Fęrsluflokkur: Lķfstķll

Orkan er undirstašan

Undirstaša rķkjandi lķfsgęša į Ķslandi eru endurnżjanlegu orkulindirnar jaršvarmi og fallvatnsorka og nżting landsmanna į žessum orkulindum.  Žegar nżting žeirra hófst fyrir um 100 įrum, voru lķfsgęši ķ Evrópu einna rżrust į Ķslandi męld ķ heilsufari, langlķfi, kaupmętti og landsframleišslu į mann.  Nś į įrinu 2016 eru lķfsgęši einna mest į Ķslandi į hvaša męlikvarša sem er. Įn jaršvarma og fallvatnsorku vęru lķfskjör į Ķslandi hins vegar lökust af öllum Noršurlöndunum og sennilega undir mišbiki lķfskjara ķ Evrópu.  Hér vęri allt öšru vķsi umhorfs en nś, og landiš vęri vart samkeppnishęft viš umheiminn. Meš orkunni skilur į milli feigs og ófeigs, hvorki meira né minna.  

Til aš lżsa raunverulegri stöšu efnahagskerfisins į Ķslandi nś um stundir er hęgt aš tilfęra eftirfarandi śr forystugrein Morgunblašsins,

"Bjart śtlit", žann 25. aprķl 2016:  

"En jafnvel vinstri stjórn sķšasta kjörtķmabils, sem taldi sér rétt aš nżta hiš óvęnta tękifęri til aš koma öllum sķnum pólitķsku įhugamįlum ķ framkvęmd į kostnaš efnahagsbatans, tókst ekki aš koma ķ veg fyrir, aš efnahagslķfiš rétti sig viš.  Smįm saman braggašist efnahagurinn afar hęgt, žegar stjórnvöld voru upptekin af eigin kreddum, en hrašar eftir aš kjósendur höfšu rekiš vinstristjórnina śt śr stjórnarrįšinu og kosiš breytta stefnu. 

Margar vķsbendingar hafa komiš um žaš į sķšustu misserum, aš efnahagur landsins hefur veriš aš fęrast ķ rétt horf.  Atvinnuleysi er lķtiš og telst ekki lengur efnahagslegt vandamįl, enda innflutningur į erlendu vinnuafli hafinn į nżjan leik.  Veršbólga hefur veriš lįg, og hagvöxtur er kraftmikill, į sama tķma og og žjóšir Evrusvęšisins bśa viš skuldavanda og stöšnun. 

Ķ riti Sešlabankans um fjįrmįlastöšugleika, sem kom śt ķ lišinni viku (v.16/2016 - innsk. BJo), mį lesa, aš hagur heimilanna hafi sjaldan veriš betri en nś og aš fjįrhagsstaša fyrirtękja haldi įfram aš batna.  Kaupmįttaraukning var meš allra mesta móti ķ fyrra, og ķ įr stefnir ķ svipaša žróun.  Vķsitala kaupmįttar hefur aldrei veriš hęrri en nś, sem leitt hefur til mikillar aukningar einkaneyzlu.

Skuldastaša heimilanna hefur lękkaš mjög, og eru skuldirnar nś svipaš hlutfall af rįšstöfunartekjum og žęr voru um sķšustu aldamót og eru svipašar eša lęgri en ķ mörgum löndum, sem viš berum okkur helzt saman viš."

Žetta er glęsilegur įrangur ķ hagstjórn og vert aš hafa ķ huga, aš honum er aušvelt aš glutra nišur, ef eitruš blanda fįkunnįttu um hagstjórn og įbyrgšarleysis stjórnlyndra frömuša gęluverkefna og tilraunastarfsemi jafnašarmanna tęki viš ķ Stjórnarrįšinu eftir nęstu kosningar, eins og geršist hér eftir kosningarnar ķ aprķl 2009. 

Žvķ mį bęta viš tilvitnunina hér aš ofan, aš atvinnuleysi er nś undir 3,0 % į Ķslandi og minnkandi, en t.d. yfir 10 % į evrusvęšinu, og žar rķkir stöšnun, žrįtt fyrir stanzlausa peningaprentun sķšan fjįrmįlakreppan hélt innreiš sķna fyrir 9 įrum, sem gęti breytzt ķ glundroša vegna mikils śtlįnataps banka og vegna hlutabréfalękkunar og neikvęšra vaxta evrubankans ķ Frankfurt. Grķski harmleikurinn mun brįšlega verša tekinn til sżningar aftur, enda er įstandinu ķ Grikklandi nś lżst sem nżlenduįstandi.  Uppreisn gegn slķkri nišurlęgingu getur brotizt śt ķ Grikklandi hvenęr sem er meš ófyrirsjįanlegum afleišingum.   

Kaupmįttur launafólks  į Ķslandi er nś ķ hęstu hęšum og jókst um 11 % į 12 mįnaša skeiši til aprķl 2016, sem er einsdęmi į Ķslandi, og žó aš vķšar vęri leitaš. Žetta mį žakka lįgri veršbólgu, sem į sama tķmabili hefur veriš undir 2,0 % og um 1,0 %, ef hśsnęšislišnum vęri sleppt śr neyzluveršsvķsitölunni, eins og margar žjóšir gera. 

Ein af įstęšum lįgrar veršbólgu er, aš rķkissjóšur hefur veriš rekinn meš afgangi į žessu kjörtķmabili og samtķmis hafa beinir og óbeinir skattar veriš lękkašir, sem minnkaš hefur žrżsting į launa- og vöruhękkanir.  Nefna mį lękkun efra žreps viršisaukaskatts śr 25,5 % ķ 24,0 %, afnįm vörugjalda af öllu, nema jaršefnaeldsneyti og farartękjum knśnum žvķ, og tollalękkanir į öšru en matvęlum.  Allt er žetta til mikilla hagsbóta fyrir almenning ķ landinu og styrkir samkeppnisstöšu landsins um fólk og fyrirtęki, enda flykkist fólk nś til landsins, bęši brottfluttir innfęddir og śtlendingar ķ atvinnuleit, sem sumir ķlendast og gerast ķslenzkir rķkisborgarar. Enn fara žau fleiri innfęddir utan en śt, flestir til Noršurlandanna ķ nįm. 

Allt žetta saman tekiš sżnir svart į hvķtu, aš žaš er grundvallarmunur į gjöršum borgaralegrar rķkisstjórnar og vinstri stjórnar, en žessi glęsilega staša žjóšmįla vęri žó śtilokuš įn orkugjafanna ķ išrum jaršar og ķ įnum og įn nśverandi nżtingar žeirra.  Śrtöluraddirnar hefur žó ekki vantaš viš hvert eitt hęnuskref.  Hefši veriš tekiš mark į žeim, vęri Ķsland ekki hreint land og rķkt, heldur sótugt, reykmettaš og fremur fįtękt į evrópskan męlikvarša.  Žeir, sem lagzt hafa gegn framförum, sem dregiš hafa śr fįtękt og lyft lķfskjörum almśgans, hafa meš réttu fengiš stimpilinn "afturhaldsöfl".  Meš žį einhęfni atvinnugreina, sem stefna afturhaldsins bżšur upp į, vęru kjör landsmanna mun lakari en raunin er nś, atvinnustigiš lęgra og fęrri landsmenn sęju sér fęrt aš snśa heim aš nįmi loknu.  Fjölbreytni tryggir farsęld. 

Eitt mesta sameiginlega hagsmunamįl landsmanna nś og į nęstu įrum er aš lękka skuldir alls stašar til aš auka rįšstöfunarféš og til aš efla mótstöšukraftinn, žegar nśverandi hagvaxtarskeiši lżkur, žvķ aš allt gott tekur enda, eins og kunnugt er, og vķša erlendis hefur mjög lķtill hagvöxtur oršiš frį hruni hins alžjóšlega fjįrmįlakerfis įriš 2008. Eignastaša heimilanna hefur ekki veriš betri frį aldamótunum sķšustu, Landsvirkjun hefur lękkaš skuldir sķnar um miakr 100 į um hįlfum įratug, rķkissjóšur lękkaši skuldir sķnar um 10 % įriš 2015 og mun lękka žęr um 10 % ķ įr.  Jafnvel sveitarfélög eru aš lękka skuldir sķnar meš nokkrum undantekningum, og sker höfušborgin sig śr fyrir afspyrnu lélega fjįrmįlastjórnun sķšan 2010, og er hraši skuldaaukningar borgarsjóšs nś um 13 miakr/įr žrįtt fyrir skattheimtu ķ sögulegu hįmarki.  Žetta er engin tilviljun.  Sukk vinstri manna meš fjįrmuni annarra hefur aldrei rišiš viš einteyming og er innbyggt ķ hugmyndafręši žeirra. Žaš er félagshyggjuöflunum sišferšilega um megn aš sżna rįšdeildarsemi, žegar umgengni viš fé annarra į ķ hlut.   

Hvaš sem ólķkri rįšdeildarsemi lķšur, er žó eitt vķst, aš lķfskjör į Ķslandi vęru ekki nema svipur hjį sjón, ef landiš vęri ekki rigningasamt og hįlent eldfjallaland.  Fyrir vikiš er hér vķša mikill jaršhiti og orkumikil fallvötn, sem landsmenn hafa boriš gęfu til aš hagnżta ķ miklum męli meš sjįlfbęrum og afturvirkum hętti og žannig sparaš grķšarlegan gjaldeyri og aflaš enn meiri gjaldeyris, svo aš ekki sé nś minnzt į, aš fyrir vikiš er Ķsland meš hreinasta loft og vatn išnvęddra rķkja, enda fer hér fram endurnżjanleg og mengunarlķtil orkuvinnsla til nįnast allrar hśshitunar og rafmagnsnotkunar, sem vekur heimsathygli og gęti veriš einsdęmi į jöršunni. Ķsland nżtur nś žessarar ķmyndar viš sölu į afuršum og landkynningu fyrir feršamenn. 

Sem dęmi er ašeins rśmlega žrišjungur raforkuvinnslu Žjóšverja og rśmlega fjóršungur raforkuvinnslu Breta śr endurnżjanlegum orkulindum, en tęplega 100 % į Ķslandi.  Raforkuvinnsla Noršmanna er nįnast öll, >95 %, ķ vatnsaflsvirkjunum, og žeir hita hśs sķn aš mestu meš rafmagni frį žeim, en raforkuveršiš er žar sveiflukennt og fer eftir framboši og eftirspurn, svo aš žeir grķpa stundum til annarra śrręša viš hśshitun, t.d. gas- eša višarkyndingar, sem žį veldur slęmu lofti ķ žéttbżli. 

Žaš mį gera rįš fyrir, aš ein af įstęšum žess, aš Ķsland er nś vinsęll viškomustašur erlendra feršamanna, sé sś stašreynd, aš landsmenn eru leišandi į heimsvķsu ķ nżtingu sjįlfbęrra orkulinda meš žeim afleišingum ķ umhverfislegu tilliti, aš hér er skyggni betra en annars stašar į björtum degi og loft og vatn heilnęmara. Ķslenzk jaršhitafyrirtęki į borš viš OR hafa veriš leišandi ķ heiminum viš aš fanga koltvķildi og brennisteinsvetni og binda žessar gastegundir ķ berglögum nešanjaršar.  Fer nś styrkur brennisteinsvetnis frį Hellisheišarvirkjunum ekki lengur yfir  sett hęttumörk.  

Gjaldeyristekjur af feršamönnum, yfir miakr 400 įriš 2015, eru žess vegna aš einhverju leyti svo hįar sem raun ber vitni vegna orkunżtingarinnar, sem hvarvetna žykir til mikillar fyrirmyndar, og gjaldeyristekjur af stórišjunni, um miakr 250 į sama įri, eru alfariš vegna orkuvinnslunnar, svo aš sjįlfbęr orkunżting hefur grķšarlega jįkvęš įhrif į tekjuhliš žjóšarbśsins.   

Sjįvarśtvegurinn, hvers śtflutningsveršmęti nįmu miakr 265 (miakr 151 upp śr sjó) įriš 2015, nżtir enn žį svartolķu og dķsilolķu til aš knżja skipin, en orkubylting mun eiga sér staš ķ sjįvarśtveginum į nęstu 35 įrum, sem mun losa hann viš jaršefnaeldsneytiš.  Žar hefur hins vegar įtt sér staš stöšug jįkvęš žróun ķ orkunżtni į sķšustu 25 įrum, og um žessar mundir vex hraši žeirrar žróunar meš miklum fjįrfestingum ķ fiskiskipum.  Frį 1990-2013 minnkaši losun sjįvarśtvegs į koltvķildi um 181 kt eša 27 %, sem er samdrįttur losunar um 7,9 kt/įr aš jafnaši, og nęgir žessi taktur til til aš nį Parķsarmarkmišinu um 40 % minnkun losunar įriš 2030 m.v. 1990 įn nokkurra višbótar rįšstafana.  Kvótakerfiš hefur knśiš žessa jįkvęšu žróun įfram meš fękkun togara. Losun gróšurhśsslofttegunda fiskiskipa hafši ķ įrslok 2014 minnkaš um 33 % frį 1990 og nam žį ašeins 10 % af heildarlosun landsmanna, en nam 18 % 1990. Ķslenzkur sjįvarśtvegur er framśrskarandi atvinnuvegur į heimsvķsu. 

Sem dęmi um vel heppnaša ašferšarfręši mį taka śtgeršarfélagiš Ramma.  Fyrirtękiš er aš fį nżjan frystitogara, Sólberg ÓF, meš 4640 kW ašalvél.  Žaš leysir af hólmi tvö skip, hvort meš 2000 kW ašalvél.  Viš žetta batnar orkunżtnin śr 5,1 MWh/t olķu ķ 11,1 MWh/t olķu į fullu įlagi viš veišarnar, sem er rķflega tvöföldun.  Į įrabilinu 1998-2015 hefur oršiš 53 % olķusparnašur viš aš sękja aflaheimildir Ramma eša 3,1 % į įri aš jafnaši, og til (og meš) įrsins 2017 veršur 67 % olķusparnašur, sem svarar til 3,5 % olķusparnašar aš mešaltali į įri.  Žaš er sem sagt mjög góšur og stķgandi taktur ķ olķusparnaši śtgeršarinnar samfara fjįrfestingum hennar. 

Ķ Fiskifréttum 28. aprķl 2016 hafši Gušjón Einarsson žetta eftir Ólafi H. Marteinssyni, framkvęmdastjóra Ramma hf.:

"Žaš eru ekki tęknibreytingar, sem hafa gert žetta aš verkum, heldur kvótakerfiš, merkilegasta framlag Ķslendinga til umhverfismįla.  Įriš 2017, žegar nżja skipiš hefur veriš tekiš ķ notkun, stefnum viš aš žvķ aš nota 5 milljónir lķtra til aš veiša sömu aflaheimildir og fyrr" (15 Ml įriš 1998 - innsk. BJo).

Orkusparnašur um 2/3 į hvert veitt tonn į stóran žįtt ķ aš breyta taprekstri śtgerša sveitarfélaga, rķkisins og annarra frį žvķ um 1980 ķ aršsaman rekstur einkafyrirtękja, almenningshlutafélaga ķ sumum tilvikum, į 21. öldinni. 

Į nęstu žremur įratugum munu śtgeršarmenn, vinnuvélaeigendur og bķleigendur fjįrfesta ķ nżrri tękni, sem leysa mun jaršefnaeldsneyti alfariš af hólmi. Aš mestu leyti veršur um aš ręša rafala, rafhreyfla og żmsa orkugjafa til vinnslu rafmagns, t.d. ķ žórķum-kjarnakljśfum og efnarafölum (fuel cells), en einnig sprengihreyfla, sem brenna tilbśnu innlendu eldsneyti śr koltvķildi og vetni, t.d. metanóli.  Žar meš losna śtgerširnar viš fjįrhagslegan bagga koltvķildisskatts og óvissu vegna veršsveiflna į alžjóšlegum olķumarkaši, og žjóšhagsleg hagkvęmni śtgeršanna vex enn, žar sem erlendur tilkostnašur į hvert kg afla snarminnkar. 

Langmesti orkukostnašur ķslenzkra heimila er vegna fjölskyldubķlsins eša bķlanna. Ef reiknaš er meš, aš mešalfjölskyldan aki um 20“000 km/įr og aš mešaleldsneytisnotkunin sé lįg, 0,07 l/km, hjį fjölskyldum landsins, žį notar "mešalfjölskyldan" 1400 l/įr, sem kosta nś um 280“000 kr/įr. 

Sömu fjölskyldu gefst nś kostur į aš kaupa tengiltvinnbķl, žegar hśn hyggur į bķlakaup.  Raforkunotkun mešalbķls af žeirri gerš er undir 0,26 kWh/km ķ rafhami viš ķslenzkar ašstęšur męlt inn į hlešslutęki bķlrafgeymanna.  Sé bķlnum ekiš 15“000 km/įr į rafmagni, notar hann 3900 kWh/įr af raforku, sem kosta um 55“000 kr.  Įętla mį, aš slķkur bķll noti undir 0,05 l/km af eldsneyti žį 5000 km/įr, sem jaršefnaeldsneyti knżr hann, ašallega į langkeyrslu.  Kostnašur žessara 250 l/įr nemur um 50“000 kr/įr.  Žį nemur heildarorkukostnašur žessa tengiltvinnbķls 105“000 kr/įr, sem er tęplega 38 % af orkukostnaši hefšbundins eldsneytisbķls m.v. jaršolķuveršiš 50 USD/tunnu, sem er lįgt til lengri tķma litiš. 

Žar meš er orkukostnašur fararskjóta žessarar fjölskyldu oršinn um 70 % af orkukostnaši ķbśšarinnar hennar, og hśn nęr aš draga śr heildarorkukostnaši sķnum um rśmlega 40 % meš žvķ aš nżta aš mestu innlendar orkulindir. Žessi sparnašur veršur aš sjįlfsögšu enn meiri meš hreinum rafmagnsbķl.

Upphitunarkostnašur blekbónda į 193 m2 hśsnęši nemur 120 kkr/įr meš sköttumĶ alžjóšlegu samhengi er stašan žannig, aš mešalverš į orku til hśshitunar frį hitaveitu įn skatta er 6,5 cEUR/kWh, en į Ķslandi 2,0 cEUR/kWh, og er hlutfalliš um 3,3.  Mešalupphitunarkostnašur įn skatta į ķbśš hérlendis meš jaršvarma gęti hugsanlega numiš 70 kkr/įr, en ef žyrfti aš hita sama hśsnęši upp meš olķu, mundi sį kostnašur nema um 1,0 Mkr/įr eša 14 földum kostnašinum frį ķslenzkri hitaveitu aš jafnaši. 

Rįšstöfunartekjur į hverja fjölskyldu hérlendis įn hefšbundnu innlendu orkugjafanna mundu vera allt aš 30 % minni en raunin er nś, sem mundi gjörbreyta lķfskjörum hérlendis til hins verra. 

Andvirši eldsneytisinnflutnings įriš 2015 nam um 83 miakr FOB.  Eldsneytiskostnašur žjóšfélagsins vęri tvöfaldur aš öšru óbreyttu, ef ekki nyti viš innlendra orkugjafa til upphitunar hśsnęšis, og innflutningskostnašur vöru 2015 hefši žį numiš 730 miakr FOB, eša 12 % hęrri upphęš en raunin varš.

  Óskuldsettur gjaldeyrisforši Sešlabankans er um žessar mundir um 400 miakr, en alls óvķst er, hver hann vęri įn endurnżjanlegra orkulinda landsins.  Hér gęti veriš višvarandi fjįrhagslegur óstöšugleiki og lakari lķfskjör en aš mešaltali ķ Evrópu, en nś eru žau į mešal hinna beztu. 

Žaš er ekki einvöršungu, aš framfęrslukostnašurinn vęri miklu hęrri įn innlendu orkulindanna, heldur vęru gjaldeyristekjurnar jafnvel 40 % lęgri og žjóšartekjur og tekjur launžega aš sama skapi lęgri. 

Eftir öllum sólarmerkjum aš dęma vęri kaupmįttur almennings įn innlendu orkulindanna, jaršhita og fallvatna, ašeins helmingur af nśverandi kaupmętti, og landsframleišsla į mann nęmi ekki kUSD 55, eins og nś, heldur ķ hęsta lagi kUSD 35. 

Nś mun einhver segja, aš hvaš sem jaršhita og vatnsafli lķšur, hefšum viš žó vindinn, og mundum vafalaust hafa nżtt hann ķ miklum męli. Žaš er rétt, en vindorkan hefši ekki lašaš hingaš erlenda fjįrfesta, og raforkuverš į Ķslandi vęri a.m.k. 5-falt dżrara en žaš er nś, ef ašeins nyti viš endurnżjanlegrar orku frį vindmyllum.  Hlutfall orkukaupa (įn bķls) til heimilis ķ 100 m2 hśsnęši af mešallaunum einstaklings er ķ Evrópu utan Ķslands 8,3 %, og er žetta hlutfall į Ķslandi ašeins 1/6 af 8,3 % eša 1,4 %.  Įn jaršhita og vatnsafls į Ķslandi vęri žetta hlutfall į mešal hins hęsta ķ Evrópu vegna legu landsins. 

Af žvķ, sem hér hefur veriš tķnt til, er ljóst, aš jaršhitanżting og virkjun vatnsfalla eru meginskżring žess, aš Ķslendingum tókst į 20. öldinni aš sękja fram śr örbirgš til tiltölulega įgętra lķfskjara og mun takast aš nį einum beztu lķfskjörum ķ Evrópu fyrir mišja 21. öldina, ef fram heldur sem horfir.

 


Gallaš aušlindamat

Verkefnastjórn um Rammaįętlun um verndun og nżtingu nįttśruaušlinda skilaši af sér įfangaskżrslu um 3. įfanga Rammaįętlunar 31. marz 2016, og segja mį, aš um snemmbśiš aprķlgabb hafi veriš aš ręša vegna žeirra einhęfu sjónarmiša, sem žar tröllrķša hśsum. Hér verša leidd aš žvķ rök, aš skżrsluna skorti vķsindalegan trśveršugleika og sé jafnvel meira ķ ętt viš fśsk en vķsindi. 

Verkefnastjórn ķ öngstręti:

Segja mį, aš Verkefnastjórnin hafi illilega skotiš sig ķ fótinn meš skżrslunni og žar meš stašfest gagnrżni į tilvistarrétt sinn og žaš fyrirkomulag, sem nś er viš lżši um frummat į aušlindanżtingu į landi hér.  Skżrslan er einhliša mat į "verndargildi" nokkurra staša, en sleppt er ķ žessum įfanga aš leggja mat į samfélagslegt og efnahagslegt gildi nżtingar af öšrum toga en fyrir feršažjónustu og śtivist. Žį er sleppt frummati į tugum virkjanakosta, sem Orkustofnun lagši fyrir Verkefnastjórn aš leggja frummat į. Verkefnastjórn žessi er nś komin ķ öngstręti, enda getur hśn ekki sinnt hlutverki sķnu meš nśverandi ašferšarfręši.

Nż umhverfisógn:

Nś er reyndar komiš ķ ljós, aš stęrsta ógnin viš nįttśru landsins er fólgin ķ skipulagslķtilli įnķšslu og įtrošslu óhefts feršamannafjölda.  Žessu hefur frįfarandi Landgręšslustjóri, Sveinn Runólfsson, lżst į įhrifamikinn hįtt žannig, aš feršageirinn sé nś aš ręna framtķšarkynslóšir landinu. Žaš er įmęlisvert, hversu hęgt gengur aš koma viš nęgilegum mótvęgisašgeršum gegn landspjöllunum.  

Orkustofnun taki viš:

Nśverandi ašferšarfręši viš frummat į nżtingu landkosta stenzt ekki gagnrżni, og er žess vegna réttast aš leggja téša Verkefnastjórn nišur og fela t.d. Orkustofnun aš gera tillögu til Alžingis um žjóšhagslega hagkvęmustu nżtingu nįttśrunnar.  Ein af įstęšum žess, aš nśverandi fyrirkomulag er ótękt, er sś, aš Verkefnastjórn gizkar į virkjunartilhögun, žar sem forhönnun virkjunar er sjaldnast fyrir hendi, žegar Verkefnastjórn žessi fjallar um hana.  Eina raunhęfa matiš į jįkvęšum og neikvęšum įhrifum virkjunar er mögulegt, eftir aš forhönnun hennar hefur fariš fram.  Žį į sér reyndar staš umhverfismat, svo aš mat Verkefnastjórnar į frumstigum mįlsins er meira eša minna śt ķ loftiš og jafnvel óžarft, en naušsynlegt og nęgjanlegt er téš umhverfismat. 

Meš nśverandi tękni hafa verkfręšingar yfir aš rįša fjölbreytilegum rįšum til aš draga śr umhverfisįhrifum mannvirkja og orkubeizlunar.  Aš slį virkjanakostum į frest eša jafnvel aš slį žį śt af boršinu er ótķmabęrt fyrr en verkfręšingar hafa fengiš aš spreyta sig į žvķ višfangsefni aš hįmarka hagkvęmni orkubeizlunar aš teknu tilliti til sjįlfbęrni, afturkręfni og aš halda umhverfisraski innan įsęttanlegra marka aš dómi flestra.

Hiš sķšast talda er hįš huglęgu mati.  Nś vill svo til, aš nżlega var gerš könnun į mešal feršamanna, sem feršazt höfšu um landiš, į višhorfum žeirra til orkunżtingar į Ķslandi og flutningi hinnar sjįlfbęru orku um landiš.  Nišurstašan var slįandi m.v. įróšur, sem haldiš hefur veriš aš fólki hérlendis um, aš ekki fari saman aš nżta og njóta, heldur muni virkjanir og flutningslķnur skaša feršažjónustuna.  97 % svarenda töldu orkunżtingu landsmanna vera umhverfisvęna og til fyrirmyndar.  3 % svarenda tók ekki afstöšu, en enginn taldi umhverfisspjöll hafa veriš framin į virkjunarstöšum og lķnuleišum.  Stašfestir žessi višhorfskönnun, aš žaš er röng ašferšarfręši aš stilla skipulegri nżtingu lands fyrir feršažjónustu upp sem andstęšu og ósamrżmanlega virkjunum og flutningslķnum.  Žessir tveir žęttir eru vel samrżmanlegir, og slķk samnżting skilar augljóslega hįmarksarši inn ķ žjóšarbśiš.

Nż vinnubrögš: 

Žaš er brżnt aš taka strax upp gjörbreytta ašferšarfręši viš undirbśning nżtingar, sem tekur miš af žessu. Hér er um verkfręšilegt og hagfręšilegt śrlausnarefni aš ręša, sem aldrei getur oršiš barn ķ brók undir formerkjum fordómafullra verndunarvišhorfa įsamt ofstękislegri afstöšu gegn flestum framkvęmdum.  Žetta er nęsta nįleg hugmyndafręši ķ landi, sem er ķ stöšugri landfręšilegri mótun. 

Ķ frétt Morgunblašsins 2. aprķl 2016,

"Veršmęti nįttśru og minja ręšur",

er eftirfarandi haft eftir Stefįni Gķslasyni, formanni Verkefnastjórnar 3. įfanga Rammaįętlunar, og varpar tilvitnunin ljósi į žį meingöllušu ašferšarfręši, sem nś er lögš til grundvallar viš frummatshuganir į landnżtingarkostum:

"Forsendurnar fyrir flokkun svęša ķ vernd eru alltaf veršmęti nįttśru og menningarminja, en ekki śtfęrsla virkjana eša önnur nżting.  Ef hins vegar svęši fer ekki ķ verndarflokk, er fariš aš athuga, hvort śtfęrslur virkjana hafi meiri eša minni įhrif į veršmętin."

Žessi lżsing į starfshįttum Verkefnastjórnar um Rammaįętlun sżnir meinsemdina ķ hnotskurn.  Žaš er žegar ķ upphafi girt fyrir möguleikann į aš nįlgast skynsamlega og hófsamlega nišurstöšu śr fleiri en einni įtt, af žvķ aš ķ upphafi er ekkert žekkt, nema nįttśran.  Gróšurfar og nįttśrumyndanir er hęgt aš rannsaka og leggja mat į verndargildi śt frį, hversu algeng einkennandi nįttśrufyrirbrigši stašarins eru, en žegar kemur aš feguršarskynjuninni, er hins vegar um smekksatriši aš ręša.

 Lįtum žaš vera, en hin hliš mįlsins, önnur nżting en aš skoša, er jafnvel enginn gaumur gefinn, og sé virkjanakostur ķhugašur, žį er ekki fyrir hendi nein vitneskja um hann, sem hęgt sé aš reisa heildstętt mat į į žessu stigi.  Žessi ašferšarfręši er óžörf og ótęk, af žvķ aš önnur betri er til, og žar af leišandi verša vinnubrögšin allsendis ófullnęgjandi, og mega kallast fśsk. 

Žau eru fśsk ķ samanburši viš vinnubrögš, sem vęnta mį, žar sem grunnforsendan er sś aš nįlgast višfangsefniš meš hlutlęgum hętti vķšar aš meš žaš aš markmiši aš nį hįmarksveršmętum śt śr nįttśruaušlindinni į sjįlfbęran og afturkręfan hįtt.  Ķ flestum tilvikum fela slķk vinnubrögš ķ sér mįlamišlun, ž.e. farin er einhver millileiš, allir hagsmunaašilar slį af żtrustu kröfum, og bezta žekkta tękni er hagnżtt til aš lįgmarka umhverfisrask viš tiltekna hagnżtingu.

Afleišing nśverandi skelfilegu vinnubragša er sś, sem lesa mįtti um ķ téšri frétt:

"Žrjś stór vatnasviš voru flokkuš ķ verndarflokk, eins og fram kom ķ blašinu ķ gęr, auk vesturkvķsla Žjórsįr.  Žaš eru Skjįlfandafljót, Hérašsvötn og Skaftį.  Į žessum svęšum var tilkynnt um alls 10 virkjanakosti, sem žį koma ekki til greina, verši žetta nišurstašan."

Hér er žjóšarhag fórnaš į altari hégóma, fordóma og žröngsżni, og hagur Noršlendinga algerlega fyrir borš borinn.  Noršanmenn eru settir ķ raforkusvelti, žvķ aš į Noršurlandi rķkir nś žegar orkuskortur, og Landsnet kemst hvorki lönd né strönd meš įform sķn um samtengingu Sušurlands og Noršurlands og er reyndar aš krebera viš aš tengja Reykjanes syšra viš landskerfiš. Žar hefur Hęstiréttur reyndar hafnaš eignarnįmsheimild rįšherra, af žvķ aš undanfarandi rannsóknarskyldu var ekki nęgilega vel sinnt, og er žaš vel. Um allt eru of miklir hagsmunir ķ hśfi til aš slį megi af kröfum um beztu faglegu vinnubrögš, og viš svo bśiš mį ekki standa.  Fleirum blöskrar nś en blekbónda. 

Rįšherra er óįnęgšur: 

Ein žeirra, sem ekki hefur getaš orša bundizt af žessu tilefni, er išnašar- og višskiptarįšherra. Frį žvķ greindi Fréttablašiš 6. aprķl 2016 undir fyrirsögninni:

"Segir verkefnastjórn vaša ķ villu":

"Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, išnašar- og višskiptarįšherra, sagši į vorfundi Landsnets ķ gęr, aš tillögur verkefnisstjórnar rammaįętlunar ķ sķšustu viku um flokkun virkjanakosta ķ žrišja įfanga rammaįętlunar vęru "įgętt dęmi um skort į skilningi į samspili orkumįla og loftslagsmįla".

Žessa fullyršingu byggši Ragnheišur Elķn į žvķ, aš tillögurnar byggja į nišurstöšum tveggja faghópa af fjórum; žeim, sem fjalla um nįttśruveršmęti, menningarminjar auk feršažjónustu og hlunninda, en ekki žeim faghópum, sem fjalla um samfélagsleg og efnahagsleg įhrif."

Žaš mį geta sér žess til, aš sķšast nefndu faghóparnir hafi ekki treyst sér į jafnveikum forsendum og fyrir hendi voru til aš gefa śt nokkra greinargerš, sem gagn vęri aš, enda veršur ekki séš, eins og įšur segir, aš unnt sé aš meta samfélagsleg og efnahagsleg įhrif virkjana fyrr en forhönnun žeirra er tilbśin.  Žį er hęgt aš reikna śt orkuvinnslugetuna og orkuvinnslukostnašinn og leggja raunhęft mat į umhverfisrask.  Žaš er reyndar ekki heldur hęgt, svo aš nokkurt vit sé ķ, aš meta įhrif į nįttśruveršmęti, menningarminjar og feršažjónustu, fyrr en virkjanatilhögun er tilbśin til lögformlegs umhverfismats.  Ferliš er gagnslaus hringavitleysa, sem er til žess eins fallin aš sóa opinberu fé og afvegaleiša undirbśning aš skynsamlegri og fjölžęttri nżtingu, svo aš ferliš einskoršast viš feršamennsku, jafngęfuleg og slķk einhliša nżting hefur nś reynzt į mörgum stöšum.

Pśkinn į fjósbitanum: 

Žeir eru aušvitaš til, sem fagna ófaglegum og žröngsżnislegum nišurstöšum. Pśkinn fitnar į fjósbitanum. Engum žarf aš koma į óvart, aš žar fór formašur Landverndar, Snorri Baldursson, fremstur ķ flokki og ritaši laugardaginn 2. aprķl 2016 grein ķ Morgunblašiš, žar sem hann taldi, aš žessi vitlausa nišurstaša styddi viš draumsżn sķna um žjóšgarš į öllu mišhįlendinu, žjóšgarš, sem mundi spanna 40 % landsins undir einni mišstjórn, sem yrši vafalaust ķžyngjandi fyrirkomulag fyrir żmiss konar starfsemi, sem er žó jafnrétthį feršažjónustunni:

"Góšu tķšindin fyrir Landsvernd og önnur nįttśruverndar-, śtivistar- og feršažjónustusamtök, sem brenna fyrir stofnun žjóšgaršs į mišhįlendi Ķslands, eru, aš tillaga verkefnisstjórnar stašfestir ķ raun eindregiš mat žessara samtaka, aš mišhįlendiš sé mun veršmętara villt en virkjaš."

Hvernig hafa žessi samtök komizt aš nišurstöšu, sem engar efnislegar forsendur eru į žessari stundu til aš komast aš ?  Žaš eru augljóslega engar vitręnar rannsóknir aš baki žessu "mati", heldur er um huglęgt mat fólks ķ žessum samtökum aš ręša, sem engum žarf aš koma į óvart.  Hér skal ekki ganga svo langt aš segja, aš žetta "mat" sé einskis virši, en žaš er alls ekki hjįlplegt til aš nį fram mįlamišlun į grundvelli hlutlęgrar ašferšarfręši til aš nįlgast nišurstöšu śr mörgum įttum til aš finna śt hagkvęmustu nżtinguna, sem mjög sennilega er fólgin ķ fjölžęttri og hófstilltri nżtingu. 

Téšur Snorri hélt enn ķ burtreišar aš žessu tilefni, og ķ žetta sinn til aš snupra orku- og feršamįlarįšherrann fyrir hóflega gagnrżni hennar į vinnubrögš Verkefnastjórnar.  Nefndist sś grein: "Falskur söngur išnašar- og višskiptarįšherra".  

Hér verša ašeins 3 atriši greinarinnar gerš aš umręšuefni:

  1. Snorri skrifar: "Nż kerfisįętlun Landsnets į auk žess aš tryggja flutning raforku um allt land".  Stašhęfingin er rétt svo langt sem hśn nęr, en sį er hęngurinn į, aš Landsnet er langt į eftir tķmaįętlun meš veigamikla žętti ķ framkvęmd žessarar Kerfisįętlunar, m.a. vegna hatrammrar andstöšu Snorra Baldurssonar og skošanasystkina hans.  Žar af leišandi er Noršurland ķ raforkusvelti, og er nś bošiš upp į frišun allra helztu óvirkjašra vatnsfalla Noršurlands. 
  2. Snorri skżtur sjįlfan sig ķ fótinn meš žessum skrifum: "Engar rannsóknir liggja fyrir um, aš žaš sé hagfelldara fyrir samfélag og efnahag žjóšarinnar og heimsins aš virkja vatnasviš į mišhįlendinu en aš friša žau ķ žjóšgarši.  Žess vegna er söngur rįšherrans falskur." Hvernig vęri nś aš leyfa raunhęfum rannsóknum į žessu aš fara fram meš beztu ašferšum nśtķmans ķ staš žess aš setja mikilvęgar orkulindir ķ verndarflokk nįnast aš óathugušu mįli, og reka sķšan skefjalausan įróšur fyrir stofnun eins žjóšgaršs į öllu mišhįlendinu ?  Žaš eru nefnilega meš sama hętti engar rannsóknir fyrir hendi, sem benda til, aš "hagfelldara (sé) fyrir samfélag og efnahag žjóšarinnar og heimsins" aš friša vatnasviš į mišhįlendinu. 
  3. Snorri Baldursson heldur žvķ fram ķ téšri Fréttablašsgrein, aš "ķ orkunżtingarflokki rammaįętlunar verši alls um 1400 MW, gangi tillögur verkefnisstjórnar eftir."  Nś veit enginn, hvort žetta afl er rétt metiš eša hvort hagkvęmt verši aš virkja žaš allt, enda drjśgur hluti jaršvarmi, žar sem ekki er į vķsan aš róa.  Žó aš žetta mat vęri nęrri lagi, žį dugar žaš hins vegar alls ekki fyrir fyrirsjįanlega rafvęšingu hér innan lands į tķmabilinu til 2050, žegar ljśka žarf ķslenzku orkubyltingunni meš notkun rafmagns śr endurnżjanlegum lindum ķ staš jaršefnaeldsneytis.  Uppsett afl, 1400 MW, mį įętla, aš gefi 10 TWh/a (terawattstundir į įri) af orku, sem er um 55 % af nśverandi raforkunotkun.  Almenningsnotkunin nemur um žessar mundir tępum 4 TWh/a, og aukist hśn aš jafnaši um 2,0 %/įr fram til 2050, veršur višbótar žörf almennings žį 4,0 TWh/a.  Fjögur kķsilver munu žurfa um 4,0 TWh/a til višbótar viš žaš, sem žeim hefur žegar veriš tryggt.  Rafvęšing allra farartękja į landi, lįši og ķ lofti, mun ekki žurfa minna en 4,0 TWh/a.  Žarna er komin višbótar orkužörf, ašeins nęstu 35 įrin, upp į 3 x 4 = 12 TWh/a, sem er 20 % yfir žvķ, sem Snorri telur til reišu.  Žį hefur višbótar orkužörf nśverandi orkusękins išnašar og annarrar orkukręfrar stórišju, nżrra mįlmvinnslufyrirtękja o.ž.h., ekki veriš tekin meš ķ reikninginn.  Ef brautryšjandi įfangar nįst ķ žróun kjarnorku, klofnings eša samruna, veršur vęntanlega engin slķk višbótar eftirspurn orku hérlendis, en annars gęti hśn hęglega oršiš.  Téš uppsett afl Snorra Baldurssonar, formanns Landverndar, hrekkur a.m.k. hvergi til. 

Samantekt:

Stjórnkerfi undirbśnings aš nżtingu nįttśruaušlinda į landi žarfnast endurskošunar strax til aš koma ķ veg fyrir tjón af völdum nśverandi ašferšarfręši, sem getur ekki gefiš góša raun.  Įgęt rķkisstofnun er fyrir hendi į žessu sviši, sem hęglega mį fela hlutverk Verkefnastjórnar um Rammaįętlun aš breyttu breytanda.  Stefnan į aš vera sjįlfbęr og afturkręf nżting nįttśruaušlindanna, sem er lķkleg til aš hįmarka fjįrhagslegan hag samfélagsins til langframa af nżtingunni.  Meginstefiš veršur žį vafalķtiš fjölžętt nżting, žar sem mįlamišlunar hefur veriš gętt į milli hagsmunaašila, t.d. ķ feršažjónustu og ķ raforkugeiranum.

 


Heilbrigšismįl ķ svišsljósi

Lķfslķkur viš fęšingu landsins barna hafa batnaš stöšugt į 20. og 21. öldinni og eru nś meš žeim albeztu ķ heimi hér, vel yfir 80 įr. Mannkyniš telur drjśga 7 milljarša, og mešallķfslķkur žeirra, sem į annaš borš komast į legg, munu nś vera tęplega 70 įr.

Langlķfi Ķslendinga mį žakka tiltölulega hreinni nįttśru, jörš, vatni og andrśmslofti, tiltölulega heilnęmum matvęlum vegna nįttśrunnar, strjįlbżlis og lķtillar notkunar eiturefna og sżklalyfja ķ landbśnaši, góšum efnahag og góšu heilbrigšiskerfi. 

Hryggjarstykkiš ķ heilbrigšiskerfinu į Ķslandi er Landsspķtalinn.  Alžingismenn umgengust hann af ónógri varśš, jafnvel af léttśš, į sķšasta kjörtķmabili, svo aš hann drabbašist nišur į flestum svišum.

Viš stjórnarskiptin voriš 2013 varš vendipunktur į öllum svišum žjóšlķfsins, og hefur Landsspķtalinn notiš góšs af žvķ, og mun gera į nęstu įrum, žó aš fjįrveitingar til heilbrigšismįla verši ekki tengdar viš landsframleišslu, sem er frįleit hugmynd, žvķ aš heilsufar žjóšar og landsframleišsla eiga fįtt sameiginlegt.  Landsframleišsla į mann er žó yfirleitt til marks um efnahag einstaklinga og getu samfélagsins til innvišauppbyggingar.

Hafnar eru stórfelldar nżbyggingar į Landsspķtalalóšinni viš Hringbraut, og er žaš įnęgjuefni, enda brżnt.  Deilt var um heppilegustu stašsetningu nżs Landsspķtala; nišurstašan var aš velja lóšina viš gamla spķtalann, og hefur hönnunin, t.o.m. flókin verkhönnun nokkurra įfanga, veriš mišuš viš Hringbrautarlóšina.  Forysta Landsspķtalans og yfirvöld heilbrigšismįla mega heita einhuga um žessa nišurstöšu, žó aš sitt sżnist hverjum ķ heilbrigšisgeiranum, og leikmenn verša aš treysta į dómgreind manna ķ žessum efnum, sem daglega "eru meš lķfiš ķ lśkunum" og hafa sżnt frįbęran įrangur viš lękningar viš ašstęšur, sem nś standa til bóta. Allt orkar tvķmęlis, žį gert er. Ekki mį draga žaš lengur aš reisa nżjan spķtala meš vangaveltum um ašrar stašsetningar.

Hvaš geršist skömmu eftir, aš heilbrigšisrįšherra, Kristjįn Žór Jślķusson, tók fyrstu skóflustunguna aš sjśkrahótelinu ?  Óš žį ekki žįverandi forsętisrįšherra landsins fram į vķšan völl og tók til viš aš sį fręjum efasemda um stašsetninguna ?  Žessi gjörningur var til óžurftar mįlstaš rķkisspķtalans og gerir rįšherra mįlaflokksins og forystu spķtalans sķzt aušveldara fyrir, og var žó ekki į flękjustig višfangsefna žessara manna og kvenna bętandi.   

Svona gera menn ekki, žó aš žeir hafi mikinn įhuga į skipulagsmįlum.  Nśverandi forsętisrįšherra, dżralęknirinn, hefur ekki höggviš ķ sama knérunn, og honum hęttir sennilega sķšur til en hinum  aš hlaupa śt um vķšan völl, žegar žaš į ekki viš.

Heilbrigšiskerfinu ķslenzka hefur veriš hallmęlt ótępilega, og hafa svigurmęli ķ garš kerfisins og stjórnenda žess falliš.  Alręmdar eru lżsingar Kįra Stefįnssonar, lęknis, į įstandinu og krafa hans um aš hella a.m.k. miakr 50 į įri ķ reksturinn til aš nį 11 % af VLF.  Um téšan Kįra mį segja hiš sama og sagt var um Kįra Sölmundarson ķ Njįlu, aš engum manni er Kįri lķkur, og skal ósagt lįtiš, hvort um fręknleik eša frekju ręšir ķ tilviki Stefįnssonar.

Til aš fį nasažef af hlutlęgu mati į ķslenzka heilbrigšiskerfinu ķ staš sleggjudóma og órökstuddra fullyršinga ęsingaseggja veršur hér vitnaš til greinar Steins Jónssonar, lęknis, ķ Morgunblašinu, 12. marz 2016:

"Frį įrinu 2005 hefur evrópskt fyrirtęki aš nafni "Health Consumer Powerhouse" (HCP) birt įrlegan samanburš į heilbrigšiskerfum Evrópulanda, sem byggist į 48 gęšažįttum.  Žessir męlikvaršar snśa ekki ašeins aš hagfręšilega žęttinum ķ rekstri heilbrigšiskerfanna, heldur ekki sķšur aš žvķ, hvernig žau žjóna neytendum eša sjśklingum.  Žaš vill stundum gleymast, aš heilbrigšiskerfin eru fyrir žegnana.  Į žessum fjölžętta skala hefur ķslenzka heilbrigšiskerfiš yfirleitt veriš mjög ofarlega mešal Evrópulanda.  Įriš 2012 var Ķsland ķ 3. sęti į eftir Danmörku og Hollandi.  Įriš 2014 var Ķsland ķ 7. sęti, rétt fyrir ofan Svķžjóš, Žżzkaland, Bretland og Frakkland.  Žessi staša Ķslands mį heita nokkuš góš, žegar litiš er til žess, aš į įrunum 2009-2013 įtti sér staš mikill nišurskuršur į framlögum hins opinbera til heilbrigšismįla.  Margvķslegur vandi stešjar nś aš ķslenzka heilbrigšiskerfinu, og eru hlutastörf lękna į LSH langt frį žvķ aš vera meš žeim alvarlegri."

Aš skera nišur fjįrveitingar til Landsspķtalans įn nokkurrar uppstokkunar eša kerfisbreytinga var nįttśrulega eins og aš mķga ķ skóinn sinn, gjörsamlega vonlaus ašferšarfręši til aš draga śr kostnaši til lengdar. Vinstri menn eru eins og nįmahestar meš augnblöškur.  Žeir mega ekki heyra minnzt į einkarekstur ķ heilbrigšisgeiranum, žó aš reynslan hérlendis og erlendis, t.d. ķ Svķžjóš, bendi til aukinna afkasta (framleišni) og gęša žjónustunnar meš innleišingu samkeppni af žessu tagi.  Samkeppni  um sjśklinga er notendum žjónustunnar og skattborgurunum til hagsbóta, enda er žetta eitt af śrręšum nśverandi heilbrigšisrįšherra, Kristjįns Žórs Jślķussonar, til aš fį meira fyrir peningana og aš stytta bišlistana.  Hann er jafnframt aš setja auknar fjįrveitingar til höfušs bišlistum, og į langtķmafjįrfestingaįętlun rķkisstjórnarinnar er um miakr 60 fjįrveiting til nżs Landsspķtala viš Hringbraut, sem er žegar komin į framkvęmdastig, sem aš mestu į aš taka enda įriš 2022. 

Allt eru žetta ólķkt skynsamlegri rįšstafanir en allsendis ótķmabęrt heljarstökk ķ fjįrveitingum til rekstrar heilbrigšiskerfisins, sem taki miš af 11 % af hratt vaxandi landsframleišslu. Mikil śtgjöld geta aldrei oršiš markmiš ķ neins konar rekstri, heldur skilvirkni og gęši.  Stefnan ętti aš vera į eitt af žremur efstu sętunum hjį HCP į hverju įri, og markmišiš į aš vera skilvirkari Landsspķtali frį įri til įrs, svo aš skilvirkni spķtalans įriš 2025 męlt ķ rekstrarkostnaši į ķbśa landsins į föstu veršlagi verši a.m.k. 20 % betri en įriš 2015. Žetta er veršugt og raunhęft markmiš vegna hinna miklu fjįrfestinga, sem į nęstu įrum verša ķ Landsspķtalanum.  

Margvķslegir lķfsstķlssjśkdómar herja į landsmenn, sem rekja mį til óhollra lifnašarhįtta, slęms mataręšis og lķtillar śtiveru, hreyfingar og įreynslu.  Lyfjanotkun er óhófleg og meiri hér en annars stašar žekkist.  Mörg lyf hafa slęm įhrif į lķkamsstarfsemina og žar meš į heilsuna. 

Mašurinn var ekki skapašur ķ Paradķs fyrir 6000 įrum eša svo til aš lifa į landbśnaši, akuryrkju og dżrahaldi, heldur hafa forfešur "homo sapiens" veriš į fótum ķ um 3 milljónir įra, og lķkamsstarfsemi hans hefur lķtiš breytzt į žessu tķmabili, žó aš lifnašarhęttir hans hafi mikiš breytzt frį jurtatķnslu og veišimennsku ķ upphafi, til akuryrkju og dżrahalds fyrir um 15000 įrum, og til išnvęšingar, žéttbżlisbśsetu og hóglķfis nśtķmans.  Lķfstķlssjśkdómar, ž.m.t. ofįt, ofdrykkja og reykingar, valda bróšurpartinum af kostnaši rķkisins vegna sjśklinga.  Kostnašarvitund og kostnašarhlutdeild sjśklinga getur hjįlpaš žeim viš aš sjį aš sér og bęta lķferniš. 

Ruslfęši, skolpdrykkja, sętindi og kyrrsetur brennimerkja nśtķmamanninn, svo aš hann afmyndast og veršur heilsuveill.  Allt er žaš vegna žess, aš hann gętir ekki aš uppruna sķnum.  Um žetta ritaši Pįlmi Stefįnsson, efnaverkfręšingur, athyglisverša grein ķ Morgunblašiš 21. marz 2016, "Barįttan viš ofsśrnun lķkamans":

"Gefum okkur, aš jaršvist manna sé oršin 100 žśsund kynslóšir, žį eru ekki nema 500 kynslóšir (0,05 % - innsk. BJo) sķšan mjólkur- og kornvörur uršu hluti af mataręšinu sums stašar į hnettinum.  Žótt steinaldarmennirnir hafi neytt fisks og kjöts, žį var fęši žeirra tališ mun basķskara vegna višbótar matar śr jurtarķkinu en fęši okkar ķ dag ķ išnašarlöndunum og vķšar. 

Nśtķmafęši er sśrmyndandi og veldur sśrnun lķkamsvessanna og versnandi heilsu vegna ofįts prótķnrķks og steinefnasnaušs matar. Sést žetta bezt į žvķ, aš lķkaminn hefur ekki getaš ašlagaš sig aš gjörbreyttu mataręši (sżrustig) sķšustu aldirnar (innan viš 10 kynslóšir) įn aukaverkana."

Žetta er lęrdómsrķk lesning, af žvķ aš bent er į žį augljósu stašreynd, sem flestir hunza žó, aš mašurinn er ekki ruslkvörn, sem hęgt er aš henda hverju sem er ķ įn žess, aš žaš hafi neinar neikvęšar afleišingar fyrir lķšan og heilsufar.  Žvert į móti er mašurinn aš stofni til eins og steinaldarmašurinn, sem var alls ekki geršur til aš vinna śr sętindum, verksmišjuunnum mat, kornmeti og mjólk (nema ungabörn śr mjólk męšra sinna), heldur var hann geršur fyrir hrįmeti, ašallega śr jurtarķkinu, eins og tanngaršur hans ber merki um.

Um žetta skrifar Pįlmi:

"Ofįt prótķnrķks matar eins og kjöts, fisks, eggja og mjólkurvara įsamt korni og braušmeti veldur žessari miklu sżrumyndun eša ofsśrnun lķkamans į okkar tķmum."

Žaš er óešlilegt matarręši, sem er meginbölvaldurinn og veldur offitu, vanlķšan, lélegu ónęmiskerfi og bįgu heilsufari nśtķma mannsins, sem hefur lķtiš sem ekkert žróazt lķkamlega sķšan į steinöld, eins og Pįlmi bendir į.  Akuryrkja og landbśnašur voru bjarnargreiši viš heilsufar mannsins, og kannski voru stęrstu mistökin aš stökkva nišur śr trjįnum, en žaš er reyndar tališ, aš forfašir mannsins hafi neyšzt til žess vegna loftslagsbreytinga. Ašlögunarhęfni mannsins aš breyttum ašstęšum er viš brugšiš, en žróun efnastarfsemi lķkamans er afar hęggeng, eins og dęmin sanna.  

Nśtķma lęknisfręši bżr yfir mörgum öflugum śrręšum til aš fįst viš sjśkdóma, og žannig er hęgt aš bęta įrum viš lķfiš lengi, žó aš ekki sé unnt aš bęta lķfi viš įrin, žvķ aš ekki er rįš, nema ķ tķma sé tekiš.  Af žessum įstęšum sitja vestręn žjóšfélög nś uppi meš heilbrigšiskerfi, hvers kostnašur er aš vaxa žegnunum yfir höfuš og mun, žegar borgarar 67 įra og eldri, verša oršinn yfir žrišjungur ķbśanna, reyna mjög į opinbera sjóši.  Til aš kerfiš hrynji ekki veršur strax aš verša almenn hugarfarsbreyting varšandi lķferniš.  Hugarfarsbreyting į sér žegar staš, en nęr enn til of fįrra.  "Į skal aš ósi stemma."

 

 


Feršažjónusta į krossgötum

Öryggismįl feršamanna į Ķslandi eru ķ skötulķki, og žar eru śtlendingar aušvitaš berskjaldašri en innfęddir, žar sem ašstęšur į Ķslandi eru flestum feršamönnunum framandi. Ķ fréttum hefur veriš greint frį atburšum, žar sem legiš hefur viš stórslysi, og žį mį nęrri geta, aš heildarfjöldi slķkra hér um bil slysa skiptir hundrušum į įrinu 2016.  Žetta er žrišja heims įstand, og mį furšu gegna, aš ekki skuli hafa veriš gerš gangskör aš róttękum śrbótum į helztu feršamannastöšunum enn žį, žvķ aš frį įrinu 2013 hefur veriš ljóst, aš róttękra ašgerša er žörf. Ekki vantar nś silkihśfurnar, sem um žessi mįl eiga aš véla. 

Ķ Fréttablašinu, föstudaginn 11. marz 2016, var t.d. frétt um algert ašbśnašar- og eftirlitsleysi į einum ašalferšamannastaš landsins, viš Gullfoss.  Žetta er gjörsamlega fyrir nešan allar skrišur, og engu er lķkara en bešiš sé eftir nęsta stórslysi įšur en žessum vinsęla feršamannastaš veršur hreinlega lokaš af öryggisįstęšum, a.m.k. aš vetrarlagi.  Lausnin blasir žó viš. 

Gera žarf eiganda/umrįšaašila viškomandi stašar įbyrgan fyrir öryggi gesta og umgengni žeirra viš stašinn, um leiš og honum er veitt heimild til aš innheimta komugjald af hverjum feršamanni, enda hafi hann eftirlitsmenn og leišbeinendur į stašnum og veiti a.m.k. fyrstu hjįlpar ašstoš og hreinlętisžjónustu auk žess aš koma upp og višhalda göngustķgum og śtsżnispöllum, žannig aš engum stafi bein hętta af heimsókninni og allir geti notiš heimsóknarinnar, kvķšalausir. 

Af žessu komugjaldi žarf sķšan aš innheimta fullan viršisaukaskatt, og er žar meš komiš aušlindagjald ķ rķkissjóš, og sveitarfélagiš fęr fasteignagjöld af ašstöšusköpun og jafnvel śtsvar af starfsmönnum. 

Nś veršur vitnaš til fréttarinnar um hiš hęttulega įstand viš Gullfoss, sem viršist vera ķ boši rķkisstofnunar, eins og fram kemur ķ fréttinni:

"Flughįlir svellbunkar liggja bókstaflega yfir öllu viš Gullfoss žessa dagana.  Feršamenn flykkjast aš ķ žśsundatali į hverjum degi, en ekkert er gert til aš draga śr hįlkunni į leiš žeirra aš śtsżnisstašnum.  Lögregluborša hefur žó veriš komiš fyrir til aš hindra ašgang aš stķgnum, sem liggur lokaspottann aš fossinum."

"Žessa stund, sem stoppaš var viš Gullfoss, virtust margir gestir žar komnir vel af léttasta skeiši.  Var meš ólķkindum, aš žeir skyldu allir hafa stašiš ķ fęturna alla leiš aš handrišunum, sem hęgt var aš styšja sig viš į mešan fossinn var skošašur śr fjarska."

"Um įrabil hefur veriš rętt um, aš śrbętur žurfi viš Gullfoss.  Įsborg Arnžórsdóttir, feršamįlafulltrśi uppsveita Įrnessżslu, segir fossinn ķ umsjón Umhverfisstofnunar, sem annist žar hįlkuvarnir, söltun og söndun.  Ekki var sandkorn aš sjį į svęšinu, žegar Fréttablašiš var žar į ferš.  Ekki nįšist ķ fulltrśa Umhverfisstofnunar ķ gęr."

Andvaraleysi og įbyrgšarleysi umsjónarašila og įbyrgšarašila stašarins er algert.  Žaš er vķtavert og sętir sennilega refsingu aš lögum, ef einhver kęrir, svo aš ekki sé nś talaš um, ef slys veršur, er leišir til tķmabundinnar eša varanlegrar örorku, t.d. beinbrots.  Langlundargeš hagsmunaašila ķ feršažjónustunni sętir tķšindum, žvķ aš ķ raun vęri réttast, aš sżslumašur mundi loka feršamannastöšum, žar sem lķfi og limum gesta er augljós hętta bśin, eins og viš Gullfoss viš vissar ašstęšur.

Feršamįlafulltrśi sżslunnar į svęšinu er greinilega gjörsamlega rįšžrota, en einhver myndi kalla slķkan mįlflutning holtažokuvęl ķ žessari stöšu:

""Žetta er mjög erfiš staša aš eiga viš ķ alla staši.  Žaš viršist einhvern veginn ekki vera hęgt aš landa žessu almennilega", segir Įsborg. "Viš ķ feršažjónustunni erum nśna ķ svo nżjum ašstęšum.  Žaš var ekki svona ofbošslegur fjöldi hér įšur fyrr į žessum tķma.""

Žetta er óbošlegur mįlflutningur, og ef hann er talinn vera gjaldgengur, žį mun žetta įstand vara žar til stašnum veršur hreinlega lokaš.

Björn Brynjślfur Björnsson, hagfręšingur hjį Višskiptarįši, velkist ekki ķ vafa um, hvaš er til rįša, og gefur yfirvöldum rįšleggingar ķ "Kynningarblaši um fjįrfestingu ķ feršažjónustu", dagsettu 27. febrśar 2016:

"Framleišni er lęgri ķ feršažjónustu en hjį atvinnulķfinu ķ heild.  Ef greinin heldur įfram aš vaxa įn žess aš žaš breytist, munum viš ekki njóta įvinningsins ķ formi bęttra lķfskjara.  Lykilverkefni stjórnvalda er žvķ aš styšja viš framleišnivöxt ķ greininni.  Žaš veršur gert meš žvķ aš horfa ķ meiri męli į veršmęti hvers feršamanns heldur en fjölda žeirra.  Žar skiptir mįli aš stżra feršamannastrauminum og aš auka tekjur af hverjum feršamanni meš fjįrfestingu ķ tekjuskapandi verkefnum. 

Višskiptarįš hefur talaš fyrir žvķ, aš tekin verši upp ašgangsgjöld į vinsęlustu įfangastöšunum.  Žaš dregur śr įtrošningi, dreifir įlagi į fleiri feršamannastaši, eykur tekjur į hvern feršamann og skapar hvata til aš fjįrfesta og byggja upp."

Yfirvöld hafa brugšizt ķ žvķ aš skapa naušsynlega lagaumgjörš til ęskilegrar framleišniaukningar ķ feršamannageiranum. Samt eru įgęt fordęmi, og nefnir Björn Brynjślfur Blįa lóniš til sögunnar um vel heppnaša nįttśrunżtingu meš ašgöngugjaldi fyrir gesti.  Blįa lóniš er sem kunnugt er affallsvatn frį jaršgufuvirkjun ķ Svartsengi og er hluti af aušlindagöršum Hitaveitu Sušurnesja.  Blįa lóniš er lżsandi dęmi um žaš, hversu afskaplega vel orkunżting og feršažjónusta geta haldizt ķ hendur, og žetta fordęmi mį vera til eftirbreytni um allt land, žó aš mörgum innfęddum blöskri nś ašgangseyririnn. 

Alls stašar, žar sem virkjanir į Ķslandi eru opnar feršamönnum til sżnis og fróšleiks, eru žęr vinsęlir viškomustašir.  Sömu sögu er aš segja śr öšrum löndum, t.d. Bandarķkjunum, žar sem stórar vatnsaflsvirkjanir eru į mešal vinsęlustu feršamannastaša, og virkjašir fossar, t.d. Niagara, hafa engan veginn misst ašdrįttarafl sitt, žvķ aš um ašalferšamannatķmann er um 30 % upprunalegs mešalrennslis hleypt į fossana, og veršur upplifunin žį mjög nįlęgt žvķ, sem vęri viš upprunalegt mešalrennsli. 

Žaš vęri mikill bjarnargreiši viš višleitnina til aukinnar framleišni ķ feršamannaišnašinum, svo aš ekki sé nś minnzt į tekjustreymiš af aušlindanżtingu landsins almennt, aš breyta öllu mišhįlendi landsins, 40 % af heildarflatamįli žess, ķ einn žjóšgarš, ef meš žjóšgarši er įtt viš aš śtiloka landgręšslu, almennilega vegagerš, virkjanir og loftlķnu- og jaršstrengjalagnir, į svęšinu.  Slķk tillaga mundi jafngilda žvķ aš varpa strķšshanzka aš fjölmörgum ašilum, t.d. ašliggjandi sveitarfélögum, sem hafa fjölbreytilegri hugmyndir um sjįlfbęra og žjóšhagslega hagkvęma nżtingu hįlendisins en hrossatront og skakstur į nišurgröfnu žvottabretti ķ rykmekki.  Sum žeirra segja farir sķnar ekki ķ sléttar ķ višskiptunum viš nśverandi žjóšgarša.

Žaš er mun vęnlegri leiš til sįtta aš lįta markašinn śrskurša um žaš, innan marka lögformlegs umhverfismats, ķ staš einstrengingslegrar forsjįrhyggju misviturrar mišstjórnar, hvernig hagnżtingu nįttśrunnar veršur hįttaš.  Žegar meiri reynsla kemst į stjórnsżslu og opinberan kostnaš af Vatnajökulsžjóšgarši, stęrsta žjóšgarši Evrópu, og meiri upplżsingar verša tiltękar um kosti og galla slķkra risažjóšgarša, mętti hugsa sér žjóšaratkvęšagreišslu um žetta stórmįl.

Hvaš sagši hinn męti hagfręšingur, Björn Brynjślfur, um Blįa lóniš ?:

""Žar er rukkašur ašgangseyrir, sem skilar sér ķ hvata til uppbyggingar.  Nśna er žar ķ gangi uppbyggingarverkefni fyrir um miakr 6,0.  Til samanburšar nam fjįrfesting rķkissjóšs ķ feršažjónustu ķ heild sinni Mkr 25 įriš 2014 samkvęmt Hagstofunni (sem er 0,4 % af téšri fjįrfestingu Blįa lónsins - innskot BJo).  Žetta er stęrsta įstęša žess, aš fjįrfesting ķ greininni er lįg.  Į mešan viš rukkum ekki feršamenn fyrir ašgang aš vinsęlustu feršamannastöšunum, fįum viš ekki tekjur, sem nżtast til aš byggja žį upp.  Viš njótum žvķ ekki įvinnings af nįttśruaušlindum okkar", śtskżrir Björn Brynjślfur."

Hér er komiš aš kjarna mįlsins.  Framleišnin ķ feršamannaišnašinum er lįg, af žvķ aš feršamašurinn er ekki rukkašur fyrir ašgang aš nįttśruperlum, og žar af leišandi er ašstašan til móttöku žeirra fyrir nešan allar hellur vķšast hvar, jafnvel stórhęttuleg, heilsuspillandi og gróšureyšandi.  Žaš er flotiš sofandi aš feigšarósi varšandi umhverfisspjöll af völdum of mikils įgangs feršamanna og fjölda žeirra ķ viškvęmum nįttśruperlum.  Žegar um slķka "ofnżtingu" nįttśruaušlindar er aš ręša, er lausnin sś alls stašar aš hefta ašgengiš og taka skattgjald af žeim, sem inn į svęšiš er hleypt, sbr fiskveišiaušlindina. 

Žegar um er aš ręša įgreining um nżtingu į nįttśrunni, er hęgt aš lįta markašinn höggva į hnśtinn meš žvķ aš lįta hagsmunaašilana bjóša ķ nżtingarréttinn til įkvešins tķma, t.d. 40 įra.  Žannig gętu feršažjónustufyrirtęki og virkjunarfyrirtęki t.d. bošiš ķ einhvern virkjunarstaš į mišhįlendinu, svo aš dęmi sé tekiš. 

Žjóšhagslega hagkvęmast er žó, aš mati blekbónda, aš virkja, ef a.m.k. 10 %/įr raunįvöxtun er tryggš af fjįrfestingunni meš orkusölu, og selja feršamönnum sķšan ašgang aš virkjuninni og veita žeim žar góšan višurgjörning.  Dęmin sżna, aš slķkur "aušlindagaršur" hįmarkar afrakstur aušlindarinnar og sjįlfbęr virkjun og feršamennska fara įgętlega saman. Aš stilla virkjunarfyrirtękjum og feršažjónustufyrirtękjum upp sem andstęšingum er bįbilja, sprottin śt śr hugskoti einsżnna ofstękismanna. 

Žaš er jafnvel hęgt aš fara svipaša tilbošsleiš meš loftlķnuleišir, žar sem landnżtingin er umdeild, t.d. yfir Sprengisand.  Žar gęti Landsnet, ef žaš hreppir tķmabundinn nżtingarrétt į loftlķnu- og jaršstrengjaleiš, veriš meš myndarlega sżningu į nżstįrlegu mannvirki, spanspóluvirki, sem naušsynlegt er aš setja upp meš um 25 km millibili til aš unnt sé aš reka 220 kV jaršstreng įn žess aš setja raforkukerfi landsins į hlišina vegna spennusveiflna. Slķk mannvirki munu ašeins spanna örlķtinn hluta hįlendisins og megniš af žvķ verša įfram "ósnortin vķšerni". 


Śr myrkvišum vinstri stjórnar

Nś er komiš upp śr kafinu, aš einhver innan Stjórnarrįšsins gaf skipun um aš eyša netpóstum rįšuneytisstjóra ķ Višskiptarįšuneytinu, įsamt geymsluafritum žeirra, į dögum rķkisstjórnar Jóhönnu Siguršardóttur.  Žetta er vķtavert athęfi.

Nś gęti einhver hugsaš sem svo, aš žetta vęri einfaldlega enn eitt dęmiš um lausatökin viš stjórnvölinn eša axarsköptin, sem žessi umdeildasta og lķklega lélegasta rķkisstjórn allra tķma į Ķslandi er alręmd fyrir. 

Mįliš er hins vegar mun alvarlegra en svo, žvķ aš Morgunblašiš hefur fyrir žvķ heimildir, aš hér hafi veriš um įsetningssynd aš ręša og aš verknašurinn tengist Landsdómsréttarhaldinu yfir Geir Hilmari Haarde. 

Žar meš er afar lķklegt, aš verknašurinn sé saknęmur, og įkęruvaldiš veršur aš kafa til botns ķ žessu mįli.  Landsdómsmįliš voru pólitķskar ofsóknir villta vinstrisins į Ķslandi gegn borgaralegum öflum, og réttarrķkiš į ekki aš sżna meintum sökudólgum ķ žessu gagnaeyšingarmįli neina linkind.  Mįliš er ķ sjįlfu sér miklu alvarlegra en "upplżsingalekinn" śr rįšuneyti Hönnu Birnu Kristjįnsdóttur.  Žaš kostaši hana žó rįšherraembętti og varaformannsembętti ķ Sjįlfstęšisflokkinum og e.t.v. lyktir į žingferli.  Žeir, sem sekir kunna aš vera ķ žessu mįli, gegna varla hįum embęttum lengur, en žeir eiga alls ekki aš fį leyfi til aš dyljast og e.t.v. nį einhvern tķmann opinberu embętti.  Séu hér nśverandi žingmenn į ferš, eiga kjósendur žeirra, svo og ašrir kjósendur, heimtingu į śtskżringu į žessum vķtaverša gerningi.  Forkólfarnir misnotušu Alžingi og réttarkerfiš, og sagan mun fara um žį ómjśkum höndum. 

Vinstri menn eru fręgir fyrir aš eiga erfitt meš aš višurkenna söguleg mistök.  Žeir eru nś teknir til viš aš endurrita söguna meš žvķ aš bera ķ bętiflįka fyrir rįšherra téšrar vinstri stjórnar.  Nś er viškvęšiš, žegar tališ berst aš hrakfallasögu vinstri stjórnarinnar, aš rįšherrarnir hafi ekki haft tķma til uppbyggilegra starfa, žvķ aš žeir hafi allan tķmann veriš aš slökkva elda.  Žetta er tóm žvęla.  Rķkisstjórn Geirs Hilmars hafši žegar lagt grunn aš endurreisn fjįrmįlakerfisins, žegar Samfylkinguna žraut örendiš ķ žessari rķkisstjórn, en žaš geršist fljótlega eftir, aš boš bįrust frį forystu VG um, aš hśn vęri tilbśin aš ręša umsókn um ašild aš Evrópusambandinu viš rķkisstjórnarmyndun.  Žį įkvaš Samfylkingin aš setja Sjįlfstęšisflokkinum stólinn fyrir dyrnar.  Žess vegna var bošaš til Landsfundar Sjįlfstęšisflokksins ķ įrsbyrjun 2009, en Sjįlfstęšisflokkurinn lét ekki undan žar.  Ķ kjölfariš spannst hrikaleg atburšarįs svika og landrįša vinstri flokkanna ķ örvęntingarfullri tilraun til aš žröngva landsmönnum ķ losti inn ķ rķkjabandalag Evrópu og aš taka į sig skuldir bankakerfisins samkvęmt forskrift ESB. Nś viršist annar žessara stjórnmįlaflokka vera aš lķša undir lok, enda er forysta hans flįrįš og ķ engu treystandi.

Ķ tilefni téšrar sögufölsunar vinstri manna, sem erfitt eiga meš aš horfa framan ķ sannleikann, er tķmabęrt aš rifja upp nokkur axarsköpt vinstri stjórnarinnar, sem flest voru fallin til aš seinka višreisn hagkerfisins:

  1. Fyrsta verk minnihlutastjórnar Jóhönnu Siguršardóttur var aš setja af sem formann bankastjórnar Sešlabankans höfušstjórnmįlaandstęšing sinn ķ tvo įratugi, Davķš Oddsson, fyrrverandi borgarstjóra og forsętisrįšherra.  Var žaš gert meš lagabreytingu, og fylgdi öll bankastjórnin.  Var žetta fįheyrš valdnķšsla ķ lżšręšislandi, žar sem Sešlabankinn į aš vera sjįlfstętt stjórnvald.  Var nišurlęgjandi og gegn lögum aš fį norskan ķhlaupamann śr Verkamannaflokkinum ķ Noregi ķ stašinn, og sérlega illa hefur žótt til takast meš arftakann, sem ber įbyrgš į lagabrotum og slęmri stjórnsżslu Sešlabankans viš framkvęmd eftirlits meš gjaldeyrishöftunum, eins og rękilega hafa veriš gerš skil ķ Morgunblašinu og į žessum vettvangi og vķšar.
  2. Vinstri stjórnin fékk Alžingi til aš samžykkja vanhugsašar breytingar į stjórnarrįšslögunum, aš žvķ er helzt veršur skiliš, til aš samsama sig žvķ, sem hśn hélt, aš vęri Evrópusambandinu žóknanlegt.  Er žaš afleitur śtgangspunktur lagasetningar aš apa gagnrżnislaust eftir öšrum.  Slķkt er heimskra manna hįttur. 
  3. Vinstri stjórnin setti į sviš sirkus um nżja Stjórnarskrį til aš koma žar inn nokkrum pólitķskum įhugamįlum sķnum, sem įttu aš aušvelda henni aš kasta skjóšunni inn um "Gullna hlišiš" ķ Berlaymont og aš knésetja einkaframtakiš ķ landinu meš žjóšnżtingu sjįvarśtvegsins.  Žetta var skólabókardęmi um žaš, hvernig ekki į aš standa aš stjórnarskrįrbreytingum ķ lżšręšisrķkjum, en er viš hęfi ķ bananalżšveldum, og er viš hęfi Marxista.  Aš lįta sirkus semja nżja Stjórnarskrį er aušvitaš algerlega frįleit hugmynd ķ ljósi žess, hvaš Stjórnarskrį er, og hefši sett af staš hér réttarfarslega ringulreiš.  Stjórnarskrįrbreytingar ķ žróušu lżšręšisrķki er verkefni fyrir sérfręšinga į sviši stjórnskipunar- og stjórnlagaréttar, en ekki sirkusdżra, sem skiptast į banönum og hnetum, svo aš hver fįi nokkuš fyrir sinn snśš, og taka svo lagiš aš sķnum hętti.  Nś er veriš aš vinna aš afmörkušum breytingum į Stjórnarskrį lżšveldisins meš ólķkt gęfulegri hętti en įšur.  Ęfingum į borš viš lękkun žröskuldar viš framsal fullveldis til erlendra stofnana ber žó aš taka vara fyrir, enda veršur ekki séš, hverjum slķkt ętti aš verša til góšs.
  4. Alręmd varš vinstri stjórnin fyrir į annaš hundraš skattalagabreytingar, sem allar voru til hękkunar skattheimtu og virkušu ķ heildina mjög ķžyngjandi į framkvęmdavilja einstaklinga og fyrirtękja og töfšu žess vegna višsnśning hagkerfisins um 3 įr eftir Hrun fjįrmįlakerfisins haustiš 2008.  Aš yfirvarpi var höfš fjįržörf hins opinbera, en žegar reynt er aš kreista skattstofna, sem nżlega hafa oršiš fyrir stórfelldu eignatapi og margir einnig talsveršu tekjutapi, žį gefur auga leiš, aš afleišingin veršur sś, aš enginn nżr safi myndast, heldur skreppur skattstofninn saman, enda var žaš ekki fyrr en eftir kosningar voriš 2013 og umbętur į skattakerfinu voru bošašar og hafnar, aš hagvaxtar tók aš gęta fyrir alvöru og aukinna skatttekna hins opinbera ķ kjölfariš. Enn hamlar skattkerfiš žó samkeppnishęfni Ķslands, žó aš nokkuš hafi įunnizt, og er Ķsland aš žessu leyti eftirbįtur allra Noršurlandanna, nema Danmerkur. Hugmyndafręši vinstri manna, ef fręši skyldi kalla, snżst um aš beita skattkerfinu til aš pķna heišarlegt og duglegt fólk til aš lįta fé sitt og eignir af hendi viš hiš opinbera, svo aš misvitrir stjórnmįlamenn geti endurśtdeilt veršmętunum ķ gęluverkefnin sķn.  Žetta kalla žeir aš "auka réttlętiš", en žetta er grunnhyggin afstaša śt frį rekstrarsjónarmiši hins opinbera, žvķ aš ķžyngjandi įlögur minnka veršmętasköpun frį žvķ, sem ella vęri.  Vinstri menn kęra sig hins vegar kollótta yfir žvķ, af žvķ aš žeir eru yfirlżstir andstęšingar hagvaxtar, eša a.m.k. efasemdarmenn um gagnsemi hans og sjįlfbęrni.  Žetta sżnir ķ hnotskurn viš hvers konar višvaninga um hagspeki er aš fįst į vinstri kantinum. Žaš krystallast algerlega ķ upphrópunum "litlu hagheilanna" um skašsemi žess, aš rķkiš "afsali sér tekjum", žegar įlögur eru lękkašar.  Hugarheimurinn aš baki žessu oršalagi er augljóslega sį, aš rķkiš eigi rétt į öllum tekjum, sem aflaš er ķ žjóšfélaginu.  Žetta er hrein og ómenguš sameignarstefna Karls Marx.  Hiš rétta er, aš žar sem hiš opinbera hefur fariš offari viš skattheimtuna, virkar lękkun skattheimtu til aukinna skatttekna.  Žetta er ofvaxiš skilningi "litlu hagheilanna", žó aš aušskilin dęmin blasi viš. 
  5. Žaš vęri aš ęra óstöšugan aš telja upp allar skattahękkanir vinstri stjórnarinnar, en minnast mį į fjįrmagnstekjuskattinn, žar sem veršbętur eru skattlagšar, sem er furšulegt og afar sparnašarhamlandi.  Eitt af stefnumišum fjįrmįlastjórnar ķ landinu ętti aš vera efling sparnašar, en hį skattlagning į fjįrmįlatekjur dregur stórlega śr hvata til sparnašar.  Tvöföldun erfšafjįrskattheimtu var nķšangursleg, enda ķ flestum tilvikum įšur bśiš aš greiša skatt viš öflun eignanna.  Tryggingagjaldiš dregur śr hvata til mannarįšninga, og žess vegna skżtur skökku viš, aš žaš skyldi hękkaš, žegar atvinnuleysi jókst.  Nś į aš lękka žaš til mótvęgis viš hękkun framlags atvinnurekenda ķ lķfeyrissjóš starfsmanna sinna.  Sś hękkun og samręming lķfeyrisréttinda ķ landinu er žarft mįl og sanngjarnt į tķmum hękkandi mešalaldurs ķ landinu og lengri tķma į lķfeyri. HINGAŠ Geta rķkissjóšs til bótagreišslna og ellistyrks mun aš sama skapi fara minnkandi, eftir žvķ sem fęrri vinnandi menn eru į móti hverjum landsmanni į ellilķfeyrisaldri. 
  6. Afstaša vinstri manna til sjįvarśtvegsins sżnir, hversu veruleikaskyn žeirra er brenglaš og hversu mikil slagsķša er į réttlętistilfinningu žeirra.  Žeir vilja taka eignarréttinn yfir aflahlutdeildunum śr sambandi og bjóša žęr upp.  Žetta er eins og aš gefa śtgeršarmönnum val um aš hypja sig af mišunum eša fį žeim ķ hendur skammbyssu meš einu skoti ķ og skipa žeim aš beina henni į höfuš sér og hleypa af.  Rśsnesk rślletta heitir žaš og er algerlega óhęf hagstjórnarašferš.  Žetta sżnir, aš hugarfar gömlu bolsanna gengur hér ljósum logum, žegar kemur aš afstöšu vinstri manna į Ķslandi til atvinnurekstrar. 
  7. Arfavitlaus löggjöf Jóhönnustjórnarinnar, sem skyldar innflytjendur eldsneytis til aš blanda brennsluolķuna meš lķfdķsli og bensķniš meš etanóli, kostar bķlrekendur tugi žśsunda į įri per bķl įn žess aš draga hiš minnsta śr koltvķildislosun į heimsvķsu, žvķ aš lķfeldsneytiš er unniš śr fóšur- eša matjurtum og hękkar verš į žessum lķfsnaušsynjum.  Į Ķslandi er eina raunhęfa rįšiš til aš draga śr mengun og losun gróšurhśsalofttegunda viš vélabruna aš rafvęša farartękin. Ķslendingar eru aš vakna til mešvitundar um žetta. Žar sem vinstri mönnum er ekki gefin andleg spektin, hafa žeir aš sjįlfsögšu tekiš upp į žvķ aš berjast fyrir rafknśnum léttlestum og sporvögnum. 
  8. Hśsbyggjendum og -kaupendum var gert lķfiš leitt af vinstri stjórninni meš nżrri byggingarreglugerš, sem talin er hafa ķ för meš sér allt aš 15 % hękkun į byggingarkostnaši, og strangt greišslumat heldur fólki ķ fjötrum hįrrar hśsaleigu.  Nś er Kópavogskaupstašur aš brjótast śt śr žessum vķtahring undir forystu sjįlfstęšismanna.

Žetta eru nokkur dęmi af handahófi um leikhśs fįrįnleikans ķ boši Jóhönnu Siguršardóttur og Steingrķms J. Sigfśssonar, žar sem heilbrigš skynsemi var tekin śt fyrir sviga og henni eytt śt śr stjórnsżslu rķkisins.  Farsinn heldur įfram į Alžingi undir stjórn Svandķsar Svavarsdóttur, lśpķnueyšis, og mannvitsbrekkunnar Įrna Pįls Įrnasonar, svo aš ganga mį aš žvķ sem vķsu, aš nįi Samfylkingin og Vinstri hreyfingin gręnt framboš völdum į nż ķ Stjórnarrįšinu, žį mun hér öllu verša rišiš į slig meš heiftrękni og fįvķsi viš stżriš, hvaš sem sjóręningjum lķšur.   

  


Upplżst umhverfisstefna

burfellmgr-7340Hannes Hólmsteinn Gissurarson, prófessor ķ stjórnmįlafręši viš Hįskóla Ķslands, ritaši gagnmerka grein ķ Morgunblašiš fimmtudaginn 8. október 2015, sem hann nefndi "Umhverfisvernd: Skynsemi eša ofstęki".

Voru žar orš ķ tķma töluš og óspart vitnaš til Rögnvaldar Hannessonar, sem er höfundur margra ritverka um sjįlfbęra nżtingu, m.a. sjįvaraušlinda, hefur talaš og ritaš tępitungulaust um umhverfisvernd. Rögnvaldur og prófessor Ragnar Įrnason hafa lagt mest aš mörkum viš myndun fiskihagfręšilegs grundvallar aš hinni ķslenzku fiskveišistefnu, sem nś nżtur alžjóšlegrar višurkenningar og ę fleiri žjóšir tileinka sér, af žvķ aš hśn virkjar markašinn til aš hįmarka afrakstur fiskistofnanna til lengdar.  

Mį kalla mįlflutning Rögnvaldar réttmęli ķ mótsetningu viš réttmęlgi, en Žórarinn Eldjįrn, skįld, gerir eftirfarandi greinarmun į žessum tveimur hugtökum: Réttmįll mętti nota um žann, sem hiklaust og refjalaust leitar hins rétta og sanna ķ hverju mįli, en réttmįlgur um žann, sem lagar kenningar sķnar aš hefšarspeki dagsins og hagar oršum sķnum jafnan, eins og til er ętlazt. Réttmęlgi er oft lżšskrum, og žvķ mišur er žaš of įberandi ķ umręšu um aušlindanżtingu, žar sem stundum er leikiš į strengi öfundar ķ garš handhafa nytjaheimildanna. Žannig hefst grein Hannesar:

"Gegnir menn og góšviljašir eru vitaskuld hlynntir hreinu og fögru umhverfi.  Žeir vilja vernda žaš og bęta eftir megni.  Viš erum öll umhverfisverndarsinnar ķ žessum skilningi.  Nś hefur einn kunnasti og virtasti vķsindamašur Ķslendinga į alžjóšavettvangi, Rögnvaldur Hannesson, prófessor emeritus ķ aušlindahagfręši ķ Višskiptahįskólanum ķ Björgvin, skrifaš bók um umhverfisvernd, Ecofundamentalism, Umhverfisverndarofstęki (Lanham: Lexington books, 2014).  Žar gerir hann greinarmun į skynsamlegri umhverfisvernd (wise use environmentalism) og ofstękisfullri (ecofundamentalism). Sjįlfur ašhyllist hann skynsamlega umhverfisvernd, en telur umhverfisverndarofstęki ekki ašeins rangt af fręšilegum įstęšum, heldur lķka beinlķnis hęttulegt.  Žetta sé nż ofsatrś, žar sem Nįttśran hafi tekiš sess Gušs, en munurinn sé sį, aš mašurinn sé ekki lengur talinn syndari, sem geti gert sér von um aflausn, heldur stórhęttulegur skašvaldur, jafnvel meindżr.  Ofstękisfólkiš, sem Rögnvaldur andmęlir, vilji stöšva hagvöxt, en hann sé žrįtt fyrir allt besta rįšiš til aš vernda umhverfiš og bęta." 

Žaš er ekki seinna vęnna aš fį slķka fręšilega ašgreiningu į hugtakinu umhverfisvernd ķ umhverfisvernd, sem reist er į heilbrigšri skynsemi ķ žįgu nślifandi kynslóša og framtķšar kynslóša annars vegar og umhverfisvernd meš trśarlegu ķvafi, žar sem nįttśran jafnan er lįtin "njóta vafans", og hagsmunir mannsins ķ brįš og lengd reyndar fyrir borš bornir, af žvķ aš hann er ķ žessum hugmyndaheimi ķ hlutverki žess meš horn, hala og klaufir ķ kristninni.  Fyrr nefnda hugmyndafręšin er reist į aš nżta nįttśruna į grundvelli beztu fįanlegu vķsindalegu žekkingar um sjįlfbęrni og afturkręfni ķ žįgu hagvaxtar og bęttra lķfskjara allrar žjóšarinnar og mannkyns, en hin hugmyndafręšin er reist į tilfinningalegri afstöšu, žar sem nįttśran er sett į stall og fólkinu gert aš lifa af einhvers konar sjįlfsžurftarbśskap, žvķ aš hagvöxtur er fallinn engill meš svišna vęngi, sem ber aš foršast til aš varšveita sįlarheillina samkvęmt einstrengingslegum umhverfisverndarsinnum. Žaš er aušvelt aš sżna fram į, aš dómsdagsspįr hagvaxtarandstęšinga hafa veriš reistar į žröngsżni og vanžekkingu og aš žaš er einmitt vaxandi aušlegš žjóšanna, sem gerir žeim kleift aš fįst meš beztu tękni viš ašstešjanda vanda og t.d. aš draga mjög śr lķkindum į stjórnlausri upphitun andrśmsloftsins į heimsvķsu og aš bęta heilsuspillandi loftgęši ķ mörgum borgum, t.d. ķ Kķna og į Indlandi. Kķna er stórkostlegasta dęmiš um, aš umhverfisvernd öšlast ęšri sess į mešal žjóšar og leištoga hennar, žegar henni vex fiskur um hrygg.

Žvķ veršur ekki neitaš, aš mįlflutningur talsmanna nįttśruverndarsamtakanna Landverndar kemur ęši vel heim og saman viš lżsingarnar į umhverfisverndarofstękinu.  Žetta fyrirbrigši er aš sjįlfsögšu ekki sjįlfbęrt, žvķ aš fįi žaš sess stefnumarkandi nżtingarstefnu, sem er žį ekkert annaš en frišunarstefna meš žjóšgarša śt um allt, žį er boršleggjandi, aš komandi kynslóšir verša fįtękari en nśverandi kynslóšir, žvķ aš fólkinu fjölgar (meš og) įn hagvaxtar, sem žżšir, aš minna kemur ķ hlut hvers og eins, og reyndar miklu minna vegna tiltölulegrar fękkunar vinnandi fólks.

Yrši stefnu Landverndar fylgt, mundi t.d. flutningskerfi raforku ekki verša styrkt, svo aš loku yrši skotiš fyrir nżja atvinnusköpun, sem žarf 1 MW eša meira, og rafmagn gęti žį ekki leyst olķukyndingu af hólmi hjį hitaveitum, fiskimjölsverksmišjum og annarri starfsemi utan Suš-Vesturhornsins, žar sem 220 kV flutningskerfi er fyrir hendi. 

Lķklega mundi Landvernd ekki endurnżja raforkusamninga viš stórišju, ef hśn fengi aš rįša, og tómt mįl yrši aš gęla viš nż stórišjuverkefni. Atvinnulķfiš yrši mun einhęfara fyrir vikiš, og Ķslendingar gętu ekki stašiš viš losunarmarkmiš sķn į gróšurhśsalofttegundum, nema aš skapa hér efnahagskreppu.  Erlendis yrši bęši hlegiš og grįtiš yfir eymd og volęši eyjarskeggjanna į hinni noršlęgu eldfjallaeyju, sem rķk er af endurnżjanlegum orkulindum, en žar sem sį įtrśnašur rķkti, aš rask į nįttśrunni samfara virkjunum og rafmagnslķnum vęru helgispjöll, žį hefši blįtt bann veriš lagt viš slķku.   

Segja mį, aš umhverfisverndarofstękiš krystallist ķ afstöšu Landverndar og sįlufélaga til vatnsaflsvirkjana og til flutnings į raforku, t.d. į milli landshluta.  Nżting fallvatna til raforkuvinnslu er alls stašar ķ heiminum talinn eftirsóknarveršur kostur, nema žar sem mišlunarlón hrekja fjölda manns af bśsvęšum sķnum og stķflumannvirki skapa flóšahęttu ķ žéttbżli, ef žau bresta.  Aš öšru jöfnu jafna mišlunarmannvirkin hins vegar rennsliš og draga žannig śr flóšahęttu.  Žetta sķšast nefnda į aušvitaš viš į Ķslandi einnig, eins og Žjórsį er gott dęmi um, en hśn hefur veriš hamin og rennur nś lygn meš nįlęgt jöfnu rennsli allan įrsins hring, en flóš hennar og jakaburšur voru veruleg umhverfisógn mešfram farvegi hennar ķ gamla daga.

Orkumįl į Ķslandi eru ķ įkvešinni sjįlfheldu nśna, raforkuframboš er ónógt og flutningsgeta raforkukerfisins annar ekki nśverandi žörf.  Allt stendur žetta atvinnulķfinu fyrir žrifum, tugir milljarša ķ glötušum fjįrfestingum og atvinnutękifęrum fara ķ sśginn įrlega, og žaš er aušvelt aš heimfęra žetta ófremdarįstand upp į umhverfisofstęki, sem er afturhald okkar tķma, sem hamlar atvinnužróun og veršmętasköpun. 

Žann 12. október 2015 birtist frétt ķ Morgunblašinu, sem skrifuš var af Sigurši Boga Sęvarssyni og bar fyrirsögnina:

"Markašurinn kallar į meira rafmagn".

Fréttin hófst žannig:

"Takmarkaš framboš į raforku setur atvinnuuppbyggingu śti um land miklar skoršur.  Segja mį, aš Sušurland og svęšiš į Bakka viš Hśsavķk séu einu svęšin į landinu, žar sem hęgt er aš śtvega orku ķ takti viš žaš, sem markašurinn kallar eftir.  Annars stašar er žröng, enda fįir virkjunarkostir eša žį flutningsmannvirki ekki til stašar.  Žetta segir Höršur Arnarson, forstjóri Landsvirkjunar.  Žar į bę er margt ķ deiglunni um žessar mundir, og efst į baugi er stękkun Bśrfellsvirkjunar. 

Višbótar orka frį Bśrfelli er ekki eyrnamerkt įkvešnum kaupanda, eins og stundum, žegar nżjar virkjanir eru reistar.  "Eftirspurnin nśna er helst hjį višskiptavinum, sem žurfa kannski 5 til 10 MW af orku [įtt er viš afl - innsk. höf.], og žar getum viš nefnt gagnaver og fiskimjölsverksmišjur", segir Höršur og heldur įfram:

" Oft byrja nżir kaupendur meš samningum um kaup į kannski 1 MW, en žurfa meira sķšar. Ķ dag getum viš ekki sinnt slķku, og žvķ žarf aš virkja meira.  Į hverjum tķma eru uppi żmsar hugmyndir um atvinnuuppbyggingu śti į landi.  Fjįrfestar skoša möguleika gjarnan ķ samvinnu viš heimamenn, en žegar ekki fęst rafmagn, detta mįlin upp fyrir."" 

Žessi lżsing forstjóra langstęrsta orkufyrirtękis landsins, Landsvirkjunar, sżnir, svo aš ekki er um aš villast, aš raforkumįl landsins eru ķ ólestri, eins og fram kom hér aš ofan, og žaš hefur veriš flotiš sofandi aš feigšarósi.  Arfur vinstri stjórnarinnar er upphaf vandans, en framvindan į žessu kjörtķmabili er allt of hęg, af žvķ aš žaš er allt of mikil tregša ķ stjórnkerfinu vegna įhrifa frį afturhaldinu og jafnvel beygs viš "ęjatolla" umhverfisverndarofstękisins. 

Žetta įstand opinberar veika stjórnsżslu, žar sem heilbrigš skynsemi og hófsöm nżtingarstefna hefur tķmabundiš lįtiš ķ minni pokann fyrir žvķ umhverfisofstęki, sem prófessor emeritus Rögnvaldur Hannesson hefur skilgreint meš skarplegum hętti ķ tķmabęrri bók sinni. Afleišingar ašgeršarleysis ķ orkugeiranum eru, aš uppsafnaš žjóšhagslegt tap af žessu ófremdarįstandi er sennilega komiš yfir 5 % af vergri landsframleišslu (VLF). Framkvęmdadoša raforkugeirans, sem beint og óbeint stafar af "réttmęlgi" umhverfisofstękisins, veršur aš linna strax. 

Nż virkjun ķ Žjórsį, Bśrfell II, er nś į śtbošsstigi, og er rįšgert aš hefja framkvęmdir ķ Sįmsstašaklifi ķ aprķl 2016 og aš hefja raforkuvinnslu um 30 mįnušum seinna, į įrinu 2018.  Žaš žżšir 3 įr til višbótar ķ orkusvelti, sem er ömurlegur minnisvarši um stjórnun orkumįlanna ķ landinu, žvķ aš žessi virkjun žarf ekki umhverfismat aš dómi Skipulagsstofnunar rķkisins, og hefur ekki veriš falin Verkefnisstjórn Rammaįętlunar til einkunnagjafar. Landsvirkjun getur žess vegna ekki skotiš sér į bak viš žaš, aš leišin aš virkjanaleyfinu hafi veriš torsótt. Žvert į móti hefur hśn veriš greiš, og Landsvirkjun hefši betur hafizt handa viš Bśrfell II įriš 2013, žegar framkvęmdum viš Bśšarhįlsvirkjun lauk. 

Frį įrinu 2010 mį segja, aš margt skrżtiš sé ķ kżrhaus Landsvirkjunar, nś sķšast mat hennar į orkuvinnslugetu Bśrfells II, sem nś veršur skošuš nįnar:   

Bśrfell II veršur stašsett į svipušum staš og Tķtanfélag Einars Benediktssonar, sżslumanns og skįlds, fyrirhugaši aš reisa Bśrfellsvirkjun. Ķ bókinni Vatnsaflsvirkjanir į Ķslandi eftir Helga M. Siguršsson, sem Verkfręšistofa Siguršar Thoroddsen gaf śt ķ Reykjavķk įriš 2002, stendur eftirfarandi um Fossafélagiš Tķtan į bls. 140:

"Į įrunum 1915-1917 var fyrst gerš įętlun um Bśrfellsvirkjun.  Žar var į ferš fossafélagiš Tķtan, sem Einar Benediktsson, skįld, hafši haft forgöngu um aš stofna.  Gert var rįš fyrir, aš mestur hluti orkunnar yrši notašur til stórišju į Ķslandi, įburšarframleišslu.  Aš įliti félagsins var vęnlegt aš virkja į fimm stöšum ķ Žjórsį og Tungnaį, en Bśrfellsvirkjun yrši stęrst. Tķtan-félagiš keypti vatnsréttindin frį ósum Žjórsįr til óbyggša.  En ekki varš af framkvęmdum į žeim tķma, mešal annars vegna bįgs efnahagsįtands ķ Evrópu upp śr fyrri heimsstyrjöld. Sķšan voru sett lög į Alžingi įriš 1923, sem torveldušu erlendum orkufyrirtękjum aš starfa ķ landinu.  Tķtan-félagiš įtti žó įfram vatnsréttindin til įrsins 1952, žegar rķkissjóšur keypti žau af žvķ."

Viš sjįum af žessu, aš hinir norsku verkfręšingar Tķtan-félagsins voru į réttri braut meš frumhönnun sķna og įform um virkjanir ķ Žjórsį fyrir einni öld m.v. žróunina sķšar.  Žeir höfšu fyrir aldamótin 1900 fariš aš hanna og reisa virkjanir ķ Noregi, og orkukręfur išnašur hafši veriš starfandi ķ 70 įr ķ Noregi, žegar hann loks komst į laggirnar hérlendis.  Hér vantaši fjįrmagn og innviši fyrir einni öld, og žingmenn óttušust erlent eignarhald į atvinnutękjunum, sem er skiljanlegt į tķmanum um og eftir fullveldissamninginn viš Dani 1918.

Virkjunarframkvęmdir Landsvirkjunar viš Bśrfell hófust įriš 1966, og var fyrsti hluti virkjunarinnar tekinn ķ gagniš haustiš 1969 meš veikri og įfallasamri tengingu viš Ķslenzka Įlfélagiš - ISAL, ķ Straumsvķk.

  Mešalrennsli Žjórsįr er 364 m3/s, en virkjaš rennsli er 260 m3/s eša 71 % ķ Bśrfelli I samkvęmt fyrrnefndri virkjanabók, sem meš fallhęš 115 m jafngildir 270 MW af rafafli.

Bśrfell II į aš rįša viš žaš, sem śt af stendur ķ rennsli Žjórsįr viš Bśrfell og er hönnuš fyrir rennsliš 92 m3/s ķ 119 m falli. Žetta er tęplega 90 % af mešalrennsli og ętti žess vegna aš duga fyrir forgangsorkuvinnslu, en samkvęmt sögulegum rennslisröšum er forgangsorka alltaf tiltęk, en heildarorkan ķ 27 įr af 30 įra röš. Meš 90 % heildarnżtni gefur žetta 860 GWh/a eša mešalaflgetu 100 MW.

Į žessum grundvelli er óskiljanlegt, hvers vegna Landsvirkjun gefur upp vinnslugetu Bśrfells II ašeins 300 GWh/a.  Fyrir vikiš veršur reiknašur vinnslukostnašur į orkueiningu ķ virkjuninni tiltölulega hįr eša rśmlega 33 USD/MWh (4,3 kr/kWh).  Mišaš viš efri mörk upp gefins stofnkostnašar, miaISK 16, er lķklegur vinnslukostnašur hins vegar rśmlega 12 USD/MWh. 

Samkvęmt upplżsingum Landsvirkjunar er Bśrfell II fremur óhagkvęm vatnsaflsvirkjun, žvķ aš vinnslukostnašur hennar er talsvert hęrri en Bśšarhįlsvirkjunar, sem er svipuš aš afli og var virkjuš sķšast į Tungnaįr/Žjórsįrsvęšinu.  Bśrfell II ętti hins vegar af öllum sólarmerkjum aš dęma aš vera tiltölulega hagstęš, žvķ aš inntakslóniš og frįrennslisskuršur eru žegar fyrir hendi.  Žess vegna er lķklegt, aš forgangsorkukostnašur virkjunarinnar sé ašeins rśmlega 12 USD/MWh.

Mengun er ekki huglęg, mengun er męlanleg.  Žannig er t.d. hęgt aš bera saman brśttó tekjur eša hreinar tekjur af mismunandi atvinnugreinum į hvert losaš tonn af gróšurhśsalofttegundum eša öšrum efnum.  Orkukręfur išnašur hefur löngum veriš skotskķfa įkafra og einstrengingslegra umhverfisverndarsinna aš žessu leyti og er blóraböggull fyrir starfsemi, sem hinir įköfu umhverfisverndarsinnar hafa hęlt upp ķ hįstert sem fyrirmyndarstarfsemi og valkost viš uppbyggingu raforkukerfisins, sem aušvitaš getur ekki fariš fram įn stórra stofnlķna.

Er žį komiš aš margžvęldu hugtaki, sem er sjónmengun, en žaš er hins vegar algerlega huglęgt fyrirbrigši, eins og fegurš og śtlit.  Hverjum žykir sinn fugl fagur, eins og žar stendur.  Hin skynsamlega mįlamišlun varšandi loftlķnur almennt er, aš stjórnvöld gefi śt markmiš um aš stytta heildarlengd allra loftlķna į landinu (sķmalķnur eru vart sjįanlegar lengur) um a.m.k. 30 % fyrir įriš 2030 m.v. įriš 2000.  Žetta žżšir, aš hinar minni lķnur ķ byggš og annars stašar verša žį horfnar og jafnvel allar lķnur undir 60 kV.  Sį hluti Byggšalķnu, sem nś er ķ grennd viš bęi, t.d. ķ Skagafirši, getur af umhverfislegum, tęknilegum og kostnašarlegum sökum, hęglega fariš ķ jörš, og sś veršur einnig reyndin meš 220 kV lķnur ķ grennd viš žéttbżli, t.d. Hafnarfjörš.

Žaš er mikiš vešur gert śt af fyrsta valkosti Landsnets um 400 kV stofnlķnu į milli Sušurlands og Noršurlands um Sprengisandsleiš.  Sś leiš er žó flestum feršamönnum ašeins fęr um 3 mįnuši į įri, og hvaš ętli skyggniš sé yfir 1 km ķ marga daga į žvķ skeiši, t.d. vegna ryks og misturs ? 

Feršamenn og bķleigendur žurfa į almennilegum vegi meš klęšningu aš halda žarna og viš akstri utan merktra vega eiga aš liggja hamlandi višurlög.  Žaš er hęgt aš verša viš óskum um aš hafa ekki téša flutningslķnu ķ sjónlķnu frį žessum vegi meš vali lķnustęšis og tiltölulega stuttum jaršstreng. Žar aš auki eru aš koma į markaš nżjar geršir mastra, sem betur falla aš umhverfinu en eldri geršir.

Til aš hįmarka heildartekjur af žeim aušlindum, sem landiš hefur aš bjóša, verša hagsmunaašilar aš slį af żtrustu kröfum og gera mįlamišlanir.  Žaš hefur alla tķš veriš hįttur sišašra manna. 

   

 

        

 

 


Heimur įn kolefnabrennslu 2050

Į mörkušum geta menn veriš haldnir ranghugmyndum um įhęttu, eins og žeir, sem fjįrfest höfšu ķ undirmįlshśsnęšisskuldabréfum ("subprime mortgages") 2008, rįku sig į. 

Nś benda markašsupplżsingar til, aš įhęttan af "óbrennanlegu kolefni" sé vanmetin.  (Óbrennanlegt kolefni eru žęr birgšir af eldsneyti ķ jöršu kallašar, sem mundu valda hlżnun andrśmslofts yfir 2,0°C, ef  unnar vęru sem eldsneyti.) Hlutabréfavirši olķu-, gas- og kolafyrirtękja er hįš žekktum forša ķ jöršu ķ žeirra eigu.  Žvķ meira jaršefnaeldsneyti, sem fyrirtęki į, žeim mun veršmętari eru hlutabréf žess.  Hvaš gerist, ef sumt af žessum forša getur aldrei veriš unniš śr jöršu og brennt (af umhverfislegum orsökum) ?

Ef rķkisstjórnum vęri alvara meš loftslagsstefnu sinni, žį yrši aš skilja mikiš af žessum žekkta forša eftir ķ jöršu.  Ķ žessu ljósi er einkennilegt, aš veriš sé meš undirbśningsrannsóknir ķ gangi fyrir olķuboranir į Drekasvęšinu og jafnvel noršar, žar sem vinnslukostnašur er yfir 100 USD/fat og umhverfisslys mundi hafa alvarleg įhrif į lķfrķkiš, žvķ aš nišurbrotstķmi viš hiš lįga sjįvarhitastig žar er langur. Allar birgširnirnar undir Noršur- og Sušur-Ķshafi flokkast sem "óbrennanlegar".

Śtreikningar į žvķ, hversu mörg koltvķildisķgildi mega fara śt ķ andrśmsloftiš mišaš viš, aš aukiš magn gróšurhśsalofttegunda valdi ekki meiri hękkun mešalhitastigs viš jöršu en 2,0

°C hafa veriš geršir og veršur aš treysta, žó aš sumir rengi žį reyndar.  Of mikiš er ķ hśfi til aš tķmanum megi sóa.  Hįmarkiš veršur frį įrinu 2013 1000 Gt CO2 (1 Gt=1 milljaršur tonna), og reiknaš er meš, aš žaš nįist įriš 2050, žó aš stigiš verši strax į bremsurnar. 

Žetta žżšir ķ raun, aš mannkyniš žarf aš draga sķfellt śr losun gróšurhśsalofttegunda nišur ķ nįnast ekki neitt įriš 2050.  Ķslendingar geta hęglega sett sér raunhęft markmiš um enga nettólosun įriš 2050, sem fyrirsjįanlega veršur unnt aš nį meš landgręšslu og stóreflingu skógręktar. Stefnt er aš žvķ, aš rķki skuldbindi sig ķ žessa veru į Parķsarrįšstefnunni um loftslagsmįl ķ desember 2015.

Ef mannkyniš hins vegar ętlar aš hunza varnašarorš margra vķsindamanna um žessi efni og brenna allt žaš jaršefnaeldsneyti, sem nś eru til žekktar birgšir af, mundu verša til 2860 Gt CO2, eša nęstum žrefalt leyfilegt višbótar magn koltvķildis ķ andrśmsloftinu.  Žį kann hitnun gufuhvolfsins aš verša óvišrįšanleg (irreversible), og į žaš er ekki hęgt aš hętta, žvķ aš slķkt getur tortķmt mestöllu lķfi į jöršunni ķ sinni nśverandi mynd.  "So what" segja žeir allra kaldhęšnustu, en žį er žess aš gęta, aš žaš mundi gerast meš miklum hörmungum.  Mannkyniš hefur enn svigrśm til aš foršast žęr meš žvķ aš beita žekkingu sinni og śtsjónarsemi.  "Vilji er allt, sem žarf", sagši skįldiš. 

Rķkisstjórnir rįša um 3/4 af žessum "óbrennanlegu" birgšum og einkafyrirtęki eiga um 1/4 af fastįkvöršušum birgšum, en sķšan eiga einkafyrirtęki til višbótar jafngildi 1541 Gt CO2 af lķklegum birgšum.  Rķkisstjórnir ęttu žess vegna nś žegar aš fara aš draga śr nżtingu sinni og leyfa einkafyrirtękjum vaxandi markašshlutdeild gegn žvķ aš hętta leit aš nżjum lindum. Žaš mun aušvelda žeim fjįrmögnun į "orkuvišsnśninginum" eša orkubyltingunni.  

Nśverandi žróun žessara mįla stefnir žó ķ žveröfuga įtt.  Rķkisrekin orkufyrirtęki eru aš auka markašshlutdeild sķna, og einkafyrirtękin vöršu 5 sinnum meiru, miaUSD 674, ķ leit og vinnsluundirbśning įriš 2012 en ķ aršgreišslur til hluthafa, en žęr nįmu žį miaUSD 126.  ExxonMobil ętlar aš verja miaUSD 37 į įri ķ leit aš jaršefnaeldsneyti nęstu įrin. 

Af žessu sést, aš žaš er hręšilegur tvķskinnungur į feršinni ķ loftslagsmįlum ķ heiminum, og veršur spennandi aš sjį, hvort žjóšir heims munu nį "mjśkri lendingu" į hinni alžjóšlegu loftslagsrįšstefnu ķ Parķs viš įrslok 2015.  Fulltrśar Ķslands ęttu ekki aš hika viš aš sżna dirfsku į žeirri rįšstefnu og miša viš 40 % minnkun nettó losunar frį įrinu 1990 įriš 2030 og 100 % įriš 2050 meš žeim tveimur skilyršum, aš vķsindalega sönnuš binding koltvķildis ķ nżręktum verši metin til fulls į móti losun og aš losun orkukręfs išnašar, sem notar raforku, sem unnin er į nęstum mengunarlausan og endurnżjanlegan hįtt, verši ekki talin meš įriš 2030, en verši hins vegar meštalin įriš 2050. Ef ekki veršur komin nż framleišslutękni hjį stórišju og öšrum įriš 2030 įn koltvķildislosunar, veršur hśn aš kaupa sér koltvķildisbindingu, t.d. meš skógrękt, sem nęr 100 % eigi sķšar en 2050.

Į nęstu žremur įratugum mun verša bylting ķ vinnslu rafmagns, žegar nżjar ašferšir viš žaš munu ryšja sér til rśms.  Vinnslukostnašur vindmylla og sólarhlaša hefur a.m.k. helmingazt sķšast lišin 5 įr og er nś um 120 USD/MWh og 100 USD/MWh ķ sömu röš. Vinnslukostnašur vindmylla į Ķslandi er lķklega um 90 USD/MWh og er lęgri en vķša erlendis vegna lengri nżtingartķma į įri (hęrri mešalvindstyrks). 

Gestur Pétursson, forstjóri Jįrnblendiverksmišjunnar į Grundartanga, telur hęgt aš vinna raforku śr glatvarma verksmišjunnar meš lęgri kostnaši en ķ vindmyllum.  Gallinn er sį, aš hérlendis er enginn markašur fyrir svo dżra raforku, sem hér um ręšir, og veršur sennilega aldrei.  Mun įlitlegra er aš nota glatvarmann, hvers hitastig mun vera yfir 400°C, ólķkt žvķ, sem tķškast ķ hreinsivirkjum įlvera (100°C), til aš knżja efnaferla ķ grenndinni eša ķ hitaveitu, en žar rķkir reyndar samkeppni frį jaršvarmanum. Stundum getur žó veriš kostur aš hvķla jaršhitasvęši, svo aš raunhęfur grundvöllur ętti aš vera fyrir nżtingu hans įn raforkuvinnslu, jafnvel lįghitann, sem fįanlegur er ķ hreinsivirkjum įlvera.  Žar er žó sį hęngurinn į, aš žau eru ekki hönnuš fyrir slķka nżtingu.

Į Morgunblašinu gera menn orkumįlum hįtt undir höfši, eins og vert er, og žar var ķ september 2015 stór mynd af tveimur forvķgismönnum rafbķla, glašbeittum, Elon Musk, forstjóra Tesla Motors, og Gķsla Gķslasyni, framkvęmdastjóra EVEN, ķ Tesla-verksmišjunni ķ Fremont ķ Kalifornķu, įsamt fleirum. Grein um efniš bar fyrirsögnina:

"Gera leišina milli Keflavķkur og Reykjavķkur "gręna"".  Hśn hófst žannig:

"Eitt af žvķ, sem EVEN vinnur aš ķ dag er aš gera leišina milli Keflavķkur og Reykjavķkur "gręna", ž.e.a.s. aš finna leišir til aš skipta śt dķsilrśtunum fyrir rafrśtur og einnig aš fį leigubķlstjóra, sem fara žessa leiš, til aš skipta yfir ķ rafbķla.  Žegar žetta tekst, žį veršur hęgt aš flytja žessa rśmlega milljón feršamenn į ķslenskri orku milli flugvallarins og höfušborgarinnar."

Hér er umhverfislega veršugt, hagkvęmt og raunhęft verkefni į feršinni, öfugt viš furšuverkiš léttlest (hrašlest) į milli Flugstöšvar Leifs Eirķkssonar og Umferšarmišstöšvarinnar ķ Vatnsmżri meš viškomu ķ Hafnarfirši, Garšabę og Mjódd.  Slķkt fyrirbrigši er allt of dżrt aš stofna til og reka, enn sem komiš er,  og undir hęlinn lagt meš tekjurnar. 

Nś eru yfir 600 rafbķlar į Ķslandi, sem er um 0,3 % af fólksbķlaflotanum.  Rķkissjóšur žarf aš fórna vörugjöldum, tollum og fyrst um sinn viršisaukaskatti af bķlum įn teljandi koltvķildismyndunar viš akstur, ef landinu į aš takast aš standa viš skuldbindingar um 40 % minni nettólosun įriš 2030 en 1990, svo aš ekki sé nś minnzt į "koltvķildissnautt" Ķsland 2050. Ķ stašinn minnkar gjaldeyrisnotkun um allt aš miaISK 100 į įri, sem mun virka styrkjandi į gengi ISK og bęta lįnshęfismat landsins, svo aš vextir geta žį lękkaš, ef allt veršur meš felldu. Žį gętu rįšstöfunartekjur fjölskyldu meš 2 bķla ķ rekstri aukizt um MISK 1,0 į įri vegna minni rekstrar- og višhaldskostnašar rafbķla, svo aš hér er um stórfellt hagsmunamįl fyrir almenning aš ręša. Sem millilausn, žar til dręgni rafgeyma veršur um 500 km og hrašhlešslunet veršur komiš um landiš, eru frį nokkrum framsęknum framleišendum komnir tvinnbķlar į markašinn meš rafhreyfil og bensķnhreyfil.  Blekbóndi telur žetta vęnlegan kost ķ stöšunni, enda eru aksturseiginleikar góšir, žar sem afl beggja hreyflanna leggst saman, žegar į miklu afli eša togi žarf į aš halda.

Kolefnisgjald į allt eldsneyti žarf aš standa undir skógrękt til mótvęgis viš žaš, sem śt af stendur af 40 % markmišinu 2030, en įriš 2050 veršur "orkuvendingin" (ž. die Energiewende) um garš gengin.

Yfirvöld vķša hafa aš mörgu leyti brugšizt vęntingum margra gagnvart hinni meintu umhverfisvį, sem mikil losun gróšurhśsalofttegunda hefur ķ för meš sér.  Žau hafa ekki brugšizt viš meintri vį meš fullnęgjandi hętti hingaš til, en ę fleiri, og žar meš valdhafar, eru žó žeirrar skošunar, aš kenningar margra vķsindamanna, um samhengi styrks koltvķildisķgilda ķ andrśmsloftinu og mešalhitastigs ķ lofthjśpnum viš yfirborš jaršar, eigi viš rök aš styšjast.  Žį hljóta menn aš samžykkja kenningar um afleišingar hlżnunar og af varśšarsjónarmišum aš setja leyfilegt hįmark viš hlżnun 2,0°C, eins og vķsindamenn rįšleggja. 

Yfirvöld hafa aš sumu leyti veriš bżsna léttśšug ķ ljósi afleišinganna, t.d. varšandi hvatningu til bęnda um aš rękta jurtir, sem sķšan eru nżttar til eldsneytisgeršar fyrir fartęki og reikna žetta til mótvęgisašgerša. Ķ fyrsta lagi hefur žetta leitt til hęrra matvęlaveršs, sem kemur hinum verst settu ķ heiminum verst, ķ öšru lagi hefur žetta leitt til aukins skógarhöggs, žegar nżtt land er brotiš undir akra til aš framleiša eldsneyti, og ķ žrišja lagi žarf mikiš eldsneyti til aš framleiša žessa "lķfolķu".  Žegar upp er stašiš eru mikil įhöld um, aš nettó įvinningur verši af žessari rįšstöfun fyrir lofthjśpinn. Žarna var verr fariš en heima setiš.

Į Ķslandi er sś vafasama krafa viš lżši sķšan į sķšasta kjörtķmabili, aš seld dķsilolķa sé aš 5 % af slķkum lķfręnum uppruna eša framleidd hérlendis meš efnafręšilegum ašferšum, t.d. śr afgösum jaršgufuvirkjana.  Žessi "lķfdķsilolķa" til ķblöndunar er hins vegar žrefalt dżrari en innkaupsverš dķsilolķu śr jaršefnaeldsneyti, og žessi mikli kostnašarmunur, sem lendir į tękiseigendum/ökumönnum er óréttlętanlegur mišaš viš hępinn įvinning. Žetta var vanhugsuš lagasetning į sinni tķš, sem ętti aš afnema eša milda aš svo miklu leyti, sem žaš samrżmist kröfum ESB til EES-landanna.

Rķkisstjórnin ętti samhliša aš afnema hvata fyrri rķkisstjórnar til kaupa į dķsilbķlum meš žvķ aš beita sér fyrir lagasetningu, žar sem hętt er aš hygla dķsilbķlum, en rafmagnsbķlum hins vegar hyglaš aš óbreyttu ķ a.m.k. įratug.  Jafnframt žarf aš endurskoša kolefnisgjaldiš af žeim og miša viš eldsneytisnotkun, žegar hreinsibśnašur bķlanna er virkur, en žį er eldsneytisnotkunin allt aš 40 % meiri en framleišendur gefa upp. 

Ef inngrip rķkisvaldsins skekkja ekki bķlamarkašinn, eins og veriš hefur frį misrįšnum ašgeršum vinstri stjórnarinnar dķsilbķlnum ķ vil, veršur dķsilbķll dżrari ķ innkaupum og meš svipašan rekstrarkostnaš og sambęrilegur bensķnbķll.  Dķsilbķllinn mun žį fyrstur lįta undan sķga fyrir tvinnbķlum og rafmagnsbķlum. Stórar dķsilvélar munu žó lengi halda velli.   

Ķ greininni, "Framtķšin ķ orkugjöfum óręš", sem birtist ķ orkuśttekt Morgunblašsins ķ september 2015, er sagt frį einaršri skošun Glśms Jóns Björnssonar į eldsneytismįlum umferšarinnar:

"Glśmur Jón Björnsson, efnafręšingur og framkvęmdastjóri efnarannsóknarstofunnar Fjölvers, segir žį žróun, sem hefur oršiš ķ aukningu markašshlutdeildar dķsilbķla varhugaverša.  Pólitķsk stefnumótun hafi oršiš til žess aš hluta, žar sem minni śtblįstur koltvķsżrings komi frį dķsilvélunum.  Sį įvinningur, sem verši af žvķ, sé fyrir bķ, žegar tekiš sé tillit til žess, hve mikiš meira af sóti og heilsuspillandi efnum komi frį dķsilvélum en bensķnvélum. 

Glśmur segir žó talsvert hafa įunnist ķ framleišslu jaršefnaeldsneytis į sķšustu įratugum.  "Žaš hafa oršiš stórstķgar framfarir, m.a. žegar blż hvarf śr bensķninu, og brennisteinninn er nįnast horfinn śr bęši bensķni og dķsilolķu. Bensķn hefur lķka léttst mikiš; žaš er minna af žungum efnum ķ žvķ, sem leišir til minni sótmyndunar.  Į sama tķma hefur tekist aš halda gufužrżstingi nišri, svo aš minna sleppur śt ķ andrśmsloftiš.  Žaš hefur nįšst mikill įrangur į sķšustu įratugum, og almennt mišar žessum mįlum ķ rétta įtt."" 

        

  

    

 


Mśhamešstrś og Vesturlönd

Mśhamešstrśarmenn, Islamistar, hafa eldaš grįtt silfur viš kristna Evrópumenn sķšan Mįrar réšust inn ķ Spįn og lögšu megniš af Pżreneaskaganum undir sig į įrunum 711-718.  Kristnir höfšingjar nįšu ekki aš jafna hlut sinn žar fyrr en į 13. öld, og nokkru lengur héldu Mįrar nokkrum borgum ķ Andalśsķu.

Į 8. öld og lengur mį hiklaust telja, aš Mįrarnir hafi haft į valdi sķnu meiri žekkingu en kristnir Evrópumenn.  Įstęšan er sś, aš žeir höfšu ķ herförum sķnum, t.d. ķ Noršur-Afrķku, tekiš menningarborgir herskildi og slegiš eign sinni į forn bókasöfn og tileinkaš sér speki fornaldar, sem žar var aš finna, ž.į.m. um byggingarlist. 

Afrakstur žessa var meiri žekking į stęršfręši, ešlisfręši, stjörnufręši og verkfręši en žį var fyrir hendi ķ Evrópu.  Įhrifarķkt dęmi um žetta er kastalinn, Alhambra-Rauši kastalinn, ķ Granada, sem engan lętur ósnortinn, sem įhuga hefur į hśsageršarlist og verkfręši.  Žar var og er rennandi vatn notaš į snilldarlegan hįtt til loftkęlingar.

Į mišöldum stóš kristinni Evrópu mikil ógn af Ottomanaveldinu, tyrkneska, sem stundaši śtženslustefnu og gerši usla į Balkanskaga, žar sem leifar įhrifa žeirra eru enn. Hluti af illindunum į milli žjóša og žjóšabrota žar stafar af žvķ, aš žeir, sem gengu į mįla hjį Tyrkjum tóku upp trś žeirra, og voru hatašir sem svikarar eftir žaš af öšrum ķbśum svęšisins.   

Eftir Heimsstyrjöldina sķšari hófst mikill straumur Mśhamešstrśarmanna til Evrópu, t.d. sem "Gastarbeiter" (farandverkamenn) til Vestur-Žżzkalands frį Tyrklandi og frį frönskum įhrifasvęšum ķ Austurlöndum nęr og Noršur-Afrķku til Frakklands.  Er nś svo komiš, aš fjöldi Mśslima ķ nokkrum rķkjum Evrópu er eins og aš nešan greinir sem hlutfall af ķbśatölu viškomandi lands.  Ķ svigum er hlutfalliš, sem ašrir ķbśar landanna telja, aš eigi viš fjölda Ķslamista ķ sķnu heimalandi:

  • Frakkland    8 % (31 %)
  • Belgķa       6 % (29 %)
  • Žżzkaland    6 % (19 %)
  • Bretland     5 % (21 %)
  • Svķžjóš      5 % (17 %)
  • Ķtalķa       4 % (20 %)
  • Spįnn        2 % (16 %)

Tvennt vekur athygli viš žessa töflu.  Annars vegar grķšarlegur fjöldi mśhamešstrśarmanna ķ fjölmennustu löndum įlfunnar og hins vegar, hversu grķšarlegt ofmat rķkir ķ öllum žessum löndum, og reyndar, žar sem męlt hefur veriš, į fjölda mśhamešstrśarmanna ķ viškomandi landi.  Ašrir ķbśar telja mśslima ķ sķnu landi vera žrefalt til įttfalt fleiri en žeir žó enn eru, en žaš ber aš hafa ķ huga, aš fęstir tileinka žeir sér vestręna siši alfariš, og sumir alls ekki, svo aš žeim fjölgar margfalt hrašar en kristnum frumbyggjum landanna. Žetta vekur mörgum ugg ķ brjósti, og er PEGIDA-hreyfingin ķ Evrópu skilgetiš afkvęmi islamvęšingar Evrópu.  Hugmyndin er sś, aš žaš sem herjum soldįnsins ķ Miklagarši ekki tókst meš innrįs ķ Evrópu, žaš eigi nś aš raungera meš žvķ aš taka völdin innanfrį.

Žetta ofmat į nśverandi fjölda islamista ķ Evrópu mį žannig skżra meš almennri tortryggni ķbśanna ķ garš fólks meš framandi og ķ augum margra Vesturlandabśa frumstęša trśarsiši.  Evrópumenn finna sig ķ varnarstöšu gagnvart įgengum trśarbrögšum, sem beita miskunnarlausu ofbeldi ķ barįttu sinni viš vestręna menn og vestręna menningu, sem žeim žykir einkennast af trśleysi. Ķ žessu sambandi er rétt aš hafa ķ huga, aš ķslam eru engin venjuleg trśarbrögš, heldur blanda af stjórnkerfi heimilis og žjóšfélags meš fastmótušum sišum, t.d. um klęšaburš, og trśarsišum.  Žetta veldur žvķ, aš ķ rķkjum mśslima eru engin skil į milli rķkis og trśarbragša, nema helzt ķ Tyrklandi.  Žetta stendur žessum rķkjum fyrir žrifum, žvķ aš fyrir vikiš verša žau aušveldlega fórnarlömb afturhalds og ofstękis, sem hamlar žróun ķ anda Vesturlanda eša Kķna. Stjórnmįl og trśmįl eru eldfim blanda.

Bretar voru spuršir aš žvķ įriš 2003 og aftur įriš 2013, hvort Bretar mundu glata žjóšareinkennum sķnum, ef fleiri mśhamešstrśarmenn flyttust til landsins.  Ķ fyrra skiptiš svörušu 48 % žessu jįtandi og ķ seinna skiptiš 62 %.  Žetta undirstrikar grķšarlega samskiptaöršugleika "frumbyggja" viš žetta aškomufólk, sem heldur fast ķ sķna trśarsiši og neitar aš laga sig aš almennum sišum innfęddra, t.d. klęšaburši, svo aš įberandi einkenni sé nefnt. 

Žaš, sem alvarlegast er viš skort į ašlögun mśhamešstrśarmanna aš hįttum, sišum og löggjöf Vesturlanda, er aš višhalda forneskjulegum lögum Kóransins, s.k. sjarķa-lögum.  Beiting žeirra er grimmdarleg, ķ mörgum tilvikum nķšingsleg, og felur ķ sér mannréttindabrot af grófasta tagi.  Žaš er algerlega óįsęttanlegt, aš einhver trśarhópur taki upp į žvķ aš stunda lögbrot og mannréttindabrot aš žvķ er viršist vegna sjśklegrar kśgunaržarfar og ofbeldishneigšar gagnvart safnašarmešlimum. Žaš er enn ķ fullu gildi, sem Žorgeir, Ljósvetningagoši, kvaš upp śr meš į žingi foršum, aš ef viš slķtum ķ sundur lögin, žį munum viš og frišinn ķ sundur slķta.  Žarna ęttu Vesturlönd aš draga lķnu ķ sandinn, og einfaldlega aš vķsa žeim til föšurhśsanna, sem ekki vilja žķšast žessi skilyrši.

Ķ Evrópu hafa stjórnmįlaleištogar, margir hverjir, lagt sig ķ framkróka viš aš breiša yfir žaš ginnungagap, sem skilur aš gildismat mśhamešstrśarmanna og flestra annarra ķbśa Evrópu, hvort sem žeir telja sig kristna ešur ei. Dęmi um slķkt eru ummęli fyrrverandi forseta Sambandslżšveldisins Žżzkalands, Christian Wulff, įriš 2010, nokkru įšur en hann hrökklašist śr embętti sökum spillingarmįla į mešan hann var forsętisrįšherra eins žżzka fylkisins.  Wulff sagši ķ ręšu:

"Ķslam er hluti af Žżzkalandi".

Margir Žjóšverjar eru ósammįla žessari fullyršingu, og til marks um žaš er hin sjįlfsprottna grasrótarhreyfing, PEGIDA - Patriotische Europäer gegen die Islamisierung des Abendlandes - Föšurlandsvinir ķ Evrópu gegn Ķslamsvęšingu Vesturlanda.  Sķšan ķ október 2014 hefur hśn nįnast į hverjum mįnudegi stašiš fyrir fjöldagöngum og śtifundum ķ mörgum borgum Žżzkalands, žar sem lżst er įhyggjum af Ķslam sem rķki ķ rķkinu, žar sem ķbśunum fjölgar mun hrašar en öšrum hópum Žżzkalands. PEGIDA leggur įherzlu į frišsamleg mótmęli.  Žaš er ekki hęgt meš hlutlęgum hętti aš kalla žetta öfgahreyfingu, žó aš hśn tjįi žį skošun meš įberandi hętti, aš islamistum ętti ekki aš lķšast aš mynda rķki ķ rķkinu, heldur verši aš gera žį kröfu til žeirra, aš žeir lagi sig aš lögum og rétti Vesturlanda og afleggi žį kvennakśgun og karlaharšręši, sem nś višgengst ķ "gettóum" islamista ķ Evrópu.

Kanzlari Žżzkalands, Angela Merkel, įvarpaši žjóšina 11. janśar 2015, žegar hśn var ķ losti eftir hryšjuverkin ķ Parķs, sem framin voru sem hefndarrįšstöfun i nafni Allah fyrir skopteikningar, sem islamistar tóku įkaflega nęrri sér. Žar rįkust illilega saman vestręnar hugmyndir um tjįningarfrelsi og trśartilfingar mśhamešstrśarmanna og sś hefš žeirra, aš lįta vera aš gera hvers konar myndir eša eftirlķkingar af Mśhameš spįmanni og Allah. 

Ešlilega vissu Evrópumenn ekki ķ kjölfar hryšjuverkanna, hvašan į žį stóš vešriš, og ótti greip um sig. Frś Merkel sagši viš žaš tękifęri: 

"Ég er kanzlari allra Žjóšverja"     

og įtti žar greinilega viš islamista, bśsetta ķ Žżzkalandi, 4-5 milljónir talsins.  Samt gętir ótta og haturs i garš islamista ķ Evrópu, en žaš er einmitt keppikefli jihadistana, sem eru i heilögu strķši gegn kristnu fólki og vestręnum gildum, aš skapa andrśmsloft tortryggni og heiftar. Žaš veršur aš sigla į milli skers og bįru, ef ekki į aš sjóša illilega upp śr, og žess vegna er įstęšulaust aš storka islamistunum į trśarsvišinu, en standa žeim mun keikari į kröfum um jafnręši kynjanna, almenn mannréttindi öllum til handa og, aš allir séu jafnir fyrir lögunum. 

Žaš hefur vakiš furšu margra i Evrópu, hversu margt ungt fólk, fętt og uppališ ķ Evrópu af kristnum eša trślausum foreldrum, hefur gengiš til lišs viš ISIS, hryšjuverkasamtök, sem fremja hryllilega glępi og skemmdarverk į fornum menningarveršmętum ķ nafni Mśhamešstrśarinnar, og styšur barįttu žessa hryllingsanga jihadistanna meš vopnavaldi viš aš koma į kalķfadęmi ķ Ķrak, Sżrlandi og vķšar.  Hvernig ķ ósköpunum mį žetta vera ?

Böndin berast aš trśboši islamistanna og žeim heilažvotti, sem fram fer ķ sumum moskum Evrópu. Žaš setur óneitanlega aš manni ugg varšandi fyrirhugaša mosku ķ Reykjavķk, aš frétzt hefur, aš hśn verši fjįrmögnuš af Saudi-Aröbum, en ķ Saudi-Arabķu hefur ofstękisfullur islamista-söfnušur töglin og hagldirnar ķ trśarlegum og veraldlegum efnum. Sjeikarnir óttast žennan söfnuš og stunda grimmdarstjórnun ķ anda Kóransins, eins og margoft hefur komiš fram varšandi refsingar fyrir meint afbrot. Mį žį geta nęrri, hvers konar bošskapur kann aš verša fram reiddur ķ téšri Reykjavķkur-mosku. Žaš er furšulega grunnfęriš af borgaryfirvöldum Reykjavķkur aš setja, aš žvķ er viršist, engin skilyrši fyrir byggingu žessarar mosku, önnur en hefšbundna lóšaskilmįla og byggingarreglugerš.  Žetta er alvarlegt mįl, žvķ aš vitaš er, aš moskur eru bęši andlegar og veraldlegar mišstöšvar mśhamešsmanna og hęttan er sś, aš žetta verši einhvers konar śtungunarstöš ofbeldis og ofstękis, eins og dęmin um stušninginn viš ISIS į hinum Noršurlöndunum, į Bretlandi og vķšar, sanna.

Žann 22. aprķl 2015 birtist ķ Morgunblašinu fréttaskżring eftir Boga Žór Arason, sem varpar ljósi į, aš jihadistar islamistanna eru ķ śtrżmingarherferferš gegn kristnu fólki.  Žeir myrša fólkiš og eyšileggja kirkjurnar.  Žaš žarf ekki aš hafa mörg orš um žaš, aš islamistar samžykkja ekki, aš kristnir söfnušir reisi kirkjur ķ löndum islamista, svo aš engin gagnkvęmni į sér staš varšandi žaš aš veita leyfi fyrir tilbeišslubyggingum.  Žaš ętti aš gjalda mikinn varhug viš moskum į Vesturlöndum um žessar mundir.  Veršur nś vitnaš ķ frétt Boga Žórs:

"Óttast aš samfélög kristinna hverfi".

"Milljónir manna hafa žurft aš flżja heimkynni sķn ķ Sżrlandi, žeirra į mešal hundruš žśsunda kristinna manna, sem hafa flśiš strķšshörmungar og įrįsir lišsmanna Rķkis islams, samtaka islamista, sem hafa nįš svęšum ķ Sżrlandi og Ķrak į sitt vald.  Óttast er, aš samfélög kristinna manna hverfi ķ löndunum tveimur, m.a. trśarhópar, sem tóku kristni į fyrstu öld eftir Krist og eiga sér žvķ um 2000 įra sögu.  Į mešal žeirra er hópur, sem talar aramķsku, forna tungumįliš, sem kristur talaši.

Į yfirrįšasvęšum islamistanna hafa vķgamenn samtakanna drepiš kristna ķbśa, sem hafa neitaš aš snśast til islamskrar trśar.  Óttast er, aš vķgamennirnir hafi ręnt hundrušum kristinna manna ķ įrįsum ķ noršurhluta landsins [Ķrak] ķ febrśar [2015].  Önnur samtök islamista, Nusra-fylkingin, er einnig talin hafa ręnt kristnum prestum ķ Sżrlandi."

Žaš dylst engum, sem horfir yfir svišiš, aš islamistar eru nś ķ jihad-hami, heilögu strķši gegn kristnum mönnum hvarvetna um heim.  Islamistarķki hafa ekki lyft litla fingri til aš stöšva žessar vitfyrringslegu ofbeldisašgeršir trśbręšra sinna, hafa ekki heyrzt fordęma žęr heldur og viršast žar meš styšja žęr.

Aftur į móti stóš ekki į sśnnķtunum ķ Sįdi-Arabķu aš beita hervaldi ķ Jemen nś um daginn, žegar önnur grein islamista, sótti žar fram til įhrifa meš hervaldi, sjķtar, studdir af ajatollum ķ Ķran. 

Ķ žessu ljósi ber aš skoša gjörninginn ķ Feneyjum, žar sem ķslenzka rķkiš tók žįtt ķ fjįrmögnun į uppsetningu mosku ķ afhelgašri kirkju ķ žessari sökkvandi borg.  Žetta var gert ķ trįssi viš vilja borgaryfirvalda žar, sem įsamt kažólsku kirkjunni höfšu sett skilyrši fyrir afnotum kirkjubyggingarinnar, sem žarna voru brotin. Endaši žetta meš žeirri hneisu, aš ķslenzka sżningarskįlanum ķ Feneyjum var lokaš af yfirvöldum meš skömm.

 Žaš er alveg dęmalaust, aš ķslenzka rķkiš skuli meš žessum hętti taka žįtt ķ aš storka kirkjunni og Feneyingum, sem um aldir bįrust į banaspjótum viš Ottómanaveldiš, og uršu išulega fyrir blóšsśthellingum af völdum hins ottómanska rķkis Tyrkja. 

Viš žessar ašstęšur eru Ķsraelsmenn, žótt mannfręšilega séu skyldir aröbum, einu bandamenn vestręnna žjóša ķ Austurlöndum nęr.  Į sama tķma hefur kastazt ķ kekki į milli Bandarķkjamanna, hefšbundinna bakjarla Gyšinga, og Ķsraelsmanna.  Stašan ķ samskiptum kristinna og frjįlslyndra Vesturlanda annars vegar og forstokkašra islamista ķ mišaldamyrkri er einstaklega viškvęm og flókin.  Žį er rétt af Vesturlandamönnum aš įtta sig į žvķ, aš yfirleitt greina islamistar ekki į milli rķkis og trśarbragša (Kemal Ataturk reyndi žó aš koma į žessum ašskilnaši ķ Tyrklandi), og žess vegna birtist śtženslustefna islamista sem heimsyfirrįšastefna, sem Vesturlandamönnum er naušugur einn kostur aš andęfa į heimavelli og alls stašar annars stašar.  

 

  

       

       

 

 

 


Aušvaldsskipulagiš hefst heima

Joseph Schumpeter hélt žvķ fram, aš kraftaverk kapķtalismans vęri fólgiš ķ lżšvęšingu aušsins (democratising wealth), ž.e. aušdreifingu um samfélagiš.  Elizabeth I įtti silkisokka, tók Schumpeter sem dęmi, en "framlag aušvaldskerfisins er ekki fólgiš ķ aš framleiša meira af silkisokkum fyrir drottningarnar, heldur aš fęra silkisokkana innan seilingar verksmišjustślknanna".  Žetta dęmi Joseph Schumpeters sżnir ķ hnotskurn um hvaš markašshagkerfi meš félagslegu ķvafi snżst. Žaš felst alls ekki ķ aš gera hina rķku rķkari, heldur ķ aš veita öllum, sem vettlingi geta valdiš, kost į aš bęta hag sinn, ž.e. aš allir geti veitt sér silkisokka.  Žetta gerist meš įvinningi af framleišniaukningu, sem skipt er į milli launžeganna og fjįrmagnseigenda, žannig aš hvati sé hjį launžegunum aš leggja meira af mörkum og hjį fjįrmagnseigendum aš fjįrfesta.  Į Ķslandi fer hęrra hlutfall veršmętasköpunar til launžega en annars stašar.

Į flestum svišum mannlķfsins hefur einmitt žetta įtt sér staš.  Žaš, sem įšur var ašeins į fęri aušmanna, er nś į almannafęri.  Ķ Bandarķkjunum (BNA) hefur sį vinnustundafjöldi, sem žarf til aš vinna sér fyrir mešalbķl eša fullum fataskįpi, helmingazt į einni kynslóš (30 įrum).  Į žremur svišum hefur aušvaldskerfiš hins vegar ekki enn žį nįš fram hagręšingu, eins og skyldi, ašallega vegna afskipta stjórnmįlamanna, sem hallir eru undir forręšishyggjuna.  Žessi sviš eru  heilbrigšisžjónusta, menntakerfi og hśsbyggingar.  Žarna er žó ekki alfariš viš markašshagkerfiš aš sakast, heldur, eins og įšur segir, hafa stjórnmįlamenn veriš meš fingurinn į žessum mįlaflokkum og tafiš fyrir framförum. 

Ķ algert óefni stefnir meš heilbrigšisžjónustu Vesturlanda, žvķ aš gamlingjum fjölgar mikiš hlutfallslega, og heilsufar žeirra veršur bįgbornara eftir žvķ, sem aldurinn fęrist yfir.  Einn möguleikinn til aš draga śr kostnašinum er aš nżta erfšatęknina.  Hśn gerir nś žegar kleift aš leiša góšar lķkur aš sjśkdómum, sem vęnta mį sķšar į ęvinni.  Vilji einstaklingurinn ekki fara ķ markvissar fyrirbyggjandi ašgeršir eša nżta sér önnur śrręši heilbrigšiskerfisins įšur en allt er komiš ķ óefni, ętti aš lįta žann einstakling sjįlfan um kostnašinn, ef/žegar hann leitar til kerfisins meš einkenni, sem bśiš var aš vara hann viš.  Hiš sama ętti aš gilda, hafi hann hafnaš erfšagreiningu eša hafnaš žvķ aš verša upplżstur um nišurstöšu rannsókna.  Nś žegar er tękni fyrir hendi į sumum sjśkdómasvišum til aš fara inn į žessar brautir og ber hiklaust aš nżta hana öllum til hagsbóta.

Žaš er aušvitaš óverjandi forstokkun aš vilja ekki leyfa ólķkum rekstrarformum aš žrķfast hliš viš hliš, t.d. į sviši heilsugęzlustöšva, endurhęfingarstofnana, skuršstofa og sjśkražjónustu almennt.  Öryggi og žjónusta viš sjśklinga į aš vera ķ forgangi, og gefur auga leiš, aš žaš veršur žvķ meira žeim mun fjölbreyttari, sem rekstrarformin eru, t.d. ķ verkfallsįstandi.  Žaš veršur tęplega hęgt aš lama allar sjśkrastofnanir ķ einu, ef vinnuveitendur eru fjölbreytilegir, žvķ aš starfsfólkiš mun bśa viš vinnustašasamninga, žar sem vęntanlega verša launahvatar til afkasta og gęša.  Žetta er grķšarlegur kostur ķ žjóšfélagi, sem mį bśa viš óbilgirni og ófriš ķ staš skynsamlegra samninga į vinnustöšum heilbrigšisstarfsfólks, žannig aš lķf skjólstęšinganna, svo aš ekki sé nś minnzt į lķfsgęšin, er ķ uppnįmi. Tekur engu tali, hvernig sjśkrastofnanir verša hvaš eftir annaš fyrir baršinu į ófyrirleitnum verkfallsskipuleggjendum, sem sjįst ekki fyrir, heldur taka veikt fólk og starfsfólkiš, sem reynir aš halda starfseminni į floti, ķ gķslingu.

Upphrópanir į borš viš žį, aš ekki megi gręša į sjśklingum, eru innihaldslausar, žvķ aš sjśkratryggingar sjį til žess, aš sjśklingur beri ekki skaršan hlut frį borši, og allir eiga rétt į arši af eigin fé, sem fram er reitt til starfsemi, enda er slķkt grundvöllur aršsamra fjįrfestinga.  Annars žarf aš seilast ķ vasa skattborgaranna, og žar er svišin jörš eftir sķšustu vinstri stjórn.  Žį eru žaš kostulegir fordómar, aš žeir, sem vilja reiša fram śr eigin vasa til aš fį žjónustu, betri žjónustu en ella aš eigin mati, megi žaš ekki.  Meš žessu er skattfé sparaš og bišlistar styttir.  Hvaš er ósišlegt viš žaš ?  Fólk į aš eiga möguleika į aš forgangsraša fjįrnotkun sinni aš eigin vild įn hindrana forstokkašrar forręšishyggju.

Ķ menntageiranum hefur alnetiš žegar aukiš hagręšinguna, og vafalaust liggja enn ónżtt tękifęri ķ aš bśa skólana betri bśnaši og ķ fjarkennslu.  Žaš er įreišanlega enn unnt aš auka framleišni menntageirans, en vandinn er aš męla žessa framleišni, af žvķ aš hętt er viš, aš framleišniaukning verši į kostnaš gęša.  ISK/stśdent er t.d. afleitur męlikvarši, ekki sķzt ķ ljósi žess, aš rökstuddur grunur er fyrir hendi um, aš almennri žekkingu stśdenta hraki, en hugsanlega eykst sértęk žekking į móti.  (PISA įrangur)/(ISK per grunnskólanemanda) er einn męlikvarši, og hann hefur veriš óvišunandi fyrir Ķsland aš undanförnu, ž.e. slakur įrangur og hįr kostnašur.  Alvarlegast er, hversu lestrarkunnįttu fer hrakandi.  Žar į alnetiš sennilega sķna sök, žar sem ungvišiš les minna ķ frķstundum en įšur.  Ótrślega stór hluti ęskunnar er ólęs, og žaš er įvķsun į fįtękt og óhamingju. Oršaforša, mįlfręšikunnįttu og framburši nemenda viš lok grunnskóla hefur hrakaš hręšilega sķšast lišna hįlfa öld. Hér sem į fleiri svišum eru foreldrarnir ašalsökudólgarnir, žó aš skólarnir verši nś aš sżna öflugt frumkvęši til śrbóta.

Framleišni į sviši hśsbygginga hefur sums stašar hrakaš, t.d. ķ BNA, žar sem framleišni vinnuafls hefur falliš um 22 % į 20 įra tķmabilinu 1989-2009, žó aš framleišni vinnuafls ķ öšrum geirum athafnalķfsins hafi į sama tķma vaxiš um 45 %.  Ķ žróušum rķkjum notar 60 milljón manns meira en 30 % af tekjum sķnum ķ hśsnęšiš, og 200 milljón manns eru talin bśa ķ hreysum. Hśsnęšismįlin žarfnast umbóta, og žar geta yfirvöldin lagt lóš į vogarskįlarnar, žvķ aš žau skipuleggja og śtvega lóširnar og setja fram tękniskilmįla og śtfęrslukröfur.  

Stęrsta hagsmunamįl ungs fólks er aš kljśfa žaš fjįrhagslega aš eignast sitt fyrsta hśsnęši.  Žaš hefur alltaf erfitt veriš, en vegna kostnašarhękkana, t.d. į lóšum, sem framleišniaukningin hefur ekki nįš aš hamla gegn, įsamt greišslugetumati lįnastofnana, sem er oršiš ungu fólki žyngra ķ skauti eftir bankahruniš, er žetta jafnvel erfišara en įšur. 

Aš eignast žak yfir höfušiš, eins og sagt er, er mjög eftirsóknarvert fyrir fjölskyldurnar og samfélagiš, af žvķ aš hśsnęši er ašalsparnašarformiš yfir ęvina og veitir afkomutryggingu, žegar kemur fram į ęvikvöldiš og tķmabęrt er aš minnka viš sig.  Samfélagslega er žaš aušvitaš aš sama skapi ęskilegt, aš sem flestir séu fjįrhagslega sjįlfstęšir aš afloknum vinnuferli. Eigiš hśsnęši hefur veriš hryggjarstykkiš ķ eignamyndun mišstéttarinnar vķšast į Vesturlöndum og afdrįttarlaust į Ķslandi, žar sem žaš hefur lengi žótt öruggasti fjįrfestingarkosturinn.   

Nżlega upplżstu Samtök išnašarins um kostnašargreiningu į byggingarkostnaši, sem fram hafši fariš į žeirra vegum į hreinum byggingarkostnaši annars vegar og hins vegar opinberum gjöldum og kostnaši, sem af leyfisveitingum og reglugeršum leišir.  Tekiš var dęmi af kostnaši vegna 115 m2 ķbśšar ķ žriggja til fjagra hęša fjölbżlishśsi į höfušborgarsvęšinu:

  • Heildarkostnašur: MISK 37, ž.e. 313 kISK/m2
    • hreinn byggingarkostnašur: MISK 26, ž.e 70 %
    • lóšarverš: MISK 4,5, ž.e. 13 %
    • nż byggingarreglugerš: MISK 2,0, ž.e. 6 %
    • annar kostnašur hins opinbera: MISK 4,0, ž.e. 11 % 
  • Žarna nemur kostnašur af völdum hins opinbera, sveitarfélags og rķkis, um MISK 11 eša 30 % į žessari litlu ķbśš.  Žaš er sanngjarnt aš gefa hluta af žessum opinberu tekjum eftir gegnum skattkerfiš, žegar um er aš ręša kaup į fyrsta hśsnęši einstaklinga eša fjölskyldna, t.d. žannig, aš draga megi 5 % ķbśšarkostnašar frį skattskyldum tekjum ķ 5 įr og fasteignagjöld verši felld nišur ķ 5 įr.  Į móti yršu vaxtabętur śr rķkissjóši felldar nišur, enda er ekki įstęša til žess af rķkisins hįlfu aš greiša nišur vexti bankanna, enda hillast žeir žį frekar til vaxtahękkana.  Hér er um umtalsveršan stušning viš markhóp aš ręša, sem į venjulega erfitt meš aš nį endum saman vegna hįrrar skuldsetningar, ómegšar og fremur lįgra tekna vegna reynsluleysis į vinnumarkaši, žó aš reynt sé aš bęta slķkt upp meš yfirvinnu. 

Žaš ętti aš vera forgangsmįl borgaralegrar rķkisstjórnar aš fjölga hlutfallslega ķbśšareigendum, en žeim hefur fękkaš frį Hruni. Margir fjįrfestar telja ķbśšarhśsnęši til vęnlegustu fjįrfestingarkosta, og žaš ętti aš vera markmiš, aš 80 % landsmanna bśi ķ eigin hśsnęši įriš 2020, en um žessar mundir er hlutfalliš um 75 % og var um 77 % fyrir Hrun.  Um 25 % fjölskyldna bżr nś ķ leiguhśsnęši.   Rķkisstjórnin įformar aš létta undir meš žeim.  Slķkt er vandmešfariš, svo aš komi aš sem beztum notum, en renni ekki aš mestu ķ vasa leigusalanna. Reyna ętti aš nį hluta af žessu fólki inn ķ hóp ķbśšareigenda meš žvķ aš létta undir ķ gegnum skattkerfiš, eins og įšur er minnzt į, og auka framboš į félagslegu leiguhśsnęši fyrir žį, sem erfišast eiga uppdrįttar. Borgaraleg rķkisstjórn getur ekki veriš žekkt fyrir aš festa fólk ķ fatęktargildru meš hękkun husaleigubota, sem hętt er viš, aš lendi aš mestu ķ vasa leigusalanna. Miklu nęr er aš stušla aš auknu framboši ķbśša į bilinu 80-110 m2, t.d. meš byggingu félagslegs hśsnęšis. Žį mun leiguverš į almenna markašnum lękka aš öšru jöfnu.       

             

 


Fjórša byltingin

Adrian Wooldridge og John Micklethwait į The Economist hafa skrifaš įhugaverša bók, sem žeir nefna "Fjóršu byltinguna".  Hśn er um žęr ógöngur, sem vestręn žjóšfélög hafa rataš ķ meš innleišingu rķkisrekinnar velferšar, sem rķkiš hefur yfirleitt ekki lengur efni į.

Žegar sameignarstefnan lét undan sķga meš gjaldžroti og hruni Rįšstjórnarrķkjanna įriš 1989, töldu sumir, aš lżšręši aš vestręnni fyrirmynd og frjįlst hagkerfi ķ anda Adams Smiths hefšu boriš endanlegt sigurorš af einręšisöflum og mišstżršum hagkerfum.  Žeirra į mešal var stjórnmįlafręšingurinn Francis Fukuyama, sem sumariš 1989 lżsti yfir "endalokum sögunnar" ķ fręgri ritgerš sinni.  

Žetta reyndist įlķka įreišanlegur spįdómur og spįdómur Rómarklśbbsins į 7. įratug 20. aldarinnar um endimörk vaxtar, "Limits to Growth", en samkvęmt honum įtti olķa og alls konar önnur veršmęt og eftirsótt efni, ašallega mįlmar, aš klįrast į 20. öldinni.  Rómarklśbburinn reyndist vera algerlega śti aš aka ķ tęknilegum efnum og ekki gera sér nokkra grein fyrir hreyfiafli sögunnar, sem eru tękniframfarir og sókn mannsins eftir auknum lķfsgęšum.  Žessi sókn leišir til bęttrar nżtingar į orku og hrįefnum, aukinnar endurnżtingar og bęttrar tękni viš leit aš og vinnslu aušlinda.  Rómarklśbburinn vanmat mįtt samkeppni og markašshagkerfisins. 

Žaš er hins vegar alveg rétt hjį žeim félögunum į The Economist, aš žjóšfélagsašstęšur hafa ķ sögunnar rįs žvingaš fram róttękar breytingar ķ mannlegu samfélagi, sem hafa haft mótandi įhrif į hina sögulegu žróun. 

Fyrsta byltingin, sem žeir Wooldridge og Micklethwait tķunda, varš į 17. öld.  Žį hafši noršanverš Evrópa losnaš śr višjum kažólsku kirkjunnar, sem rķghélt ķ forna gušfręši og kenningakerfi um alheim, en hafnaši vķsindalegum kenningum um ešlisfręši og sólkerfiš o.fl., sbr barįttu Galileo Galileis og Johannesar Keplers. 

Į 17. öld stóš kirkjan, einnig mótmęlendakirkjur, jafnframt fyrir hrikalegum ofsóknum į hendur sjįlfstętt hugsandi fólki, og brenndi žaš į bįli ķ galdraofsóknum ķ žvķ skyni aš kveša nišur frelsisanda og mótžróa. Bókabrennur voru haldnar og hótunum um eilķfa śtskśfun allra efasemdarmanna og kuklara.  Hśn reyndi žar aš halda ķ leifar alls umlykjandi valds sķns yfir almśga og ašli meš ógnarstjórn, en slķkt tekur alltaf enda.  Žótt nįttśran sé lamin meš lurki, žį leitar hśn śt um sķšir, sögšu Rómverjar, og hiš sama į viš um sannleikann.  

Įriš 1648 lauk Žrjįtķu įra strķšinu ķ Evrópu, sem var į yfirboršinu trśarbragša styrjöld, en ķ raun var veriš aš knésetja Žżzkaland, sem var vķgvöllur žessarar styrjaldar og var ķ heila öld aš nį sér eftir hamfarir af manna völdum. 

Bylting 17. aldar var gerš til aš styrkja rķkisvaldiš, konung og keisara, til aš gęta öryggis almennings.  Mišstżršu rķkin ķ Evrópu, sem žį risu, nįšu forystu ķ tęknilegum efnum į sviši skipasmķša, siglingatękni og vopnasmķši og geršust ķ krafti žessa nżlenduveldi.  Miklar framfarir ķ raunvķsindum og grózka ķ listum uršu ķ kjölfariš undir handarjašri einvaldskonunga, sem deildu og drottnušu meš ašlinum.  Nįši žessi žróun hįmarki ķ Evrópu meš išnbyltingunni og kenningum Adams Smiths um Aušlegš žjóšanna, og hvernig skynsamlegast vęri aš skipuleggja hagkerfiš og samfélagiš til hįmarks įvinnings fyrir sem flesta. 

Išnbyltingin braut višjar af almśganum, sem flykktist śr įnauš landeigenda og til bęjanna, žar sem hann fékk vinnu og eignašist peninga ķ sveita sķns andlitis.  Spillt forréttindakerfi ašalsins stóšst ekki žessa breytingu, og seint į 18. öld og snemma į 19. öld varš Önnur byltingin. 

Žar beittu frjįlslyndir umbótasinnar sér ķ nafni Upplżsingastefnunnar gegn žunglamalegu konungsveldi og nišurnjörvušu ašalsveldi og beittu sér fyrir įbyrgara stjórnkerfi, sem leyfši fleirum en ašalbornum aš njóta sķn.  Žetta varš grundvöllurinn aš myndun borgarastéttarinnar, sem nįši žjóšfélagslegum undirtökum ķ Evrópu, Bandarķkjunum, Įstralķu og vķšar į 19. öld.  Mikilvęgasta framlag borgarastéttarinnar til samfélagsžróunarinnar var afnįm forréttinda ašalsins og blöndun stéttanna žannig, aš dugnašarforkum og öšru atgervisfólki veittist tękifęri til aš klifra upp stéttastigann og aš komast ķ įlnir. Žessi jöfnun tękifęranna hefur sķšan ķ senn višhaldiš völdum borgarastéttarinnar og knśiš žjóšfélagsžróun  įfram. 

Žessi žróun var sķšan innsigluš meš algerri kollsteypu konunga, keisara og ašals ķ Fyrri heimsstyrjöldinni og stofnun velferšarkerfa ķ byrjun 20. aldarinnar ķ hinni svo köllušu Žrišju byltingu. Hér veršur reyndar aš geta snjallręšis Ottós von Bismarck seint į 19. öldinni aš innleiša lķfeyriskerfiš til aš frišmęlast viš žyzku borgara stéttina. 

Nś er hins vegar svo komiš, aš velferšarkerfin hafa vaxiš getu žjóšarbśanna yfir höfuš, žar sem žau hafa ķ sér innbyggšan hvata til aš ženjast stöšugt śt og žjóširnar eru sķfellt aš eldast.  Gamalmennum fjölgar stöšugt, og į sama tķma fękkar ungu fólki.  Žetta hefur žegar leitt til skuldasöfnunar rķkissjóša margra Vesturlanda, sem getur oršiš óvišrįšanleg įn 4. byltingarinnar, sem žį mišar aš žvķ aš minnka umfang rķkisvaldsins.  Höfundar "The Fourth Revolution" skrifa um žetta ķ bókinni:

"Eftir aš hafa ofhlašiš rķkiš meš kröfum sķnum, eru kjósendur ęvareišir yfir žvķ, hvaš žaš virkar illa."

Vandinn er sį, aš stjórnmįlamenn hafa oršiš viš sķvaxandi kröfum kjósenda, en velt byršunum yfir į nęstu kynslóš meš lįntökum.  Žetta er ósišlegt og veršur aš stöšva.  Höfundar bókarinnar boša hins vegar ekki nišurrif rķkisvaldsins, heldur vilja žeir berjast fyrir straumlķnulögun žess og aukinni skilvirkni.  Žaš žarf aš fįst meira fyrir minna, sem žżšir uppstokkun og endurskipulagningu starfseminnar og minnkun sóunar.  Žaš veršur aš fara betur meš skattféš.  Nęr t.d. einhverri įtt, aš Alžingi gangsetji alls kyns rannsóknir į atburšum og stöšu stofnana og fyrirtękja įn žess aš skilgreina fyrst umfangiš og afmarka hverri rannsókn kostnašarramma ?  Rannsókn į falli banka, sparisjóša og stöšu Ķbśšalįnasjóšs hefur kostaš hįtt ķ 2 milljarša kr, og enn eru reikningar aš berast.  Nei, žetta nęr engri įtt.  Žaš žarf aš reka rķkissjóš, eins og vel rekiš einkafyrirtęki, žar sem leitaš er hagkvęmustu leišar til aš leysa hvert verkefni, žar meš aš śthżsa starfsemi meš śtbošum til aš nżta mįtt samkeppninnar, eins og hinar Noršurlandažjóširnar hafa žegar gert ķ meiri męli en viš, enda męlast žęr miklu hęrri į frelsismęlikvarša.  

Hér er verk aš vinna fyrir nśverandi rķkisstjórn.  Hśn hefur į stefnuskrį sinni aš lękka skatta og aš lękka veršlag ķ landinu.  Žetta mun žó ašeins um skamma hrķš draga śr tekjum rķkissjóšs, žvķ aš umsvif einstaklinga og fyrirtękja munu vaxa fyrir vikiš, sem eykur skatttekjur hins opinbera, žó aš skattheimtan lękki.  Žetta hefur žegar nś į įrinu 2014 komiš berlega ķ ljós.  Skatttekjur rķkisins eru meiri ķ įr en bśizt var viš, žó aš skattar hafi veriš lķtillega lękkašir og meiri skattalękkun sé bošuš.  Sś bošun hefur lķka jįkvęš įhrif į umsvifin.  Žetta eru žveröfug įhrif viš žau, sem aukin skattheimta hafši į dögum vinstri stjórnarinnar og bošakapurinn, sem fólst ķ hótun žįverandi fjįrmįlarįšherra: "you a“int seen nothing yet". 

Allir, nema rķkiš, draga saman seglin viš slķkar ašstęšur, og skatttekjur rķkisins lękka žrįtt fyrir hęrri skattheimtu. Aš sjįlfsögšu gjalla strax hjaroma raddir um, aš osišlegt sé aš sżna ašhald ķ rķkisfjįrmįlum į sama tķma og veriš sé aš lękka skattheimtu. Žarna er einmitt komin meinloka jafnašarmanna, sem alls stašar hefur leitt til óvišrįšanlegra byrša į skattborgarana, sbr dęmiš frį Svķžjóš, žar sem jafnašarmenn voru bśnir aš koma rķku žjóšfélagi į kné, žegar kjósendur fólu borgaraflokkunum völdin seint į sķšustu öld. 

   

  

    

 

 

 

 

  


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband