PISA rķšur nś um žverbak

Fyrir tveimur įratugum feršašist blekbóndi til hinnar miklu išnašar- og višskiptaborgar Mķlanó į Noršur-Ķtalķu og žašan meš lest til hinnar stórkostlegu höfušborgar Toskana-hérašs Etrśskanna fornu, Flórens.  Žeir voru į hęrra žekkingarstigi en Rómverjar į 1. öld fyrir krist, t.d. ķ verkfręšilegum og listręnum efnum, en höfšu ekki roš viš rómverska hernum, og Rómverjar innlimušu Etrśskana ķ rķki sitt og lęršu margt af žeim. Žetta hernįm styrkti Rómarveldi mjög. 

Į feršum blekbónda um Toskana var m.a. komiš til hafnarborgarinnar Pisa,og var ętlunin aš fara upp ķ turninn fręga, en žegar aš honum var komiš, var hann girtur af og lokašur feršamönnum, žvķ aš hallinn var farinn aš nįlgast hęttustig, og voru Ķtalir aš undirbśa aš draga śr hallanum.  Sś ašgerš krafšist mikillar tęknižekkingar og nįkvęmra vinnubragša, eins og nęrri mį geta.

Žaš er brįšnaušsynlegt, aš skólakerfiš hlśi aš og rękti žį hęfileika, sem ķ ęskunni bśa, svo aš žjóšfélagiš allt megi njóta įvaxta sköpunargleši og frumlegrar hugsunar, žar sem hana er aš finna, og frumlegrar hugsunar viš lausn óvęntra višfangsefna, eins og aš minnka halla į um 500 įra gömlum turni. Skólakerfiš er sķšur en svo hjįlplegt viš slķka žróun, į mešan höfušįherzlan er į aš steypa alla einstaklingana ķ sama mótiš. 

Nś eru greinileg teikn į lofti um, aš grunnskólinn sói tķma nemenda meš slęmu skipulagi, svo aš hęfileikar margra žeirra fara ķ sśginn ķ staš žess aš žroskast og dafna, einstaklingsbundiš. Žess vegna er rķk įstęša til aš spyrna hraustlega viš fótum meš žvķ aš losa um višjar mišstżringar rķkis og sveitarfélaga og virkja einkaframtakiš žó įn aukinnar beinnar kostnašaržįtttöku ašstandenda barnanna, žvķ aš jöfn tękifęri til nįms, óhįš efnahag, er öflugasta samfélagslega jöfnunartękiš og nokkuš góš samstaša um slķkt ķ žjóšfélaginu. Stefnan er žį sś, aš allir fįi aš njóta sķn, en margir detti ekki af vagninum, af žvķ aš žeir passi ekki ķ snišmįt embęttismanna og stjórnmįlamanna.    

Žvķ er žessi Pisa-saga leidd fram hér, aš kunnįttumat 15 įra unglinga frį 2015 meš sama nafni, PISA - Programme for International Student Assessment, hefur nżlega veriš gert opinbert. Žaš er skemmst frį aš segja, aš nišurstašan er meš öllu óvišunandi fyrir Ķslendinga, žar sem ķslenzku nemendurnir voru undir mešaltali OECD-landanna og į nišurleiš. 

Hugmyndir yfirvalda menntamįla hérlendis um višspyrnu og višsnśning bera žess žó enn ekki merki, aš um viti boriš fólk, sem vinni fyrir kaupinu sķnu, sé aš ręša į Menntamįlastofnun, žar sem eina hugmyndin, enn sem komiš er, er sś aš ausa meiru opinberu fé ķ mįlaflokkinn. Įrangurinn hingaš til stendur žó ķ öfugu hlutfalli viš opinberar fjįrveitingar, svo aš rįšleysiš viršist algert į žeim bęnum.  Eina huggun Arnórs Gušmundssonar, forstjóra Menntamįlastofnunar, er sś, aš mesta jafnręšiš innan OECD sé į mešal ķslenzkra skóla.  Žaš er slęmur og óvišeigandi męlikvarši, žvķ aš einsleitni skólanna kann aš vera verulegur hluti meinsemdarinnar ķ žessu tilviki, žegar góšar fyrirmyndir og valkosti brįšvantar. Žaš er nefnilega ķ žessu tilviki jafnaš nišur į viš aš hętti kratismans ķ sinni verstu mynd.  Žvķ veršur aš linna, ef ekki į mikill sįlarhįski aš hljótast af, og žaš er framkvęmanlegt strax. 

Vilji er allt, sem žarf, en ef įlyktun téšs Arnórs um, aš ekki beri "aš lķta į žessa slęmu nišurstöšu sem įfellisdóm yfir einum né neinum", į aš rįša för, žį eru öll sund lokuš įšur en lagt er upp ķ umbótaleišangur. Skilja mį į forstjóra Menntamįlastofnunar, aš hann vilji lįta allt hjakka ķ sama farinu, ašeins meš meiri fjįrśtlįtum. OECD hefur žó komizt aš žeirri nišurstöšu, aš hafi framlög hins opinbera nįš kUSD 50 į nemanda allan tķmann hans ķ grunnskóla, žį sé nemendum gagnslaust, aš framlög séu aukin.  Framlögin hér eru hęrri en žetta ķ öllum sveitarfélögum landsins. 

Nišurnjörvuš einhęfni og einsleitni skólanna, žar sem hvata skortir į öllum svišum til aš skara fram śr, er sökudólgurinn.

Ingveldur Geirsdóttir gerši góša grein fyrir PISA ķ Morgunblašsfrétt, 7. desember 2016: 

"Nemendur aldrei komiš verr śt":

"Ķslenzkir nemendur koma mjög illa śt śr PISA-könnuninni, sem var lögš fyrir 2015.  Nišurstöšur hennar voru kynntar ķ gęr, og benda žęr til žess, aš frammistaša ķslenzkra nemenda sé lakari en įriš 2012, žegar könnunin var gerš sķšast.

PISA-könnunin er alžjóšleg og er lögš fyrir 15 įra nemendur til aš męla lesskilning, lęsi į nįttśrufręši og stęršfręši [reading, mathematics and science - betri žżšing er lestur, stęršfręši og raunvķsindi - innsk. BJo], į žriggja įra fresti. Žetta er eina alžjóšlega samanburšarmęlingin į frammistöšu menntakerfisins, sem fram fer hér į landi. 

Nišurstöšur PISA 2015 sżna, aš ķslenzkum nemendum hefur hrakaš mikiš į sķšast lišnum įratug ķ nįttśruvķsindum.  Žeim hefur einnig hrakaš stöšugt ķ stęršfręši, frį žvķ aš fęrnin var fyrst metin įriš 2003, og lesskilningur hefur minnkaš frį 2000 til 2006, en eftir žaš hefur hann nįnast stašiš ķ staš. 

Įrangur ķslenzkra nemenda er lakari en į hinum Noršurlöndunum ķ öllum fögunum žremur.  Žį hefur nemendum, sem geta lķtiš, fjölgaš, og afburšanemendum hefur fękkaš."  

Ķskyggileg lżsing aš tarna fyrir samkeppnishęfni žjóšarinnar ķ nįinni framtķš.  Til aš viš stöndum öšrum žjóšum į sporši, hvert sem litiš veršur, og til aš ķ landinu verši įfram menningarlegt velferšarsamfélag, veršur grunnskólinn aš vera ķ lagi.  Hann er žaš augljóslega alls ekki nśna, og yfirvöld menntamįla meš Menntamįlastofnun framarlega ķ fylkingu eru greinilega heldur ekki ķ lagi, žvķ aš žau viršast algerlega rįšalaus, og višbrögšin žar į bę eru helzt žau, aš hella žurfi meiru opinberu fé ķ mįlaflokkinn.  Žaš er vonlaus ašferš, sem hefur veriš beitt undanfarin įr og engum įrangri skilaš.

Veršur nś gripiš nišur ķ Óšin ķ Višskiptablašinu, 8. desember 2016:

"Reyndar er ekki rétt, aš ekkert hafi gerzt ķ skólamįlum, frį žvķ aš ķslenzkir skólakrakkar tóku fyrst žįtt ķ PISA-könnuninni įriš 2000.  Frį įrinu 1998 hafa śtgjöld sveitarfélaga til grunnskólanna aukizt um 60,9 % į föstu veršlagi, samkvęmt tölum Hagstofunnar.  Kennurum hefur fjölgaš um 20,5 %, og žar af hefur kennurum meš kennsluréttindi fjölgaš um ein 38,3 %, og eru žeir nęr einrįšir ķ kennslu ķ grunnskólum. 

Śtgjöld sveitarfélaganna į hvern nemanda hafa aukizt um 56 %, og śtgjöld į hvern kennara hafa aukizt um 33,5 % į sama tķma. Žetta hefur allt gerzt į sama tķma og nemendum ķ grunnskóla hefur ašeins fjölgaš um 3,2 %."

Žessi fjįraustur er birtingarmynd rangrar skólastefnu og rįšleysis, enda eru nś śtgjöld į hvern grunnskólanemanda einna hęst į Ķslandi af samanburšarlöndunum.  Af ofangreindum tölum aš dęma lķtur śt fyrir, aš spara megi fé įn žess slķkur sparnašur bitni į įrangri nemenda. Żmis kostnašur er oršinn öfgakenndur, t.d. er tališ, aš fjöldi nemenda, sem skólasįlfręšingur śrskuršar, aš žurfi sérkennslu, sé nś tķfaldur sį fjöldi, sem bśast mį viš, eša 25 %-30 % af heildarfjölda nemenda. 

Ķ žessu višfangsefni er hins vegar žrennt, sem žarf ašallega aš gefa gaum: nemendur, kennarar og kennsluumgjöršin.

Nemendur žrķfast greinilega illa ķ skólunum (af įrangri žeirra aš dęma), enda er žeim skipaš saman ķ bekki įn tillits til įhuga og getu.  Slķkt kallar Menntamįlastofnun skóla įn ašgreiningar og hefur lengi veriš kratķskt trśaratriši, en er sennilega til ills eins fyrir alla hlutašeigandi.  Žetta er gildishlašiš oršalag og minnir į "Apartheit" eša ašgreingu kynžįtta.  Ekkert slķkt er į dagskrį hér, hvorki į grundvelli uppruna, efnahags, litarafts né trśarbragša.  Hér skal fullyrša, aš heilbrigšur metnašur nemenda fęr ekki aš njóta sķn, nema fęrni žeirra og geta, sem eru saman ķ hópi aš reyna aš tileinka sér bošskap kennarans, sé į svipušu stigi.  

Viš beztu ašstęšur fį nemendur aš keppa um sęti ķ žeim bekk, sem hugur žeirra stendur til, eša aš verja sęti sitt meš žvķ aš leggja sig fram.  Meš "kerfi įn ašgreiningar" fęr enginn aš njóta sķn, hvorki nemendur né kennarar.  Efnilegum nemendum leišist ašgeršarleysiš, og hinir fį minnimįttarkennd, af žvķ aš kennarinn er stöšugt aš stagla ķ žeim. Bįšir hóparnir verša órólegir og tefja óafvitandi hvor fyrir öšrum. Fyrir kennarann veršur starfiš mun erfišara en ella, žar sem mikill munur er į getu nemenda, žvķ aš beita veršur ólķkum kennsluašferšum į ólķka nemendur ķ sömu deild. Afleišingin veršur sś ķ sinni verstu mynd, aš allir dragast nišur į lęgra plan en naušsynlegt er.   

Menntun kennara er į hįskólastigi, eins og ešlilegt er, en hśn var nżlega lengd undirbśningslķtiš ķ 5 įr hérlendis.  Žessi gjörningur žarfnast endurskošunar og sömuleišis allt nįmsefni kennara og žjįlfun til aš mišla žekkingu į raungreinafögum meš fullnęgjandi hętti, en žar viršist pottur helzt vera brotinn ķ fęrni nemenda auk ófullnęgjandi lestrarkunnįttu.

 Fęstir kennaranemar koma af raungreinabrautum framhaldsskóla, og hafa žess vegna haft lķtinn gįning į slķkum fögum. Žaš žarfnast žį įtaks aš verša fęr um aš mišla slķkri žekkingu af góšri yfirsżn og meš lķflegum hętti, ef įhugann hefur vantaš įšur. Žaš ętti aš žjappa kennaranįminu saman į 4 įr ķ staš śtžynningar, eins og nś er, og veita hins vegar kost į framhaldsnįmi ķ 1-2 įr meš hęrri nįmsgrįšu.  Nįmskröfur til kennara žarf aš herša, svo aš tryggt sé, aš žeir valdi žvķ vel, sem žeir eiga aš mišla. Hvernig skyldu žeir standa sig į PISA-prófi ?

Hvaš hafši Óšinn meira aš skrifa um įrangursleysi fjįrausturs ķ grunnskólann ?:

"Grķšarleg śtgjaldaaukning hefur hins vegar ekki skilaš neinu, nema versnandi įrangri ķslenzkra grunnskólanemenda.  Nś er svo komiš, aš tępir 9 nemendur eru į hvern grunnskólakennara, en žeir voru tęplega 10,5 įriš 1998.  Ef ašeins er mišaš viš kennara meš kennsluréttindi, eru nemendur į hvern slķkan kennara nś 9,5, en voru 12,7 įriš 1998. 

Fleiri kennarar, meira menntašir kennarar og stóraukin śtgjöld.  Įrangurinn er hins vegar verri en enginn."

Žaš er įreišanlegt, aš žegar nemendum er hrśgaš saman ķ bekk įn tillits til fęrni, žį kemst kennarinn ekki yfir aš ašstoša hvern og einn samkvęmt einstaklingsbundnum žörfum ķ sama męli og ķ einsleitari bekkjardeildum. 

Žegar blekbóndi var ķ grunnskóla fyrir meira en hįlfri öld, žį voru išulega 30 nemendur ķ bekk og einn kennari kenndi öll fögin, nema teikningu, tónmennt, söng, leikfimi og sund. Kennslan gekk samt įgętlega, enda voru kennararnir žį afar hęfir (ķ minningunni), žótt sennilega hafi žeir haft styttri skólagöngu en kennarar, sem śtskrifast śr hįskóla nś į dögum. Žaš žarf ekki aš oršlengja, aš ķ žį daga var nemendum rašaš ķ deildir eftir getu og įhuga. 

Kennararnir höfšu strangan aga į sjįlfum sér og nemendum sķnum, og stundum  žurfti aš tukta nemendur til, ašallega strįkana. Kennararnir ólu lķka heilbrigšan metnaš meš nemendum um aš hękka sig upp ķ betri bekk eša aš halda sęti sķnu ķ góšum bekk, žar sem žeir vildu vera.  Einkunnir į skyndiprófum voru lesnar upp, žannig aš innbyršis keppni var į milli nemenda ķ hverjum bekk.  Žetta jók įhugann fyrir nįminu og kynti undir metnaši, sem nemendur tileinkušu sér.  Allt er žetta meš öšrum, verri og vonlausari brag til įrangurs nś į dögum, og žess vegna sekkur ķslenzki grunnskólinn nś til botns ķ feni jafnašarmennskunnar.

Sś óheillažróun, sem PISA endurspeglar, jafngildir glötušum tękifęrum einstaklinga ķ tugžśsundavķs og grķšarlegu tekjutapi og kostnašarauka fyrir samfélag, sem eyšileggur möguleika fjölda manns į aš žróa meš sér žį hęfileika og žroska, sem gott grunnskólakerfi getur leitt fram.  Eina rįšiš til śrbóta er kerfisbreyting, žar sem einsleitni og ķmyndušum jöfnuši er kastaš fyrir róša, en lögš įherzla į fjölbreytni skóla, samkeppni į milli žeirra og į milli nemenda.

Sveitarfélögin keppa nś žegar um hylli ķbśanna, og rķkisvaldiš žarf aš efla žessa samkeppni ķbśunum til hagsbóta.  Žaš žarf aš afnema gólf śtsvarsins, veita sveitarfélögunum fullt svigrśm viš įlagningu allra annarra gjalda og sķšast, en ekki sķzt, žarf aš veita žeim frelsi til aš keppa sķn į milli į grundvelli gęša grunnskólans, sem er į žeirra snęrum. 

Žetta žżšir, aš skólar ķ hverju sveitarfélagi eiga aš rįša žvķ, hvernig žeir haga nišurröšun nemenda ķ bekki, og hvernig žeir meta nįmsįrangur.  Žegar kemur aš lokaprófi upp śr grunnskóla ķ 10. bekk, žarf žó e.t.v. samręmd próf ķ einni eša fįeinum greinum samkvęmt rķkisnįmskrį og stašlaš įrangursmat til aš aušvelda val framhaldsskólanna į nemendum. Annars eiga skólarnir aš hafa frjįlst val um nįmstilhögun, nįmsefni og nįmsmat, en rķkisnįmskrį grunnskóla skal ašeins vera til hlišsjónar. Žetta yrši róttęk breyting til aš efla sveitarfélög, skóla žeirra, kennara og nemendur til dįša.

Til aš auka lķkurnar į betri įrangri nemenda og meiri starfsįnęgju kennara en raunin er ķ einsleitu kerfi opinbers rekstrar žurfa sveitarfélögin aš lżsa yfir įhuga sķnum į aš fjölga rekstrarformum grunnskólanna, breyta rekstrarformi einhvers eša einhverra nśverandi skóla, eša aš nżir skólar skuli feta sig įfram į braut, sem vel er žekkt erlendis, einnig į hinum Noršurlöndunum, og fellur undir hugtakiš einkarekstur, ekki einkavęšing. 

Žar getur t.d. veriš um aš ręša sjįlfseignarstofnun eša hlutafélag.  Skilyrši er, aš hiš opinbera standi straum af rekstrinum, eins og žaš gerir nś, meš umsömdu greišslužaki, svo aš hiš opinbera skašist ekki fjįrhagslega af žessu fyrirkomulagi, og gjaldtaka af foreldrum verši bönnuš meš sama hętti og ķ skólum meš gamla fyrirkomulaginu.  Enginn ętti aš skašast fjįrhagslega, en stefnan meš žessari tilraun vęri aš auka frelsi skólastjórnenda og kennara og bęta lķšan nemendanna meš višfangsefnum, sem eru ķ meira samręmi viš getu hvers og eins.   

 

 


« Sķšasta fęrsla | Nęsta fęrsla »

Bęta viš athugasemd

Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband