsvirkjanir.  Fyrir aršsaman rekstur virkjananna žurfa žęr aš geta gengiš stöšugt nįlęgt hįmarksafköstum og til žess žurfa žęr öfluga tengingu viš stofnkerfiš.  Til aš HS Orka geti nżtt jaršvarmann į Reykjanesi er öflugri lķna en nśverandi naušsynleg.  

Ein af forsendum stórišju ķ Helguvķk, įlvers, kķsilmįlmvera, eša annarrar raforkukręfrar starfsemi, er öflug tenging viš landskerfiš, ž.e.a.s. 2x220 kV lķna frį Hrauntungum ķ Hafnarfirši aš nżju tengivirki į Njaršvķkurheiši og vęntanlega jaršstrengir žašan.  

Žaš er žess vegna engum blöšum um žaš aš fletta, aš Suš-Vesturlķna er žjóšhagslega hagkvęm, og hśn er naušsynleg fyrir vöxt og višgang į Sušurnesjum.  Žar aš auki er hśn forsenda žess flutnings į lķnum aš og frį ašveitustöšinni ķ Hamranesi ķ Hafnarfirši, sem yfirvöld žar ķ bę hafa eindregiš óskaš eftir.  Til aš gera žaš kleift verša tveir 220 kV jaršstrengir lagšir į milli Hamraness og Hrauntunga, 2x400 kV lķna lögš frį Sandskeiši aš Hrauntungum, og nżjar ISAL-lķnur lagšar fjarri byggš frį Hrauntungum, og žęr gömlu teknar nišur.

Žaš hefur veriš upplżst, aš svo kölluš Suš-Vesturlķna, sem nęr frį Sandskeiši um Hrauntungur aš Njaršvķkurheiši, hafi ķ för meš sér nżbyggingu 152 km lķnulengdar og nišurrif į 97 km lķnulengd.  Žetta er einmitt leišin, sem žarf aš fara ķ įtt til sęmilegrar sįttar ķ raflķnumįlum, ž.e. aš rķfa nišur lķnur į móti žvķ, sem upp er sett.  Žarna vantar 55 km upp į, og žį er einmitt veriš aš fęra ķ jörš žessi misserin og meira til. Nśverandi heildarlengd loftlķna hefur stytzt um 300 km frį hįmarkinu eša um 3,5 %, sem er anzi hęgfara žróun. 

Žaš gilda mjög svipuš rök fyrir žvķ aš tengja alla landshluta saman meš öflugum flutningslķnum, eins og rakiš hefur veriš fyrir Sušurnesin, en žessu er mjög įbótavant nś og stendur afhendingaröryggi og atvinnuuppbyggingu fyrir žrifum.   

Ķ Fréttablašinu 21. febrśar 2015 birtist frétt Svavars Hįvaršssonar, "Flutningur orku mikill flöskuhįls".

"Afhending 10 MW af raforku ķ nśverandi flutningskerfi er ašeins möguleg ķ tveimur landshlutum - Sušvesturlandi og į hluta Noršvestanlands.  Slitnaš hefur upp śr samningavišręšum milli Landsvirkjunar og fyrirtękja, sem óska eftir orkukaupum, vegna žessara takmarkana ķ flutningskerfinu, og žannig eru stór erlend fjįrfestingaverkefni ķ hęttu."

Žessi frįsögn sżnir ķ hnotskurn, aš raforkustofnkerfi landsins, sem telja veršur til lykilinnviša ķ žjóšfélaginu, er algerlega vanbśiš og hefur dregizt hręšilega aftur śr žróun žjóšfélagsins į undanförnum įrum, enda fer hringtenging landsins meš Byggšalķnu aš nįlgast fertugsaldurinn.  Hśn hefur aldrei beysin veriš til stórflutninga, žótt hśn hafi žjónaš almennu įlagi žokkalega, en er ekki lengur bošleg vegna aukinnar flutningsžarfar.

 Samkvęmt upplżsingum Óla Grétars Blöndals Sveinssonar, framkvęmdastjóra žróunarsvišs Landsvirkjunar, veldur vanbśiš flutningskerfi žvķ, aš Landsvirkjun veršur af sölu į 100 GWh/a.  Markašshlutdeild Landsvirkjunar er um 73 %, svo aš óseld raforka vegna óburšugs flutningskerfis gęti numiš 140 GWh/a, sem į listaverši Landsvirkjunar, 43 USD/MWh, jafngildir glötušum tekjum upp į MUSD 6 į įri eša yfir MISK 800 į įri.  Hér er um aš ręša glötuš tękifęri į formi fjįrfestinga, sem ekkert varš af, og veltu, sem į hverju įri nemur a.m.k. tķfaldri žessari upphęš eša um 10 milljöršum kr į įri.  Umbętur, sem duga į žessu sviši, eru žess vegna fljótar aš borga sig. Samt eru ljón ķ veginum, og žau eru reyndar engir bógar til aš taka į sig įbyrgš į žvķ fjįrhagstjóni, sem samfélagiš allt veršur fyrir af žessum völdum. 

Aš lįta mįlin dankast įr eftir įr meš žessum hętti ber vitni hręšilegu sleifarlagi ķ stjórnsżslunni, žar sem hér er um einokunarfyrirtękiš Landsnet aš ręša, sem aš mestu er ķ eigu Landsvirkjunar, sem er 100 % rķkisfyrirtęki. Stjórnmįlamenn į Alžingi verša aš reka af sér slyšruoršiš og skapa Landsneti forsendur til aš eyša öllum flöskuhįlsum ķ kerfinu į nęstu 7 įrum.  Viš svo bśiš mį ekki standa.

Byggšalķnan, 132 kV lķna hringinn ķ kringum landiš, er barn sķns tķma.  Flutningsgeta hennar er allt of lķtil fyrir nśverandi žarfir, og hśn skapar óstöšugleika kerfisins viš truflanir.  Falli mikiš įlag śt af kerfinu ķ einu, t.d. hjį įlveri annašhvort vestan- eša austanlands, rofnar Byggšalķna gjarna ķ Blöndu til aš koma ķ veg fyrir aflsveiflur.  Veršur viš žetta skašlega mikil spennuhękkun og tķšnihękkun öšrum megin, en gjarna spennulękkun og tķšnilękkun hinum megin rofs. Hvort tveggja getur valdiš tjóni hjį notendum og ķ jaršvarmavirkjunum, sem žį falla oft śt af kerfinu og tekur tiltölulega langan tķma aš endurręsa. 

Einn kostur Landsnets er aš styrkja Byggšalķnuna, tvöfalda hana eša umbyggja fyrir hęrri spennu.  Ešlilega hafa slķk įform mętt andstöšu ķ sveitum landsins, žar sem ķbśarnir hafa žessa lķnu ķ bakgarši sķnum og stöšugt fyrir augunum.  Skagfiršingar hafa leitt žessa andstöšu, og er miklu ešlilegra aš grafa hana ķ jöršu į viškvęmum stöšum en aš efla hana.  

Miklu ešlilegar er aš fara ašrar leišir, sem meš tķš og tķma gefa Landsneti kost į aš setja Byggšalķnu ķ jörš, žar sem hśn fer um fagrar sveitir.  Leišin, sem leysir śr žessu öllu og létta mundi į Byggšalķnu, skapa stöšugleika ķ meginflutningskerfinu, og gera mikinn aflflutning į milli landshluta mögulegan meš lįgmarkstilkostnaši og vera žannig aršsamasti valkosturinn, er 400 kV lķna yfir Sprengisand.  Margir reka upp ramakvein, žegar į žetta mannvirki er minnzt, en žį veršur aš bera saman fórnarkostnašinn og įvinninginn og jafnframt aš hafa ķ huga, aš um afturkręfa framkvęmd er aš ręša.  Ķ žessu sambandi hefur einnig veriš bent į, aš hugtakiš sjónmengun uppfyllir ekki skilgreiningu į mengun, sem er órjśfanlega tengd neikvęšum įhrifum į lķfrķkiš fyrir heilsufar dżra og manna.  Jafnvel žó aš sjónmengun sé afstęš og sitt sżnist hverjum ķ žeim efnum, er mögulegt aš fara ķ mótvęgisašgeršir, žó aš žęr kosti allar sitt.  

Mišhįlendiš spannar um 75 000 km2, og eru helztu hlutar žess Kaldidalur, Kjölur, Sprengisandur, Ódįšahraun, Brśar- og Vesturöręfi, Lónsöręfi, Landmanna- og Sķšuafréttir og jöklarnir.  Įhrifasvęši Sprengisandslķnu yrši į innan viš 4 % af žessu svęši ķ bezta skyggni.  Į yfir 96 % Mišhįlendisins yrši hśn ekki sżnileg.  Žaš yrši jafnframt framfaraspor fyrir samgöngur og flutninga ķ landinu aš leggja veg meš bundnu slitlagi yfir Sprengisand og losa feršamenn og bķleigendur žar meš viš heilsuspillandi rykmökkinn, žvottabretti, grjót og foraš, žį sjaldan rignir į svęšinu, sem umferš um ašalslóšann žar fylgir meš óžörfum kostnašarauka fyrir vikiš.  Ķhuga mętti gerš slóša śt frį žessum vegi aš völdum stöšum til aš draga śr freistni til utanvegaaksturs.  Eftirlit og višurlög meš slķku žarf aš herša verulega, žvķ aš sįr eftir slķkan gjörning gróa seint. Sala inn į žennan veg į aš standa undir framkvęmdum, višhaldi og eftirliti į žessari leiš.  Žrįtt fyrir slķkt veggjald yrši vafalķtiš sparnašur af framkvęmdinni fyrir vegfarendur.

Loftlķnur į landinu eru um žessar mundir um 8300 km aš lengd, og leggja žar af leišandi undir sig talsvert mikiš land og eru vķšast ķ augsżn į byggšu bóli. Lengd žeirra nam mest 8600 km, og žęr hafa ašeins stytzt um 300 km.  Jaršstrengjavęšingin gengur of hęgt, og sama er aš segja um žrķfösun sveitanna, sem er mikiš hagsmunamįl fyrir dreifbżliš.  Žaš vantar enn meiri fjįrhagslega hvata til aš flżta hvoru tveggja, og žeir gętu t.d. veriš fólgnir ķ, aš Alžingi geri eigendum žessara lķna aš greiša įrlegt gjald per km fyrir aš fį aš starfrękja loftlķnur meš žeim neikvęšu umhverfisįhrifum, sem žeim fylgja.  Afgjaldiš yrši lagt ķ sjóš til aš fjįrmagna jaršstrengjavęšingu og žrķfösun sveitanna.  Ef afgjaldiš yrši stemmt viš 1,0 milljarš kr ķ sjóšinn į įri m.v. nśverandi lķnulengd, žį gęti žaš litiš nokkurn veginn žannig śt:

  •  33 kV og lęgri: 5300 km @  30 kkr/km =MISK 159
  •  66 kV spenna:    940 km @ 140 kkr/km =MISK 132
  • 132 kV spenna:   1245 km @ 280 kkr/km =MISK 349
  • 220 kV spenna:    850 km @ 420 kkr/km =MISK 357 

    Alls MISK 997 eša tępur milljaršur króna.      

Lögfręšilegu rökin yršu ķ svipušum dśr og meš veišigjöldin og stjórnun į nżtingu fiskimišanna.  Landiš er sameign žjóšarinnar, žó aš hlutar žess séu ķ einkaeign.  Žetta veitir rķkisvaldinu rétt til ķhlutunar um notkun žess og žar meš tališ aš stušla aš žvķ, aš loftlķnur séu fęršar ķ jöršu eftir žvķ, sem tęknin og fjįrrįšin leyfa hverju sinni. 

Ofangreint "aušlindargjald" fyrir aš fį aš setja upp og reka loftlķnur ķ ķslenzkri nįttśru mį reikna meš, aš lendi aš langmestu leyti į notendum.  Athugum nś, hversu mikiš įrlegur kostnašur af 220 kV loftlķnu eykst mišaš 420 kkr/km įrgjald:

  • Stofnkostnašurinn er 60 MISK/km (130 MISK/km fyrir jaršstreng).  M.v. 25 įra afskriftartķma og 6,0 % įrlega vexti, gefur žetta įrlegan kostnaš upp į 4,7 MISK/km.
  • Rekstrarkostnašur 220 kV loftlķnu nemur 1,0 MISK/km.
  • Heildarkostnašur nśna į įri er žį 5,7 MISK/km.
  • Įušlindagjaldiš, 0,42 MISK/km, mundi hękka heildarkostnaš viš lķnuna um 7,4 %, ž.e. upp ķ 6,12 MISK/km. 
  • Žetta mundi žżša um 1,5 % hękkun į heildarraforkukostnaši ķ landinu.  Jašarkostnašur virkjunar viš stöšvarvegg er um žessar mundir um 3,5 kr/kWh og meš flutningskostnaši orkunnar um 4,2 kr/kWh komin til notanda į 220 kV, sem hękkar upp ķ 4,26 kr/kWh meš aušlindagjaldi į lķnuna eša 31,6 USD/MWh.  Žetta er samkeppnihęft verš į alžjóšlegan męlikvarša.

 

 

 

  

   

 

  

  

   


Flugvöllur ķ fįri

Sś einstęša staša er uppi ķ samgöngumįlum landsins, aš borgaryfirvöld žrengja stöšugt aš Reykjavķkurflugvelli ķ Vatnsmżrinni, heimta lokun brįšnaušsynlegrar SV-NA flugbrautar hiš snarasta og lokun Fluggarša, žar sem kjarnastarfsemi flugsins fer fram.  Borgarstjórnarflokkur Samfylkingar, Bjartrar Framtķšar og Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs ganga til borgarstjórnarkosninganna nś ķ vor undir gunnfįna ķbśšabyggšar ķ Vatnsmżrinni ķ staš flugvallar og flugvallarstarfsemi.  Mörgum finnst ekki heil brś ķ žvķ, og žeir eiga aš veita óįnęgju sinni farveg ķ komandi borgarstjórnarkosningum meš žvķ aš kjósa ašra flokka, sem telja, aš varšveita eigi og efla Reykjavķkurflugvöll, žar sem hann er.

Žetta er meš öllu óskiljanlegt višhorf til grķšarlega mikilvęgrar starfsemi ķ borginni, aš hśn verši hvaš sem žaš kostar aš vķkja fyrir nżrri byggš, enda er nś svo komiš, loksins, aš ašrir stjórnmįlaflokkar eru aš taka viš sér ķ žessu mįli.  Betra er seint en aldrei.  Nś ęttu Sjįlfstęšisflokkurinn, Framsóknarflokkurinn og Dögun aš skera upp herör ķ borginni og hinir tveir fyrst nefndu aš lįta kné fylgja kviši į Alžingi meš löngu tķmabęrri lagasetningu, sem tryggir Reykjavķkurflugvelli öruggan starfsgrundvöll, svo aš žar geti hafizt sómasamleg uppbygging.

Žegar er nóg aš gert og meir en nógu fé sóaš ķ "leit" aš nżju flugvallarstęši.  Jafngott land og Vatnsmżrin frį flugtęknilegu sjónarmiši hefur ekki fundizt žrįtt fyrir įratuga "leit", og nżr flugvöllur gęti kostaš 30-50 milljarša kr meš öllum sķnum mannvirkjum og tękjum.  Žaš mį lķta į žann kostnaš sem stofnkostnaš nżs byggingarlands, og er žį ekki bśiš aš stinga skóflu ķ jöršu.  Er glóra ķ slķku rįšslagi ?  Jį, ef ekkert annaš byggingarland vęri fyrir hendi, en ķ raunveruleikanum nei, žvķ aš annars stašar er meira en nóg byggingarland, einnig innan marka Reykjavķkur.  Žaš er enginn stašur jafnvel ķ sveit settur, m.t.t. žeirrar byggšar og žjónustu, sem faržegarnir žurfa į aš halda, og Vatnsmżrin.  Flutningur flugvallarins innan höfušborgarsvęšisins er žess vegna algerlega óraunhęfur kostur.   

Žaš segir nokkra sögu ķ žessum efnum, aš ķ meira en 300 stórum borgum heimsins eru flugvellir.  Žaš kemst enginn upp meš lokun į žessum flugvöllum, žó aš minnihlutahópar nöldri, vegna mikilvęgis žeirra fyrir samgöngukerfiš og öryggismįlin.  Segja mį, aš flugöryggi į Ķslandi standi nś um stundir mest ógn af lokun Reykjavķkurflugvallar.  Žetta er staša, sem į sér enga hlišstęšu ķ Evrópu um hįa herrans tķš, og žó vķšar vęri leitaš, aš žvķ er bezt er vitaš. 

Höršur Gušmundsson, stofnandi flugfélagsins Arna, sagši frį žvķ ķ vištali viš Morgunblašiš 12. aprķl 2014, aš žegar žeir flygju meš sjśklinga til Stokkhólms, vęru žeir bešnir um aš lenda į Bromma-flugvelli inni ķ borginni, af žvķ aš žašan er stytzt į sjśkrahśsiš.  Dagur, lęknir, sem nś elur meš sér drauma um aš taka viš stöšu borgarstjóra af Gnarrinu eftir komandi kosningar, deilir ekki svipušum skošunum meš starfsbręšrum sķnum ķ Stokkhólmi fyrir hönd sjśklinga, sem flogiš er meš til ašgerša ķ höfušborg Ķslands.  Nei, žar rįša feršinni einkennileg sjónarmiš um byggingarskipulag ķ Reykjavķk, sem śtheimti žétta byggš ķ Vatnsmżrinni, og žess vegna verši flugvöllurinn aš vķkja.  Žaš er ekki öll vitleysan eins.  Hvaš skyldi žurfa aš vera mikilvęg starfsemi ķ Vatnsmżrinni, svo aš hśn fengi friš fyrir skipuleggjendum ķbśšabyggšar ķ höfušborginni ?

Ķ įšurnefndu vištali sagši Höršur Gušmundsson ennfremur:

"Reykjavķkurborg žarf aš gefa śt yfirlżsingu, eins og gert var ķ Bromma, um, aš flugvöllurinn verši hér til nęstu 30 įra.  Viš, sem rekum žjónustu viš byggšir landsins, žurfum aš vita til nęstu 30 įra, hvaš er ķ gangi.  Bęši viš og Flugfélag Ķslands erum meš įętlunarflug um allt land.  Žaš er erfitt aš byggja upp, ef viš vitum ekki, hvaš veršur į morgun."

Žetta er hverju orši sannara, en slķk yfirlżsing śr Rįšhśsinu viš Tjörnina er ekki nóg, heldur žarf traustan lagaramma um flugvöllinn ķ Vatnsmżrinni.  Yfirlżsingar stjórnmįlamanna ķ Reykjavķk duga ekki.  Alžingi og landsstjórnin verša aš taka af skariš ķ žessum efnum. 

Margir flugfaržegar hafa furšaš sig, hversu óvešur og slęmt skyggni į Keflavķkurflugvelli viršist hafa lķtil įhrif į įętlun um flugtök.  Ein skżringin į žessu er stašsetning og oftast betri vešurskilyrš Reykjavķkurflugvallar ķ Vatnsmżrinni, sem er einn af varaflugvöllum Keflavķkurflugvallar.  Um žetta sagši Sölvi Axelsson, flugstjóri hjį EVA Air, ķ Morgunblašsvištali, 12. aprķl 2014:

"Eitthvaš getur fariš śrskeišis ķ flugtaki, og žį veršur aš vera hęgt aš lenda flugvélinni fljótlega aftur.  Sé um tveggja hreyfla flugvél aš ręša, er almenna reglan sś, aš žaš taki minna en eina klukkustund aš fljśga į flugtaksvaraflugvöllinn į öšrum hreyflinum.  Ašflugshorn aš Akureyrarflugvelli er yfir žeim mörkum, sem yfirleitt er mišaš viš um flugtaksvaravelli.  Til aš mega nota sjįlfan flugtaksvöllinn sem flugtaksvaravöll eru almennt geršar kröfur um lįgmarksskyggni upp į 1600 m.  Ef Reykjavķkurvöllur veršur ekki lengur til vara, mun žetta geta valdiš žvķ, aš seinka žurfi brottförum frį Keflavķk, sé skyggniš ekki nógu gott, žar til žaš batnar.  Žvķ er višbśiš, aš falli Reykjavķkurflugvöllur śt, verši seinkanir į brottförum flugvéla frį Keflavķk algengari en nś er meš tilheyrandi kostnaši og óžęgindum fyrir faržega."

Žaš mį telja vķst, aš hiš grķšarlega óhagręši, sem felst ķ žvķ fyrir millilandaflugiš aš missa Reykjavķkurflugvöll og dęmi er nefnt um hér aš ofan, muni leiša til hękkunar į flugfargjöldum og minnka samkeppnihęfni flugs, sem stundaš er śt frį Keflavķkurflugvelli, af žvķ aš žaš veršur dżrara og óįreišanlegra.

Žį hefur veriš sżnt fram į kostnašarauka af feršalögum innanlands upp į um 7 milljarša kr į įri, verši Reykjavķkurvöllur aflagšur, sem er lįgmark.  Aukin hętta, kostnašur, óhagręši faržega og verri žjónusta sjśkraflugs vega margfalt žyngra į metaskįlunum en žétting byggšar ķ Reykjavķk.  Byggš ķ Vatnsmżri veršur alltaf dżr, og žess vegna ekki sérlega fżsilegur ķbśšakostur.  Žį orkar žaš mjög tvķmęlis, svo aš ekki sé nś fastar aš orši kvešiš, frį skipulagslegu sjónarmiši séš, aš gera rįš fyrir meira en 5000 manna byggš į slķku lįglendi sem Vatnsmżrin er, nś į tķmum hękkandi sjįvarstöšu viš landiš, eins og bent hefur veriš į.  Žaš ber allt aš sama brunni meš borgaryfirvöldin; žau fórna öryggi borgaranna fyrir ķmyndaša stundarhagsmuni.  Žaš veršur aš taka af žeim rįšin.  

Bombardier CRįšhśs Reykjavķkur

  


Flug ķ hįska

Žegar sótt er aš innvišum landsins, er naušsynlegt aš grķpa til varna og hefja gagnsókn, ef kostur er.  Til innviša mį telja samgönguleiširnar, vegi, hafnir og flugvelli įsamt raforkukerfinu, t.d. raforkuflutningsmannvirkin, og er žį fįtt eitt upp tališ. 

Um flesta žessa žętti gildir, aš žeir eru ķ herkvķ skipulagsvalds ķ höndum sveitarstjórna, žó aš um žjóšveg 1, landshafnir, varaflugvelli millilandaflugsins og flutningslķnur į 132 kV spennu og hęrri, gildi eindregiš, aš žau hafa svo mikiš žjóšhagslegt gildi, aš ešlilegast er aš fęra skipulagsvald žeirra śr höndum sveitarstjórna og til rķkisins, enda er sį hįttur į hafšur vķša erlendis. Ella er hętta į žvķ, aš viš mat į skipulagskostum verši meiri hagsmunir, ž.e. žjóšarhagsmunir, lįtnir vķkja fyrir minni hagsmunum, ž.e. meintum hagsmunum viškomandi sveitarfélags, žar sem mannvirkiš er stašsett eša opinber ašili leggur til aš stašsetja žaš.  Hagsmunir sveitarfélags, eins og meirihluti viškomandi sveitarfélags metur žį, kunna aš stangast į viš hagsmuni landsins, eins og meirihluti žjóšarinnar metur žį.  

Einmitt žannig hįttar til meš Reykjavķkurflugvöll ķ Vatnsmżrinni, aš meirihluti borgarstjórnarinnar saumar meš óbilgjörnum og hęttulegum hętti aš starfseminni og stefnir aš žvķ aš gera flugvöllinn órekstrarhęfan, svo aš starfsemi hans lamist og leggist sķšan af, og borgin geti žį breytt flugvellinum ķ byggingarland. 

Žegar litiš er til žeirra grķšarlegu hagsmuna, sem hér eru ķ hśfi fyrir heildina, er žessi žróun mįla lķklega einsdęmi hérlendis og vandfundin sambęrileg dęmi erlendis frį, žar sem jafnmiklir žjóšarhagsmunir hafi veriš eša séu ķ hśfi, enda er skipulagsmįlum vķša žannig fyrir komiš, aš önnur eins staša og hér er uppi, getur ekki komiš upp.  Alžingi veršur aš höggva į hnśtinn meš lagabót ķ žessum efnum.

Mesta undirskriftasöfnun Ķslandssögunnar til stušnings óbreyttri starfsemi flugvallarins ķ Vatnsmżrinni, žar sem 75 žśsund manns lżstu yfir stušningi viš starfsemina, fór fram ekki alls fyrir löngu.  Trślega styšur meirihluti Reykvķkinga veru flugvallarins įfram, og žessu fólki bżšst gulliš tękifęri til aš sżna hug sinn ķ verki meš žvķ aš hafna žeim stjórnmįlaflokkum ķ borgarstjórnarkosningunum ķ maķ 2014, sem stašiš hafa aš lśalegum įrįsum, hreinni ašför aš flugvallarstarfseminni meš žaš aš markmiši aš svęla hana burt. 

Nś hįttar žannig til, aš hvort sem menn stašsetja sig į hęgri eša į vinstri vęng stjórnmįlanna, geta žeir stutt flugvöllinn meš žvķ aš kjósa til hęgri eša vinstri.  Hér skal ekki draga dul į, aš įgreiningur sé ķ röšum žeirra flokka, sem hér er įtt viš, um flugvallarmįliš, en žó er žaš žannig, aš forystumenn į listum Sjįlfstęšisflokksins og Dögunar eru stušningsmenn flugvallarins, en forystumenn į listum Samfylkingar, Bjartrar framtķšar og Vinstri hreyfingarinnar gręns frambošs hafa allir stašiš aš ašför gegn Reykjavķkurflugvelli.  

Žaš er bśiš aš gera ķtarlega grein fyrir žvķ, hvers vegna į aš lįta Reykjavķkurflugvöll ķ friši meš sķnar 3 flugbrautir.  Verši sś stutta, NA-SV, aflögš, rżrnar notagildi vallarins umtalsvert, og hętta į slysum ķ miklum hlišarvindi eykst. 

Ekki žarf aš tķunda mikilvęgi flugvallarins fyrir sjśkraflugiš, en hann getur hreinlega skiliš į milli lķfs og dauša ķ mörgum tilvikum į įri hverju.  Žyrlur geta ekki leyst vęngjaš sjśkraflug af hólmi, og žęr geta ekki lent ķ mjög litlu skyggni, sem išulega žarf aš gera ķ Keflavķk.  Žyrlurnar žurfa ašflugstęki, sem eru fyrir hendi į Reykjavķkurflugvelli.  Verši honum lokaš, komast žyrlurnar ekki aš sjśkrahśsunum ķ slęmu vešri. 

Vęngjuš sjśkraflug eru ekki fęrri en 500 į įri utan af landi til Reykjavķkur.  U.ž.b. helmingur žeirra eru forgangsśtköll, og yfir 200 eru brįšatilvik.  Žį er veriš ķ kapphlaupi viš tķmann.  Aš mešaltali getur lokun Reykjavķkurflugvallar žżtt 1,5 klst lengingu į flutningstķma sjśklings, og menn geta ķmyndaš sér aukiš įlag į umferšina į Reykjanesbraut, m.a. vegna 300 tilvika um forgangsakstur ķ misjöfnum vešrum og um žį flöskuhįlsa, sem enn eru į žessari leiš aš sjśkrahśsunum.  Žaš žarf ekki aš tķunda hęttuna ķ flutningi frekar, sem hundruša sjśklinga veršur bśin į hverju įri til višbótar viš nśverandi įhęttu.  Lokun Reykjavķkurflugvallar mundi setja sjśkraflugiš ķ algert uppnįm.  Enginn stjórnmįlamašur getur axlaš žį įbyrgš.  Samt berst lęknirinn Dagur fyrir eyšileggingu Reykjavķkurflugvallar meš oddi og egg.  Žessi lokun hefur svo örlagarķkar afleišingar, aš žjóšaratkvęšagreišsla kemur vel til greina til aš taka af skariš um framtķš flugvallarins.  Til aš spara fé gęti hśn veriš rafręn. 

Kostnašaraukinn fyrir innanlandsflugiš og millilandaflugiš af žvķ aš flytja innanlandsflugiš til Keflavķkur og aš missa Reykjavķkurflugvöll sem varavöll er feiknarlegur og margfaldur į viš įvinning byggšar ķ Vatnsmżrinni.  Į hverjum halda menn, aš sį kostnašarauki lendi ?  Žaš er ekki nóg meš žaš, heldur mun flugvallarleysi ķ Reykjavķk hreinlega koma nišur į samkeppnihęfni landsins, eins og gerš veršur grein fyrir.

Ķ 19 sęta flugvélum innanlandsflugsins mundi žurfa aš fękka sętum um 3-4 ķ hverri ferš eša allt aš 21 % vegna meiri eldsneytisžarfar til varaflugvallar fyrir noršan eša austan.  Til žess aš fį sömu tekjur žarf aš hękka farmišann um 27 % og vegna lengra flugs frį Keflavķk til allra įfangastaša žarf 5 % til višbótar eša 32 % hękkun kostnašar per flugsęti hiš minnsta.  Žetta auk feršatķmalengingar um 1,5 klst ašra leiš telur Höršur Gušmundsson hjį Örnum, aš muni kodda innanlandsfluginu, sem nś keppir viš einkabķl, rśtur og ferjur. 

Hann segir, aš Ernir hafi įriš 2012 flutt tęplega 40 000 faržega.  Hann kvešur rķkiš hafa fengiš kr 7 713 af hverjum farmiša į formi żmissa skatta, sem hafi veriš um helmingur af farmišaveršinu.  Žetta gęti žżtt, aš mešalmišaveršiš fęri ķ 20 000 kr, sem er hękkun um kr 4600.  Rķkiš hiršir žannig um 300 milljónir kr af flugfaržegum Arna yfir įriš.  Kęmi til greina ķ sįttaskyni, aš rķkiš gęfi smįm saman eitthvaš eftir af žessum tekjum til borgarinnar ?

Žį er komiš aš óhagręši, kostnašarauka og meiri kolefnislosun millilandaflugsins vegna lokunar Reykjavķkurflugvallar sem varaflugvallar.  Millilandaflugiš er oršiš svo stórt ķ snišum, aš lokun helzta varaflugvallar žess hefur ķ för meš sér kostnašarauka og tekjutap, sem nęr žjóšhagslegum stęršum og rżrir samkeppnihęfni landsins frį bęjardyrum landsmanna sjįlfra, sem vilja bregša sér af bę, og frį sjónarmiši gestanna, erlendra feršamanna, sem mjög horfa ķ kostnaš og žęgindi, og hafa fjölmarga ašra kosti um aš velja. 

Ķ meira en 80 % flugferša er Reykjavķkurflugvöllur varavöllur fyrir žotur Icelandair.  Valkostirnir eru Akureyri, Egilsstašir og Glasgow, sem hafa ķ för meš sér allt aš tvöföldun į aukaeldsneyti um borš eša 10 t.  Samkvęmt upplżsingum frį Icelandair mun kostnašarauki og tekjutap fyrirtękisins į žessum įratugi nema um 1,0 milljarši kr į įri m.v. nśverandi spį um faržegakm og eldsneytisverš.  Aš missa Reykjavķkurflugvöll getur fjölgaš millilendingum, sem lengir ferš um a.m.k. 1,0 klst og gerir hana miklu dżrari.  Kostnašarauki og tekjutap vegna alls žessa og fękkunar faržega getur žess vegna hęglega numiš 2,0 milljöršum kr į įri.  Svipaša sögu er aš segja um hin flugfélögin, sem fljśga til Keflavķkur, svo aš tapiš fyrir millilandaflugiš gęti hęglega numiš 3,0 milljöršum kr į įri.

Einar Dagbjartsson, flugstjóri hjį Icelandair, sagši ķ vištali viš Morgunblašiš, laugardaginn 12. aprķl 2014:

"Mér finnst įlķka gįfulegt aš ętla sér aš eyšileggja Reykjavķkurflugvöll og aš ętla aš fylla upp ķ Reykjavķkurhöfn, af žvķ aš žaš vanti fleiri kaffihśs."

Undir žetta er algerlega hęgt aš taka.  Žaš vantar hvorki byggingarland ķ Reykjavķk né į höfušborgarsvęšinu sem heild.  Žegar Ķslandi rķšur į aš auka samkeppnihęfni sķna til aš afla meiri gjaldeyris, mį ekki rżra hana meš žvķ aš auka verulega kostnaš viš eina ašaltekjulind landsins, feršamannaišnašinn, meš veikum rökum, sem reist eru į, aš vęntanlegir ķbśar ķ Vatnsmżri eigi daglega erindi ķ 101 Reykjavķk.  Eiga žeir aš fara žangaš į reišhjólum ? 

Sķšast en ekki sķzt veršur aš taka til varna fyrir flugkennsluna ķ landinu, en mišstöš hennar er ķ Vatnsmżrinni.  Borgaryfirvöld sękja nś meš dólgslegum hętti aš Fluggöršum og heimta starfsemina žar į brott įriš 2015.  Žessi framkoma er einsdęmi aš hįlfu yfirvalda ķ einni höfušborg og veršur aš brjóta į bak aftur.  Borgaryfirvöld kasta sprengju į Fluggarša og žar meš er flugnįm ķ landinu ķ algeru uppnįmi.  Ekki er bošiš upp į neina lausn aš hįlfu borgarinnar frekar en fyrri daginn undir žessum dęmalausu stjórnendum, sem telja sig hafa fullt umboš til aš klekkja į einkaframtakinu.  Hafa borgaryfirvöld leyfi til aš haga sér svona ?  Nei, žessi yfirtrošsla er gróf misbeiting valds, sišlaus og gjörsamlega ólķšandi.  Hvorki Dagur né S. Björn viršast kunna mannasiši, žegar flugstarfsemi er annars vegar. 

Aukin spurn er eftir flugmönnum į Ķslandi.  Icelandair réš ķ vetur 30 nżja flugmenn og hafši žį rįšiš 58 nżja flugmenn į žremur įrum og lķtiš lįt į žessari aukningu.  Įhugi fyrir flugnįmi er mikill, og allir bekkir ķ bóklegu nįmi fullsetnir.  Žaš veršur ašeins tališ borgaryfirvöldum til glópsku og/eša mannvonzku aš taka ķmyndaša hagsmuni borgarinnar af ķbśabyggš į žessu svęši fram yfir hagsmuni alls žess unga fólks, sem er žarna ķ krefjandi nįmi, og fram yfir fyrirtękin, sem eru grundvöllur vaxtarins ķ feršamannaišnašinum.  Nśverandi staša mįla er óskiljanleg.  Eru Raušu Khmerarnir viš völd ķ Reykjavķk ?  Žaš eru alla vega ekki žjónar fólksins, sem meš völdin fara ķ Rįšhśsinu viš Tjörnina.

Engu er lķkara en ofstękisfull, žröngsżn og illa ķgrunduš skošun skipulagsvišvaninga, jafnvel amatöra, rįši nś ašför minnihlutahóps borgarbśa aš flugöryggi ķ landinu.  Sérvitringar um žéttingu byggšar ķ Reykjavķk, helzt ķ póstnśmeri 101 og žar ķ grennd, hafa bitiš ķ sig, aš ķbśabyggš ķ Vatnsmżrinni muni gjörbreyta Reykjavķk til hins betra og aš meš žvķ aš ryšja Reykjavķkurflugvelli śr vegi muni hagur strympu vęnkast til muna.  Rökin, sem fyrir žessu hafa veriš fęrš, vęru ekki einu sinni talin vera gjaldgeng, žar sem skortur er į landrżmi, hvaš žį hérlendis, žar sem mikiš landrżmi og margt įgętlega byggingarhęft, mį telja til kosta Ķslands umfram mörg önnur lönd. 

Alls stašar kunna borgaryfirvöld aš meta flugvöll innan borgarmarkanna, nema į Ķslandi, žar sem žröngsżnir og ólżšręšislega sinnašir sérvitringar hafa nįš völdum.  Vinnubrögš žeirra eru ólżšręšisleg, vegna žess aš žeim hafa borizt undirskriftir 75 žśsund manns, sem standa vilja vörš um óskerta og örugga starfsemi į Reykjavķkurflugvelli ķ Vatnsmżri, en borgaryfirvöld hafa gefiš žeim langt nef og ekki boriš viš aš rökstyšja, hvers vegna hunza į įkall žeirra til borgaryfirvalda.

Mįlefni Reykjavķkurflugvallar eru mįlefni rķkisins.  Reykjavķkurborg hefur klśšraš tękifęrinu, sem henni gafst til aš sżna og sanna, aš hśn stendur undir hlutverki sķnu sem höfušborg Ķslands.  Rķkiš veršur aš yfirtaka skipulagshlutverkiš ķ Vatnsmżrinni.  Žar ber aš leiša til öndvegis Flugrįš og Skipulagsstofnun rķkisins.  Hér sem endranęr verša minni hagsmunir aš vķkja fyrir meiri.  Almannaheill og lżšręšisleg stjórnskipan landsins krefst žess.  Alžingi į leik.

   

    

 

 

 

 

    

   


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband