Śr tvenns konar fjósum

Höfundur žessa vefpistils var fjósamašur m.m. ķ fįein sumur hjį afa sķnum og ömmu fyrir hartnęr 60 įrum ķ Vatnsdal ķ A-Hśnavatnssżslu. Lįnušust honum mjaltir žokkalega meš mjaltavélinni, svo aš heimasętur af nęstu bęjum įttu žaš til aš kķkja viš og lķta į undrin, eša svo hugši ungur fjósamašur.  Höfundur kann žess vegna vel aš meta nś, žegar lķkingamįl skķrskotar til mjólkurkśa eša fjósa. 

Elķas Elķasson, verkfręšingur, skrifaši merka grein ķ Morgunblašiš 25. febrśar 2020, žar sem hann gerši "Straumsvķkurdramaš" aš umręšuefni og setti į skarplegan hįtt ķ samband viš orkulöggjöfina, sem hér hefur veriš innleidd og er nįnast meš hśš og hįri ęttuš śr alls ólķku orkuumhverfi žvķ, sem į Ķslandi rķkir af nįttśrulegum įstęšum, ž.e. śr fjósum hönnuša Innri markašar Evrópusambandsins, ESB. 

Žaš er augljós fingurbrjótur aš innleiša višskiptakerfi meš raforku, sem reist er į virkri samkeppni birgjanna um višskiptavini, ķ fįkeppnisumhverfi og raunverulega einokašan markaš į sviši stórsölu til išnašar.  Žessi fingurbrjótur var framinn meš innleišingu Orkupakka 1 og raforkulögunum 2003, og sķšan var vašiš lengra śt ķ ófęruna meš Orkupakka 2 (2008) og arftaka hans nr 3 įriš 2019. 

Athugum, hvernig Elķas Elķasson hóf téša Moggagrein sķna:

"Blóšmjólkun er bįgur bśskapur":

"Žar kom aš žvķ.  Stefna ESB ķ raforkumįlum, innleidd hér meš orkupökkum, er farin aš żta stórišjunni śr landi, og fyrst ķ röšinni er įlveriš ķ Straumsvķk.  Žetta er bśiš aš liggja ķ loftinu ķ mörg įr, en Landsvirkjun reynir enn aš telja žjóšinni trś um, aš žaš sé ekki raforkuveršinu aš kenna, hvernig komiš er.  Nś er žaš oršiš alveg skżrt. Landsvirkjun telur sér skylt, samkvęmt reglum ESB, aš blóšmjólka višskiptavini sķna, svo lengi sem žeir tóra." 

Elķas hefur manna mesta žekkingu į orkumörkušum hérlendis, og žaš eru yfirgnęfandi lķkur į žvķ, aš įlyktun hans sé rétt.  Nęsta žrep įlyktunarstigans mundi fela ķ sér, aš Landsvirkjun skirrist ekki viš aš lįta skeika aš sköpušu um žaš, hvort atvinnureksturinn ķ Straumsvķk (eša annars stašar) kiknar undan byršunum ešur ei.  Landsvirkjun mun einfaldlega segja sem svo, aš hśn fylgi žeirri meginreglu raforkuvinnslufyrirtękja į Innri markaši EES aš veršleggja orkuna eftir jašarkostnašarreglunni, sem viš hérlendar ašstęšur žżšir, aš ķ öllum samningavišręšum er į žeim bęnum sett upp verš, sem er svipaš og įętlašur kostnašur viš raforkuvinnslu ķ nęstu virkjun meš dįgóšri įvöxtun, a.m.k. 7,0 % (mešalįvöxtun af fjįrfestingum Landsvirkjunar frį upphafi hefur veriš į bilinu 5,0 %-7,4 %).  Žetta er kolvitlaus ašferšarfręši m.v. ķslenzkar ašstęšur, žar sem stór hluti fjįrfestinganna hefur žegar veriš bókhaldslega afskrifašur, og skammtķma jašarkostnašur (kostnašur viš nęstu MWh) er nįlęgt 0.  Žessi leiš Landsvirkjunar er glötunarvegur, sem leišir til žess, aš išnašurinn hrekst śr landi og margt dugnašarfólk meš, sem viš žurfum umfram allt į aš halda til veršmętasköpunar ķ landinu.  Hér er žess vegna ķ senn um aš ręša stórpólitķskt mįl og efnahagsmįl, sem kippt getur stošunum undan kaupmętti og efnahagslegum stöšugleika hérlendis.  Af žeim orsökum į ekki aš lķša neinar vķfilengjur af hįlfu rķkisvaldsins viš aš leišrétta kśrsinn hjį sķnu fyrirtęki.

Žaš er algerlega undir hęlinn lagt, hvernig orkuverš ķ Evrópu mun žróast į nęstu įratugum.  Žannig hefur heildsöluverš į Nord Pool orkumarkaši Norš-Vestur Evrópu lękkaš um helming nś į 3 mįnaša tķmabili. Samkvęmt lįgspį (orkustefna Bandarķkjanna rķkjandi) US Energy Information Agency mun raunverš į jaršgasi standa ķ staš į nęstu 30 įrum, hękka um 50 % samkvęmt grunnspį (talin sennilegasta žróunin) og 2,6 faldast samkvęmt hįspį (orkustefna ESB ręšur för).  Žannig er óįsęttanlega mikil įhętta fyrir žjóšarbśskap Ķslendinga fólgin ķ žvķ, sem blasir viš sem afleišing af veršlagningu Landsvirkjunar, aš leggja išnašinn ķ rśst og flytja orkuna žess ķ staš śt um sęstreng til hęstbjóšanda ķ Evrópu. 

Ķ hverju er įhęttan fólgin, ef lķtiš žarf aš virkja og erlendir ašilar eiga sęstrenginn ?

Žaš žarf aš reisa 400 kV lķnur og tengivirki (t.d. afrišla- og įrišlastöš viš lendingarstaš sęstrengsins), og žaš žarf aš afla gjaldeyristekna, sem vega upp į móti  veršmętasköpun išnašarins, sem veršur fórnarlamb rušningsįhrifa sęstrengsins.  Ef žróun raforkuveršsins į Nord Pool, sem veršur markašurinn fyrir raforku til og frį Ķslandi, mun fylgja ofannefndri grunnspį fyrir jaršgas, žį veršur tap į žessum višskiptum ķ samanburši viš aš halda nśverandi išnaši gangandi ķ landinu. Žetta žżšir, aš nśverandi veršlagningarstefna Landsvirkjunar er hreinręktuš ęvintżramennska, og žaš er stórundarlegt, aš fyrirtękiš skuli komast svona lengi upp meš hana. Žaš er žess vegna fullkomlega ešlilegt og tķmabęrt, aš bęjarstjórn Akraness skuli įlykta meš žeim hętti aš fara eindregiš fram į žaš, aš stjórnarformašur Landsvirkjunar stķgi fram śr skugga forstjórans og geri bęjarstjórninni og landslżš öllum grein fyrir stefnu Landsvirkjunar, og hvašan stjórninni komi umboš til žeirrar stefnubreytingar, sem įtt hefur sér staš hjį Landsvirkjun.  

Veršžróun į įli og orku frį 2010 hefur oršiš gjörólķk žvķ, sem žį var bśizt viš eša frį žeirri tķš, er samningavišręšur ISAL/RTA viš Landsvirkjun stóšu sem hęst.  Įlverš hefur lękkaš um 20 % og gasverš um 50 %.  Aušlindin, sem, Landsvirkjun er trśaš fyrir, hefur žannig lękkaš aš veršgildi į alžjóšlegum mörkušum, en ekki hękkaš, eins og bśizt var viš.  Landsvirkjun hefur ekki ašlagaš sig žessari žróun, heldur bętt grįu ofan į svart meš veršlagsstefnu, sem fęlt hefur nżja višskiptavini frį og knśiš gamla til aš draga śr orkukaupum sķnum.  Žetta er mjög ógęfuleg stefna, sem endar meš skipbroti, ef ekki fer fram ašlögun aš raunveruleikanum.

Höldum nś įfram meš Elķas:

"Įriš 2011, žegar skrifaš var undir nżja samninga viš Straumsvķk, var įlverš į uppleiš į nż og tališ var, aš žaš mundi halda įfram aš hękka, eins og bśizt var viš, aš orkuverš mundi gera, en žaš fór į annan veg.  Eftir skammvinnan verštopp féll įlveršiš og hefur ekki nįš sér į strik sķšan."

Žaš hefur oršiš forsendubrestur fyrir žennan umrędda orkusamning frį 2011, og ķ honum er einmitt endurskošunarįkvęši, sem grķpa mį til ķ slķkum tilvikum.  Aš vķsu er žaš mišaš viš įriš 2024, en meš mrdISK 5-10 tap į įri, er ekki hęgt aš bķša žangaš til. 

Elķas vill taka upp sveigjanlega veršlagningu raforku, eins og reyndar var viš lżši til įlveranna allra fram aš 2011.  Hugmyndin var sś, aš bįšir ašilar deildu meš sér sśru og sętu eftir žróun įlveršsvķsitölu, en fleiri vķsitölur koma til greina:

"Žegar framangreind įhętta [įlverš, orkuverš, ISK/USD] er skošuš, er ljóst, aš sveigjanlegt gengi krónunnar er ekki nóg til aš bregšast viš žeim įföllum, sem į ķslenzka žjóšarbśinu dynja.  Sveigjanlegt raforkuverš gęti bętt žarna śr, en žaš er tómt mįl aš tala um markašsvęšingu aš hętti ESB ķ žvķ samhengi. 

Ķslenzka raforkukerfiš gegnir žvķ hlutverki einu aš flytja orku fallvatna og jaršvarma til notenda, og virkjanirnar hafa žaš hlutverk eitt aš breyta žessari orku ķ flutningshęft form, sem er rafmagn. Žaš er žvķ rétt aš ešli mįls aš lķta į virkjanir sem hluta flutningskerfisins fremur en sem framleišslueiningar fyrir vöru, enda eru žęr frį nįttśrunnar hendi misdżrar og geta žvķ ekki keppt hver viš ašra į grundvelli jafnstöšu [og markašslögmįla-innsk. BJo]." 

 Žaš eru žannig bęši hagsmunir fyrirtękjanna, sem ķ hlut eiga, og žjóšhagslegir hagsmunir, sem virka hvetjandi til aš taka upp sveigjanlega veršlagningu raforku, žar sem hśn hefur veriš afnumin eša hefur aldrei veriš fyrir hendi hérlendis.  

Žaš er ešlisólķkt aš framleiša rafmagn śr nįttśruaušlindum, eins og į Ķslandi, eša ķ kolakyntum, olķukyntum eša gaskyntum orkuverum eša kjarnorkuverum, eins og algengast er į Innri orkumarkaši ESB, og žess vegna gengur ekki upp aš flytja hugmyndafręši um rafmagn sem vöru žašan til Ķslands.  Uppstilling Elķasar sżnir einnig, aš žaš er ešlilegt hérlendis aš flutningskerfi raforku sé ķ eigu stęrsta orkufyrirtękis rķkisins. Žaš getur žį byggt upp flutningskerfiš meš įgóšanum af vinnslunni, eins og gert var 1965-2005, og haldiš žannig heildarkostnaši raforkunnar ķ skefjum fyrir notendur.

Ķ lok greinar sinnar fjallar Elķas um ķslenzka orkukerfiš ķ samhengi viš orkulöggjöf ESB:

"Ķsland er afar smįtt žjóšfélag, en žaš merkir, aš fall fyrirtękja, sem teljast smį į erlendan męlikvarša, veldur meiri hįttar efnahagslegri truflun hér.  Viš žurfum žvķ meira svigrśm til aš bregšast viš slķkum hlutum en orkupakkarnir og EES-samningurinn gefa. Ķslenzk stjórnvöld žurfa aš losa um žęr hömlur, sem žar leggjast į okkur, žannig aš viš höfum fullt frelsi yfir aušlindum okkar, til mörkunar orkustefnu og mótunar į raforkumarkaši.  Orkuaušlindir Ķslands og orka žeirra eiga aš vera utan EES-samningsins, eins og ętlaš var viš gerš hans."  

 

 Fyrir Ķslendinga var bęši óžarfi og óheillaspor, sem į eftir aš draga langan slóša į eftir sér, aš fella orkumįlin undir EES-samninginn.  Ķsland er ekki į Innri markaši ESB fyrir raforku og landsmenn kęra sig ekki um žaš, enda mundi slķkt hafa skašleg įhrif į lķfskjörin hér.  Hvort hęgt er aš nema orkupakkana śr gildi į Ķslandi įn uppsagnar EES-samningsins, er pistilhöfundi ekki ljóst, en fordęmalaust er žaš og ósennilegt. 

Hin Morgunblašsgreinin meš skķrskotun til fjóss ķ žessu sambandi birtist einnig 25. febrśar 2020 ķ Morgunblašinu og er eftir Magnśs Ęgi Magnśsson, rekstrarhagfręšing og stjórnarmann ķ hafnarstjórn Hafnarfjaršarbęjar.  Grein hans er undir žeirri slįandi fyrirsögn:

"Straumsvķk - aš slįtra mjóljurkśnni":

"Eins og Stefįn E. Stefįnsson, blašamašur, bendir į ķ Morgunblašinu 19. febrśar sķšastlišinn, er ómögulegt aš įtta sig į žvķ, hvort žaš er léttśš eša barnaskapur, sem rekur žetta fólk [gagnrżnendur ISAL] įfram. Freistast mašur til žess aš halda, aš um hvort tveggja sé aš ręša auk yfirgripsmikillar vanžekkingar į efnahagsmįlum, gangverki efnahagsmįla [auk] skilningsleysis į žvķ, hvašan žeir peningar koma, sem greiša alla okkar grķšarmiklu samneyzlu, svo sem rekstur Landspķtala, umhverfisrįšuneytisins og Umhverfisstofnunar."  

Ķ upphafi snerist gagnrżnin į ISAL um ótta viš erlendar fjįrfestingar og įhrif erlendra fjįrfesta į ķslenzkt atvinnulķf.  Žetta var heimóttarlegt og ekki reist į mikilli sögužekkingu, žvķ aš atvinnusaga sķšari hluta 19. aldar og fyrri hluta žeirrar 20. mótašist af erlendum fjįrfestingum ķ atvinnulķfi landsmanna, ašallega į vegum Noršmanna, t.d. ķ hvalstöšvum og sķldarverkun.  Žį mį ekki gleyma grķšarlegum fjįrmunum, sem Bretar og Bandarķkjamenn vöršu hér til aš bśa um sig og klekkja į Žrišja rķkinu.  Allar žessar fjįrfestingar, einnig ķ išnašaruppbyggingu į seinni hluta 20. aldar og ķ byrjun 21. aldarinnar, hafa umbylt verkžekkingu og leitt til mikillar gjaldeyrisaflandi veršmętasköpunar ķ landinu, enda sękjast allar velmegandi žjóšir eftir beinum erlendum fjįrfestingum.  

Nęsta įdeiluefniš var mengun, en strax og tęknin leyfši um 1980 var ķ Straumsvķk hafizt handa viš umbyltingu ķ innri og ytri mengunarvörnum meš lokun rafgreiningarkera og uppsetningu hreinsibśnašar fyrir  kerreykinn įsamt fitugildrum og rotžróm į allt frįrennsli.  Um langt skeiš hafa ummerki verksmišjunnar varla greinzt ķ gróšri sunnan verksmišjunnar eša ķ kręklingi śti fyrir ströndinni, en įstand hans er notaš sem męlikvarši į mengun ķ sjó.

Žrišja og sķšasta gagnrżnisefniš er mikil koltvķildislosun og raforkunotkun įlišnašarins.  Žessir gagnrżnendur horfa framhjį žvķ ašalatriši mįlsins, aš sé litiš į orkuöflun fyrir įlframleišslu og hana sem heild, žį er koltvķildislosunin į Ķslandi innan viš 14 % į hvert įltonn į viš mešaltališ annars stašar ķ heiminum.  Žaš gengur ekki upp aš vera meš miklar įhyggjur af loftslagsmįlum ķ öšru oršinu, en ķ hinu oršinu aš gagnrżna virkjun ķslenzkra orkulinda fyrir įlframleišslu.  

"Lengstum var gott samkomulag milli Landsvirkjunar og įlversins ķ Straumsvķk um fyrirkomulag sölu og kaupa į raforku.  Bįšir ašilar skildu, aš žaš vęri hagur beggja, aš vel gengi hjį bįšum. Svo viršist sem ķ kringum įriš 2010 hafi žarna oršiš breyting į.  Komin var til valda ķ landinu "hrein vinstristjórn", en vinstri menn, sumir hverjir alla vega, hafa alla tķš veriš įberandi ķ andstöšu sinni viš byggingu og rekstur įlversins og fundiš žvķ allt til forįttu. 

Nżr forstjóri var rįšinn til Landsvirkjunar og nokkuš vķst er, aš dagskipun hafi komiš til Landsvirkjunar frį rķkisstjórninni um, aš nś skyldi brjóta upp raforkusamninga stórišjufyrirtękjanna og lįta žau finna til tevatnsins.  Enginn velkist ķ vafa um žaš, aš Landsvirkjun getur hękkaš sitt raforkuverš aš vild og žarf hvorki aš spyrja kóng né prest um žaš.  En žaš hafa aldrei žótt mikil bśvķsindi aš slįtra mjólkurkśnni."

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband