Langvinnt žrętuepli

Gušmundur Kristjįnsson, forstjóri Brims, skrifaši įgęta grein um sögu skipulags fiskveiša viš Ķsland frį 1983.  Nišurstaša hans var skżr: žaš veršur aldrei sįtt ķ landinu um stjórn fiskveiša.  Žetta er sennilega alveg rétt hjį honum.  Žaš, sem stjórnvöld ęttu aš hafa aš leišarljósi viš framlagningu frumvarpa til Alžingis um fiskveišistjórnun hér eftir sem hingaš til frį 1983, er aš aš hįmarka afrakstur veišanna til langs tķma. Slķkt eflir žjóšarhag mest. 

Gušmundur Kristjįnsson oršar žetta žannig ķ lok greinar sinnar:

"Žess vegna segi ég, aš žaš veršur aldrei sįtt um lög um stjórn fiskveiša. Ef nśna koma nż lög um stjórn fiskveiša, žar sem žessi veiširéttur veršur fęršur rķkissjóši, žį verša žeir, sem hafa keypt žennan rétt, aldrei sįttir.  Ef žessu veršur ekki breytt, verša žeir, sem vilja, aš rķkissjóšur eigi žennan rétt, aldrei sįttir. Žetta er stašan ķ dag.  Žess vegna segi ég: Žaš eina, sem hęgt er aš gera ķ dag, er, aš lög um stjórn fiskveiša endurspegli aršsemi og skynsemi fyrir ķslenzka žjóš.  Deilumįliš er skipting aršseminnar."

Žetta er vafalaust rétt hjį Gušmundi Kristjįnssyni. Seint mun rķkja almenn įnęgja meš ķslenzka fiskveišistjórnunarkerfiš, en žaš er žó ómótmęlanlegt, aš žaš er umhverfisvęnsta og skilvirkasta fyrirkomulag fiskveiša į jöršunni. Žess vegna vęri gušsžakkarvert, aš stjórnmįlamenn og ašrir įhugamenn um žrętubókarlist hęttu illa grundašri heilaleikfimi sinni um žetta mįl, enda einkennist umręšan um sjįvarśtveg of mikiš af ofstękisfullum fullyršingum, reistum į vanžekkingu į greininni og žar meš žvķ, hvernig hśn getur bezt hįmarkaš veršmętasköpun sķna fyrir ķslenzka žjóšarbśiš. 

Śtbólgnir tilfinningažręlar hafa lengi veriš meš mikinn belging śt af eignfęrslu śtgeršanna į veišiheimildum sķnum.  Hafa žeir žį lįtiš ķ žaš skķna, aš śtgerširnar hafi tekiš žaš upp hjį sjįlfum sér meš einu pennastriki aš sölsa undir sig eignir žjóšarinnar.  Žaš er žó öšru nęr, žvķ aš allar 3 greinar rķkisvaldsins hafa žvingaš žetta bókhaldsfyrirkomulag fram, eins og Gušmundur Kristjįnsson rakti skilmerkilega ķ grein sinni:

Į žessum įrum, 1990-1993, var allur kvóti/veiširéttur gjaldfęršur, hvort sem žaš var aflamark eša aflahlutdeild.  En žį kom rķkisskattstjóri ķ nafni rķkisins [framkvęmdavaldsins - innsk. BJo] og sagši, aš žetta vęri eign, en ekki kostnašur, og vildi banna śtgeršinni aš bókfęra žennan kvóta (veiširétt) sem kostnaš.  Śtgeršin sagši aftur į móti, aš žetta vęri ekki eign, žar sem  žetta vęri veiširéttur aš įkvešnu magni fisks ķ ķslenzkri fiskveišilögsögu og ekki eign ķ skilningi ķslenzkra laga.  Rķkisskattstjóri og fjįrmįlarįšherra į žessum tķma  stefndu śtgeršinni fyrir dómstóla, og var  nišurstašan sś ķ Hęstarétti įriš 1993, aš śtgeršinni vęri skylt aš fęra veiširéttinn (aflahlutdeild/kvótann) sem eign ķ efnahagsreikningi.  Sķšan hnykkti Alžingi Ķslendinga endanlega į žessu įkvęši įriš 1997, žar sem žaš var bannaš aš afskrifa veiširétt ķ įrsreikningum ķslenzkra sjįvarśtvegsfyrirtękja. Ķ dag er žessi veiširéttur eignfęršur ķ öllum ķslenzkum sjįvarśtvegsfyrirtękjum og er žeirra helzta eign." 

Žessi eignfęrsluįkvöršun ķslenzka rķkisvaldsins hefur margvķsleg įhrif og hefur af upphlaupsmönnum veriš notuš til tilefnislausra įrįsa į sjįvarśtveginn, sem vęri aš sölsa undir sig eign žjóšarinnar. Žaš er öšru nęr.  Hins vegar hefur žessi įkvöršun framkvęmdavalds, löggjafarvalds og dómsvalds, óneitanlega styrkt aflahlutdeildarkerfiš ķ sessi, žvķ aš aflahlutdeildirnar njóta nś verndar eignarréttarįkvęša Stjórnarskrįrinnar.

Žaš eru ekki réttarfarsleg skilyrši fyrir hendi til aš raungera illa ķgrundašar hugmyndir um fyrningu eša uppboš aflaheimilda.  Žaš er hiš bezta mįl, žvķ aš žessar hugmyndir eru rekstrarlegt órįš og hafa gefizt hörmulega, žar sem eitthvaš ķ lķkingu viš žęr hefur veriš framkvęmt erlendis.

Ķ heilaleikfimisęfingum sķnum hafa innantómir žrętubókarmenn lengi fullyrt, aš veišigjöld į śtgerširnar vęru allt of lįg.  Žeir eru žó ķ lausu lofti meš stóryrši um žetta, žvķ aš žeim hefur lįšst aš sżna fram į aušlindarentu ķ sjįvarśtvegi, en hśn var ķ upphafi lögš fram sem hin fręšilega forsenda slķkrar gjaldheimtu. Žį veršur aušvitaš lķka aš hafa ķ huga, aš fyrirtękin, sem ķslenzk sjįvarśtvegsfyrirtęki keppa viš į erlendum mörkušum eru ekki ašeins yfirleitt töluvert stęrri en hin ķslenzku, heldur nišurgreidd af yfirvöldum viškomandi landa. Žess vegna ber aš gęta mikillar hófsemi viš sérsköttun į ķslenzkan sjįvarśtveg.    

 

 

 

 

 

   

 


Tregša viš śtgįfu framkvęmdaleyfis ķ Nešri-Žjórsį

Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš į framkvęmdatķma virkjunar njóta viškomandi sveitarfélög góšs af mjög auknum umsvifum.  Verktakar į heimavelli verša yfirleitt mjög uppteknir viš fjölbreytilegar hlišar framkvęmdanna, og ķbśarnir, ekki sķzt ungir, fį uppgripavinnu.  

Žetta er aušvitaš ekki nóg. Sveitarfélögin mega ekki bera skaršan hlut frį borši į rekstrartķma virkjunarinnar, en samkvęmt frétt Siguršar Boga Sęvarssonar ķ Morgunblašinu 20.02.2023, sem reist er į vištali viš Harald Žór Jónsson, oddvita og sveitarstjóra Skeiša- og Gnśpverjahrepps, er sś einmitt raunin ķ sveitarfélagi hans.  Žaš sé vegna žess, aš skeršingar framlaga śr Jöfnunarsjóši sveitarfélaga vegna teknanna af virkjunum séu hęrri en nemur žessum tekjum.  

Fyrir vikiš er komin upp tregša ķ sveitarstjórninni viš afgreišslu framkvęmdaleyfis fyrir Hvammsvirkjun.  Žetta er alvarlegt mįl fyrir landsmenn, sem brįšvantar meira af ódżrri og įreišanlegri sjįlfbęrri raforku. Aš einhverju leyti veršur aš skrifa žessa stķfni, sem upp er komin, į reikning Landsvirkjunar, og kemur žį upp ķ hugann dómsmįl į milli Landsvirkjunar og Fljótsdalshrepps um gjaldtöku af Fljótsdalsvirkjun, sem hreppurinn vann.  Af fréttinni aš dęma viršast afar takmarkašar višręšur hafa fariš fram į milli sveitarstjórnar Skeiša- og Gnśpverjahrepps og Landsvirkjunar um óįnęgjuefni sveitarstjórnarinnar.  Ķ ljósi žess, hversu mikiš liggur į žessari virkjun, er žaš įfellisdómur yfir Landsvirkjun og reyndar rķkisstjórninni aš hafa ekki nżtt langan mešgöngutķma Orkustofnunar meš virkjunarleyfi Hvammsvirkjunar til aš móta stefnu til framtķšar um tekjustreymi af virkjunum til sveitarfélagsins.  Žaš mundi žį verša fyrirmynd annars stašar ķ landinu. 

Ķ įrdaga virkjana į Žjórsįr-Tugnaįrsvęšinu žurfti aš leita allra leiša til aš halda framleišslukostnaši lįgum.  Nś er öldin önnur, žvķ aš žessar virkjanir eru aš miklu leyti afskrifašar ķ bókhaldi Landsvirkjunar, žótt žęr haldi įfram aš mala gull, jafnvel ķ meira męli en nokkru sinni įšur.  Į žessum grundvelli er óhętt aš semja um gjöld af virkjunum, sem séu meira ķ samręmi viš gjöld af mannvirkjum annars konar starfsemi en virkjana en nś er.  Žaš mun ekki žurfa aš hafa įhrif į veršlagningu raforku frį Landsvirkjun, heldur mun draga ašeins śr gróša rķkisfyrirtękisins og aršgreišslum žess til rķkissjóšs.  Įnęgja heimamanna meš žetta nįbżli er meira virši en nokkrar MISK ķ rķkissjóš. 

Téšri frétt Morgunblašsins, sem bar yfirskriftina:

"Setja fyrirvara viš fleiri virkjanir",

lauk žannig:

""Orkuvinnsla ķ sveitarfélaginu žjónar ekki hagsmunum žess ķ óbreyttri mynd", segir Haraldur Žór og minnir ķ žessu sambandi į įform um orkuskipti į Ķslandi.  Vegna žeirra žurfi aš reisa margar nżjar virkjanir į nęstu įrum, m.a. ķ nęrumhverfi Skeiša- og Gnśpverjahrepps.  Fį samtöl hafi žó veriš [į] milli fulltrśa rķkis og sveitarfélaga um žau mįl.  Nś žurfi žvķ aš tryggja meš lögum, aš til įhrifasvęšis virkjana skili sér efnahagslegur įvinningur af orkuvinnslu, sem sé brżnt byggšamįl.  Sveitarfélögin žurfi aš staldra viš ķ skipulagsmįlum, į mešan leikreglunum sé breytt og efnahagslegur įvinningur nęrumhverfisins tryggšur.  Slķkt sé forsenda orkuskipta og hagvaxtar."

Rķkisstjórnin viršist hafa sofiš į veršinum ķ žessu mįli og ekki įttaš sig į, aš frumkvęšis um lagasetningu er žörf af hennar hįlfu til aš greiša fyrir framkvęmdaleyfum nżrra virkjana.  Sveitastjórnarrįšherra og orkurįšherra viršast žurfa aš koma žessu mįli ķ gęfulegri farveg en nś stefnir ķ meš žvķ aš taka upp žrįšinn viš  samtök sveitarfélaganna.  Žaš gengur ekki aš lįta žetta dankast, žvķ aš į mešan lķšur tķminn og gangsetning nżrra vatnsaflsvirkjana og jaršgufuvirkjana veršur hęttulega langt inni ķ framtķšinni fyrir orkuöryggi landsmanna.  Andvaraleysi stjórnvalda veršur landsmönnum dżrt spaug, žvķ aš afl- og orkuskeršingar blasa viš nęstu vetur.  


Leyfa ber sameiningar fyrirtękja ķ hagręšingarskyni

Į sķšum Morgunblašsins hafa žeir tekizt į um réttmęti framkvęmdar Samkeppniseftirlitsins (SKE) į samkeppnislögunum, Ragnar Įrnason, prófessor emeritus ķ hagfręši viš HĶ, og Pįll Gunnar Pįlsson, forstjóri Samkeppniseftirlitsins.  Sį fyrr nefndi hefur bent į, aš žaš er fleira matur en feitt kjöt, ž.e. ķ žessu tilviki, aš sem mestur fjöldi fyrirtękja į hinum litlu ķslenzku mörkušum, sé engin trygging fyrir lęgsta mögulega verši til ķslenzkra neytenda, žvķ aš veršiš getur til lengdar ekki oršiš lęgra en nemur heildar framleišslukostnaši hjį hagkvęmasta fyrirtękinu. Hann er hįšur framleišni fyrirtękisins, og hśn er aš jafnaši hęrri hjį stęrri fyrirtękjum en smęrri.  Af žessum įstęšum er einstrengingsleg tślkun SKE į samkeppnislögunum óskynsamleg og skašleg; ķ raun ósjįlfbęr, žvķ aš erlend samkeppni er yfirleitt fyrir hendi.  Forstjóri žessarar stofnunar žarf aš vera mun vķšsżnni og betur aš sér um hagfręši en nś er reyndin. 

SKE hefur valdiš ķslenzku atvinnulķfi margvķslegum bśsifjum meš stiršbusahętti, löngum afgreišslutķma og kröfuhörku, įn žess aš séš verši, aš hagur strympu (neytenda) hafi nokkuš skįnaš viš allan bęgslaganginn.  Nżjasta dęmiš er um sölu Sķmans į Mķlu, žar sem SKE žvęldist fyrir į dęmalaust ófaglegan hįtt og hafši upp śr krafsinu aš fęra mrdISK 10 frį hluthöfum Sķmans, sem ašallega eru ķslenzkir lķfeyrissjóšir, til hluthafa franska kaupandans.  

Ragnar Įrnason tók ķ Morgunblašsgrein sinni 16.02.2023 įgętis dęmi af ķslenzka sjįvarśtveginum; hvernig vęri komiš fyrir honum, ef SKE hefši lögsögu yfir honum.  Ķslenzkar eftirlitsstofnanir setja of oft sand ķ tannhjól atvinnulķfsins aš žarflausu, og žess vegna er gušsžakkarvert, aš SKE hefur ekki lögsögu yfir žessari eimreiš ķslenzkra śtflutningsgreina.  

Yfirskrift greinarinnar var:

"Enn um hlutverk Samkeppniseftirlitsins":

"Sjįvarśtvegurinn er eflaust einn skilvirkasti atvinnuvegur landsmanna og mikilvęg stoš efnahagslegrar velsęldar ķ landinu. Hollt er aš hugleiša stöšu hans, ef hann žyrfti aš bśa viš ęgivald Samkeppniseftirlitsins, en öfugt viš fyrirtęki, sem framleiša fyrir innanlandsmarkaš, er hann (samkvęmt 3. gr. samkeppnislaga) žvķ undanžeginn. 

Sjįvarśtvegurinn hefur ķ vaxandi męli žróazt ķ įtt aš stórfyrirtękjum og lóšréttum samruna veiša, vinnslu og markašssetningar.  Meš žessu hefur honum tekizt aš nį mjög mikilli rekstrarhagkvęmni meš žeim afleišingum, aš ķslenzkur sjįvarśtvegur er afar samkeppnishęfur į alžjóšlegum mörkušum. Stendur hann žar raunar ķ fremstu röš, jafnvel framar žjóšum, sem hafa miklu meiri sjįvaraušlindum śr aš ausa (eins og t.d. Noregi). [Veišigjöld tķškast ekki gagnvart norska sjįvarśtveginum - innsk. BJo.]

Hver hefši žróun ķslenzks sjįvarśtvegs oršiš, ef hann hefši oršiš aš lśta žeim samkeppnisskilyršum, sem Samkeppniseftirlitiš hefur sett landbśnaši og żmsum öšrum atvinnugreinum landsmanna ?  Samkeppniseftirlitiš hefši žį aušvitaš stašiš ķ vegi fyrir sameiningu sjįvarśtvegsfyrirtękja ķ stęrri fyrirtęki, svo [aš] ekki sé minnzt į lóšréttan samruna [į] milli veiša og vinnslu.  Afleišingin hefši oršiš minni framleišni ķ ķslenzkum sjįvarśtvegi, hęrri framleišslukostnašur og lakari samkeppnisašstaša į erlendum mörkušum.  Žar meš hefši framlag sjįvarśtvegsins til žjóšarbśskaparins oršiš minna og hagsęld neytenda aš sama skapi lakari." 

Žrįtt fyrir harša samkeppni į erlendum mörkušum hefur ķslenzki sjįvarśtvegurinn nįš aš blómstra.  Žvķ mį žakka skynsamlegri löggjöf um fiskveišistjórnun og žvķ, aš atvinnugreinin hefur sjįlf tekiš įbyrgš į eigin žróun, og hśn hefur augljóslega gefizt vel, eins og Ragnar rekur hér aš ofan, enda er sjįlfs höndin hollust. 

Sannleikurinn er sį, aš völd Samkeppnieftirlitsins eru vandmešfarin og stofnunin hefur ķtrekaš fariš offari ķ afskiptum sķnum af fyrirętlunum atvinnulķfsins til hagręšingar.  Samkeppniseftirlitiš į aš lįta af óhóflegri afskiptasemi sinni og ekki aš grķpa fram fyrir hendur fyrirtękjanna, nema sterk rök liggi til žess, aš inngripiš bęti hag landsmanna.  Žvķ hefur fariš fjarri hingaš til, aš SKE hafi rökstutt mįl sitt skilmerkilega. Žaš hefur bara žjösnazt įfram. Nżlegt dęmi er af višskiptum franska sjóšstżringarfélagsins Ardin France S.A. og Sķmans um Mķlu, žar sem SKE bannaši heildsölusamning um višskipti Mķlu og Sķmans, og banniš kostaši hluthafa Sķmans (lķfeyrissjóšina) mrdISK 10.  Enginn bannaši öšrum aš gera višlķka heildsölusamninga viš Mķlu um mikla gagnaflutninga.  Žarna uršu višskiptavinir Sķmans fyrir tjóni įn žess, aš ljóst sé, aš višskiptavinir samkeppnisašila Sķmans hafi hagnazt. 

SKE ber aš halda sig til hlés, nema vissa sé um, aš hagsmunir neytenda séu ķ hśfi, žvķ aš yfirleitt eru žaš hagsmunir landsmanna, aš fyrirtęki fįi aš žróast, eins og žau sjįlf telja hagkvęmast, ķ įttina til meiri framleišni og lękkunar į einingarkostnaši hverrar framleiddrar vöru eša žjónustueiningar.  Bśrókratar rķkisins eru alveg örugglega ekki betur til žess fallnir en stjórnir og eigendur fyrirtękjanna. 

SKE er kažólskari en pįfinn.  Hvernig stóš į žvķ, aš SKE komst ķ mjög löngu mįli aš žveröfugri nišurstöšu į viš norska SKE ķ mįli kjötafuršastöšva landbśnašarins um samstarf žeirra ķ millum ?  Noršmenn eru leišandi ķ EFTA-hluta EES, og śrskuršur norska SKE hefši įtt aš gefa tóninn innan EFTA.  Nei, ekki aldeilis, Blönddęlingurinn lętur ekki framkvęmd samkeppnisreglna EES-svęšisins stjórna afstöšu SKE.  Žar skal hans eigin žrönga sżn og eintrjįningshįttur vera rįšandi, į mešan hann er žar forstjóri.  Žessi frekja og afskiptasemi bśrókratans gengur ekki lengur.  Hann er of dżr į fóšrum fyrir neytendur til aš geta rekiš SKE eftir eigin duttlungum.   


Skżr skilaboš Landsvirkjunar

Ķ forstjóratķš Haršar Arnarsonar hjį Landsvirkjun hafa sumir stjórnendur žar į bę, aš honum meštöldum, tjįš sig meš hętti, sem żmsum hefur ekki žótt samręmast hagsmunum eigenda fyrirtękisins, hvaš sem gilda kann um sjónarmiš stjórnarmanna fyrirtękisins.  Žetta į t.d. viš um aflsęstrengstengingu į milli erlendra raforkukerfa og žess ķslenzka og vindknśna rafala. 

Nś kvešur viš nżjan tón, žvķ aš Einar Mathiesen, framkvęmdastjóri vinds og jaršvarma hjį Landsvirkjun, skrifaši vel jarštengda og fręšandi grein, sem birtist ķ Morgunblašinu 17.02.2023 undir fyrirsögninni:

 "Raforkuvinnsla į lįši eša legi".

Undir millifyrirsögninni "Ešli vindorku" var gerš grein fyrir žvķ, aš meš vindafli yrši aš fylgja vatnsafl ķ raforkukerfinu, nema notandinn gęti sętt sig viš sveiflur vindaflsins, og sį notandi er vart fyrir hendi į Ķslandi.  Af žessum įstęšum er śt ķ hött aš leyfa uppsetningu vindspašažyrpinga og tengingu žannig knśinna rafala viš ķslenzka raforkukerfiš:

"Til aš geta afhent raforku inn į flutningskerfiš, sem unnin er meš vindorku, žarf aš vera [fyrir hendi] jöfnunarafl.  Žaš er naušsynlegt til aš męta sveiflum ķ raforkuvinnslu meš vindorku.  M.ö.o.: žegar vindar blįsa ekki, žarf aš vera hęgt aš vega žaš upp meš jöfnunarafli frį vinnslukerfinu.  Ķ ķslenzka raforkukerfinu getur slķkt afl einungis komiš frį vatnsaflsstöšvum, enda er landiš ótengt öšrum löndum.  Žį er kerfiš ekki hannaš til aš takast į viš miklar aflsveiflur."   

"Also sprach Zarathustra."  Einar Mathiesen veit gjörla, aš jaršgufuvirkjanir Landsvirkjunar og annarra eru ekki ķ fęrum til aš taka upp aflsveiflur ķ kerfinu vegna innbyggšrar tregšu.  Vatnsorkuverin geta žetta upp aš vissu marki og sjį um reglunina ķ kerfinu nśna.  Žaš sér hver mašur ķ hendi sér, aš meš öllu er glórulaust aš reisa vatnsorkuver til aš standa tilbśin aš yfirtaka įlagiš, žegar vind lęgir undir hįmarks framleišslumark vindspašavers.  Framleišslukostnašur ķ vatnsorkuveri er lęgri en ķ vindorkuveri, en ašeins ef nżtingartķmi vatnsorkuversins er samkvęmt hönnunarforsendum žess.  Erlendis eru gasknśin raforkuver reist til aš gegna žessu jöfnunarhlutverki, en hér kemur žaš ekki til greina.  Žessi innflutta hugmyndafręši um vindorkuver fyrir ķslenzka raforkukerfiš er vanburša.

"Žvķ mį halda fram, aš raforkuvinnsla meš vindorku sé ekki fullbśin vara, nema endanotandi geti tekiš į sig sveiflur ķ notkun, sem fylgir breytilegum orkugjafa, sem vindorka er; žį žarf ekki afljöfnun.  Ķ umręšu um vindorku er išulega skautaš framhjį žessari stašreynd.  Landsvirkjun er eini rekstrarašilinn į markašinum, sem hefur yfir aš rįša jöfnunarafli. Žaš afl er afar takmarkaš, bęši til skemmri og lengri tķma, eins og fram kom į opnum fundi Landsvirkjunar 2. febrśar [2023] undir yfirskriftinni: "Hvaš gerist, žegar vindinn lęgir ?", en um hann er fjallaš į vef Landsvirkjunar."

Hér stašfestir framkvęmdastjóri vinds og jaršvarma, aš vindorkan sé ein og sér lķtils virši, nema fyrir žį, sem ekki verša fyrir umtalsveršu tjóni, žótt frambošiš sveiflist meš vindafari.  Žeir eru sįrafįir, ef nokkrir slķkir ķ landinu.  Žegar žetta er lagt saman viš žį stašreynd, aš buršarsślur og vindspašar hafa skašleg įhrif į miklu stęrra svęši m.v. orkuvinnslugetu en hefšbundnar ķslenzkar virkjanir, hlżtur rökrétt įlyktun yfirvaalda og annarra aš verša sś, aš ekkert vit sé ķ aš leyfa žessi mannvirki ķ ķslenzkri nįttśru.  Yfirvöld ęttu aš lįgmarki aš gera aš skilyrši, aš orkusölusamningar hafi veriš geršir um višskipti meš alla orkuvinnslugetu mannvirkjanna, žar sem kaupandi sęttir viš aš sęta įlagsbreytingum ķ samręmi viš framboš orku frį viškomandi vindorkuveri. 

Ķ lokakafla greinarinnar lżsir framkvęmdastjórinn yfir stušningi viš hina klassķsku virkjanastefnu Landsvirkjunar.  Žaš er įnęgjuleg tilbreyting viš stefin, sem kvešin hafa veriš ķ hįhżsinu į Hįaleitisbrautinni undanfarin 13 įr.  Žaš hefur nś aš mestu veriš rżmt vegna myglu, svo aš loftiš žar stendur vonandi til bóta.  Millifyrirsögn lokakaflans var: "Ekki sama, hvaš žaš kostar":

"Aš velja hagkvęma fjįrfestingarkosti til raforkuvinnslu er lykilatriši, žegar kemur aš samkeppnishęfni.  Ķslendingar hafa byggt upp samkeppnisforskot į alžjóšavķsu meš vali į hagkvęmum vatnsafls- og jaršvarmavirkjunum - og nś mögulega ķ einhverjum męli meš vindorkuverum į landi. [Einnig bįru Ķslendingar gęfu til aš gera raforkusamninga um sölu į megninu af orku žessara virkjana og nįšu žannig fljótt fullnżtingu fjįrfestinganna - innsk. BJo.]  Žessu mį ekki glutra nišur meš žvķ aš rįšast ķ dżrar og óhagkvęmar virkjanir [les vindorkuver - innsk. BJo], sem kosta margfalt į viš mešalkostnašarverš raforku į Ķslandi.  

Ķ endurminningum fyrsta stjórnarformanns Landsvirkjunar og eins af brautryšjendum ķ orkumįlum žjóšarinnar, Jóhannesar Nordal, Lifaš meš öldinni, kemur fram, aš lykillinn aš farsęlli uppbyggingu orkuvinnslu sé ekki, aš įformin séu sem stęrst, heldur aš finna hagkvęma virkjunarkosti, til heilla fyrir land og žjóš.  Óhętt er aš taka undir žaš."

Vart er hęgt aš lżsa yfir meiri hollustu viš klassķska stefnu Landsvirkjunar en aš vitna ķ ęviminningar dr Jóhannesar Nordal og lżsa yfir stušningi viš žaš, sem žar kemur fram.  Ęvintżramennska į sviši sölu raforku um sęstreng til śtlanda og aš śtbķa nįttśru landsins meš vindorkurafölum fellur ekki aš klassķskri virkjanastefnu rķkisfyrirtękisins Landsvirkjunar.  


Fótalausar hugdettur um föngun og förgun CO2

Hręšsluįróšurinn um heimsendi handan viš horniš af völdum hękkandi koltvķildisstyrks ķ andrśmslofti hefur fętt af sér żmsar rįndżrar višskiptahugmyndir, sem haldiš er lķfi ķ meš peningum śr alls konar styrktarsjóšum, m.a. frį Evrópska efnahagssvęšinu (EES).  Samt hafa heimsendaspįmenn komiš sér undan aš svara žvķ, hvaš hafi valdiš 4 hlżskeišum į undan nśverandi.  Vitaš er, aš įstęšan var žį ekki hękkandi styrkur koltvķildis ķ andrśmslofti. Hvaš stjórnaši žessum hlżskeišum žį ? Žaš er lķka vitaš, aš męlingar og spįr IPCC um žróun hitastigs eru mun hęrri en vķsindamanna, t.d. prófessors dr John Christy, sem vinna gögn śr hitastigsmęlingum gervihnatta ķ vešrahvolfinu frį um 1980.  

Ein hugdettan er aš sjśga CO2 śr verksmišjureyk, en koltvķildisstyrkurinn žar er yfirleitt svo lįgur, aš žetta sog er rįndżrt.  Žaš er dżrara en nemur bindingu CO2 meš skógrękt į Ķslandi.  Samt hafa nokkrar verksmišjustjórnir įhuga į žessu, og er žaš vegna koltvķildisskattsins ķ Evrópu, sem fer hękkandi og nįlgast 100 EUR/t CO2.  Af žessum sökum hefur Rio Tinto samžykkt aš gera tilraun meš žetta ķ Straumsvķk, og stendur hśn yfir.  

Śt yfir allan žjófabįlk tekur žó sś "višskiptahugmynd" hjį "Coda Terminal" aš flytja inn CO2 frį śtlöndum, blanda žaš vatni śr Kaldįnni, sem rennur śt ķ Straumsvķk, og dęla blöndunni sķšan nišur ķ bergiš žar.  Hvers vegna er žetta śt ķ hött ?  Žaš er vegna žess, aš žaš er dżrt aš einangra CO2 śr afsogi, og sį śtlendingur, sem bśinn er aš žvķ, getur selt žaš sem hrįefni ķ rafeldsneyti, hvar sem er.  Žaš mun hann kjósa fremur en aš borga undir žaš flutning til Ķslands, dżra mešhöndlun žar og nišurdęlingu. 

 Ķ Bęndablašinu 12. janśar 2023 birtist frétt og mynd af 4 manneskjum aš undirrita viljayfirlżsingu ķ Rįšhśsi Hafnarfjaršar.  Žetta voru Rannveig Rist, Rósa Gušbjartsdóttir, Grettir Haraldsson og Edda Aradóttir.  Höfundur žessa vefpistils mun éta hattinn sinn, ef žessi viljayfirlżsing žróast įfram og raungerist ķ stórfellda nišurdęlingu į innfluttu koltvķildi meš įgóša.  Fyrirsögn fréttarinnar var žessi:

"Byggja kolefnismóttöku- og förgunarstöš ķ Straumsvķk".

Hśn hófst žannig:

"Carbfix, Coda Terminal, Hafnarfjaršarbęr og Rio Tinto į Ķslandi undirritušu fyrir skömmu viljayfirlżsingu um uppbyggingu kolefnismóttöku- og förgunarstöšvar ķ Straumsvķk undir heitinu Coda Terminal.  

Edda Aradóttir, framkvęmdastjóri Carbfix [į Hellisheiši - innsk. BJo], segir, aš meš verkefninu sé lagšur grunnur aš nżrri atvinnugrein hérlendis, sem byggir į ķslenzku hugviti, sem geti meš tķmanum oršiš aš śtflutningsgrein. 

"Rįšgert er, aš fyrsti įfangi stöšvarinnar taki til starfa 2026 og aš hśn nįi fullum afköstum įriš 2031.  Fullbyggš mun stöšin geta tekiš į móti og bundiš um 3  Mt/įr af CO2, sem samsvarar meira en helmingi af įrlegri losun Ķslands", segir Edda."

Hér eru hįtimbrašar hugmyndir į ferš, sem hętt er viš, aš aldrei verši barn ķ brók.  Įętlašur kostnašur er um mrdISK 50, og įriš 2022 mun žessu verkefni hafa veriš veittur styrkur śr Nżsköpunarsjóši Evrópu upp į um mrdISK 16.  Fyrir žetta fé veršur lķklega boraš fyrir vatni viš Straumsvķk, žvķ aš verkefniš krefst mjög mikillar vatnstöku, og reist móttökustöš fyrir gas viš höfnina.  Hér er rennt blint ķ sjóinn meš aršsama nżtingu žessara fjįrfestinga, žvķ aš varla fęst nokkur til aš gera lagalega skuldbindandi samninga um afhendingu CO2 til langs tķma.

Nś hefur Evrópusambandiš (ESB) samžykkt aš hvetja ašildarlöndin meš styrkveitingum til aš tķfalda framleišslugetu sķna į rafgreiningarbśnaši til vetnisframleišslu śr vatni.  Innan 3 įra ętlar ESB aš tķfalda vetnisframleišslu innan sinna vébanda, og veršur hśn žį 10 kt/įr.  Til hvers į aš nota žetta vetni ?  Ašallega til aš framleiša rafeldsneyti, og žar er CO2 hrįefni.  Halda menn, aš Coda Terminal geti keppt um hlutdeild ķ aukinni spurn eftir CO2 ?  Fįtt styšur žaš.

Nś styttist ķ, aš ESB dragi śr śthlutun ókeypis  koltvķildiskvóta til evrópskra flugfélaga.  Ętlunin er aš draga śr spurn eftir flugferšum innan Evrópu, meš žvķ aš flugmišinn verši svo dżr, aš feršalangar velji fremur jįrnbrautarlestir sem samgöngumįta.  Žetta mun bitna hart į flugfaržegum til og frį Ķslandi, og veršur feršažjónustan vafalaust fyrir verulegri fękkun feršamanna, sem setur alvarlegt strik ķ ķslenzkan žjóšarbśskap og afkomu fyrirtękja, sem gera śt į feršamenn.  Į sama tķma mun koltvķildiskvótinn į markaši hękka ķ verši vegna aukinnar eftirspurnar. 

Coda Terminal getur ekki oršiš til bjargar ķ žessu mįli, žvķ aš žį žyrftu flugfélögin aš sjśga hundruši žśsunda tonna į įri af CO2 śr andrśmsloftinu, og žaš er hvorki tęknilega né kostnašarlega fżsilegt.  Fżsilegra vęri aš gera samninga viš skógarbęndur um stóraukna bindingu meš skógrękt. 

Hér er um svo mikiš hagsmunamįl aš ręša fyrir Ķsland, aš utanrķkisrįšherra veršur nś žegar aš reka nišur hęlana į vettvangi EFTA, žar sem boš verši lįtiš śt ganga um žaš, aš ķ Sameiginlegu EES-nefndinni muni Ķsland leita eftir undanžįgu, en ella hafna innleišingu žessarar ESB-löggjafar (um skyldu flugfélaga til aš kaupa koltvķildiskvóta) ķ ķslenzkan rétt.  Žaš er tķmabęrt aš ręša žetta mįl ķ utanrķkismįlanefnd Alžingis og móta afstöšu žar. Žar munu "the usual suspects" taka grunnhyggna afstöšu gegn hagsmunum eyrķkisins. 

  

 

 


Hįtimbrašar vetnishugmyndir

Settar hafa veriš fram draumórakenndar hugmyndir um vetnisframleišslu į Ķslandi, sem knśin verši raforku frį vindspöšum. Hętt er viš, aš žetta dęmi hafi ekki veriš reiknaš til enda.  Hvers vegna ?  "Gręn" vetnisframleišsla er dżr, og til aš hśn geti oršiš samkeppnishęf, žarf hśn stöšuga raforku allan sólarhringinn allt įriš um kring.  Aš öšrum kosti nżtast dżr framleišslutęki (spennar, afrišlar, žéttar spólur, višnįm) ekki sem skyldi. 

Žess vegna er holur hljómur ķ žvķ aš reisa hér vetnisverksmišju ķ tengslum viš uppsetningu į vindrafalažyrpingum, žvķ aš eins og kunnugt er gefa žęr nżtingu į uppsettu afli innan viš 40 % yfir įriš. Til aš slķk vetnisframleišsla standist, veršur vetnisverksmišjan aš fį raforkuna langt undir kostnaši hennar frį vindrafölum. Žaš viršist fiskur falinn undir steini ķ žessari višskiptahugmynd. 

Sigtryggur Sigtryggsson birti baksvišsfrétt ķ Morgunblašinu 28. janśar 2023 af miklum fyrirętlunum ķ žessa veru į Grundartanga. Žar er vatnsskortur, svo aš sjór er notašur til kęlingar išnašarferla, sem er neyšarbrauš vegna óhreininda og tęringar.  Langir ašdręttir vatns (śr botni Hvalfjaršar) munu gera vetnisframleišslu į Grundartanga enn dżrari en ella.

Įętluš aflžörf er meiri en nemur nśverandi verksmišjuaflžörf į Grundartanga.  Žaš mun žurfa aš stękka ašveitustöšina į Brennimel og fjölga žangaš lķnum. Hvašan ? Afrišlar vetnisverksmišjunnar munu bęta viš yfirsveiflurnar (harmonics), sem nś žegar eru į 220 kV teinum Brennimels, og žęr gętu oršiš óleyfilega miklar įn dżrra sķuvirkja fyrir yfirsveiflur. 

Hvašan į afliš aš koma ?  Žaš hvorki gengur né rekur hjį Landsvirkjun aš fį framkvęmdaleyfi fyrir 95 MW Hvammsvirkjun.  Žašan veršur sįralķtiš aflögu fyrir orkukręfan išnaš, žvķ aš almenna markašinn hungrar ķ meira afl. 

Baksvišsfrétt Sigtryggs bar fyrirsögnina:

"Vetnisframleišsla krefst rżmis og orku".

Hśn hófst žannig:

 "Įformuš vetnisframleišsla Qair Iceland ehf. į Grundartanga krefst töluveršs landrżmis, mikillar raforku og ferskvatns.  Framleišslan veršur byggš upp [ķ žremur įföngum], og hver žeirra mišar viš notkun į 280 MW [rafafls].  Fullbyggš getur framleišslan notaš um 840 MW.  Qair vinnur aš öflun orku, m.a. frį vindorkugöršum, og orkuöflun er einn af lykilžįttum ķ žvķ, hvernig verkefniš žróast.  Žetta kemur fram ķ matsįętlun, sem Qair hefur lagt fram til Skipulagsstofnunar vegna umhverfismats fyrir framleišslu į vistvęnum orkugjöfum į Grundartanga ķ Hvalfjaršarsveit.

Til samanburšar mį nefna, aš stęrsta fyrirtękiš į Grundartanga, Noršurįl, er meš langtķma samninga viš 3 raforkuframleišendur upp į samtals 546,5 MW." 

  Žaš eru svo mikil orkutöp fólgin ķ rafgreiningu vatns, aš alls er óvķst, aš žaš verši talin heppileg rįšstöfun į takmörkušum orkulindum Ķslands.  Stórfelldar žyrpingar vindknśinna rafala eru ekki sjįlfgefnar į Ķslandi.  Aš fórna mikilvęgri įsżnd landsins fyrir raforkuvinnslu fyrir ferli meš afar bįgborna nżtni og afuršaverš, sem vart stendur undir kostnaši, orkar mjög tvķmęlis.  Hvers vegna leitar Qair ekki annarra virkjanakosta en vinds ?

    


Ķ tilefni landvinningastrķšs ķ Evrópu ķ meira en eitt įr nś

Žann 24. febrśar 2022 réšist rśssneski herinn inn ķ Ukraķnu śr 3 höfušįttum, śr noršri, austri og sušri, svo aš augljóslega var ętlun Kremlar aš nį Kęnugarši į sitt vald og aš leggja alla Śkraķnu undir sig.  Śr noršri og norš-austri var stefnt į Kęnugarš, enda er hér um nżlendustrķš aš ręša.  Žvķ voru Śkraķnumenn óvišbśnir, en samt tókst śkraķnska hernum aš stöšva Rśssana ķ śtjašri Kęnugaršs, og minnast menn um 80 km langrar rašar vķgtóla, ašallega bryndreka, sem stöšvašist į leiš til Kęnugaršs fyrir tilverknaš skrišdrekabana Śkraķnumanna og skorts Rśssahers į vistum, ž.m.t. į eldsneyti. Grįtbrosleg sżningaržörf į ógnarmętti, sem fór fyrir lķtiš.  Hiš gegnmorkna Rśssaveldi kemst ekki upp śr spillingarfeninu, og setur žess vegna upp Pótemkķntjöld, rétt einu sinni.

Innrįs Rśssa var tilefnislaus og óréttlętanleg meš öllu.  Kremlverjar hafa meš žessum gjörningi oršiš sér ęvarandi til hįšungar.  Rśssar hafa upp skoriš hatur og fyrirlitningu allrar śkraķnsku žjóšarinnar, einnig ķ austurhérušunum, og į mešal allra slavnesku žjóšanna ķ Evrópu.  Žeir hafa sżnt af sér grafalvarlega sišferšisbresti meš žvķ aš taka upp į žvķ aš ganga ķ skrokk į varnarlausum borgurum Śkraķnu, žegar sókn žeirra inn ķ landiš mętti haršri mótspyrnu og her žeirra var stöšvašur og hrakinn til baka śr hverju hérašinu į fętur öšru.  Framganga hersins og léleg frammistaša į vķgvöllunum, žótt ekki vanti vķgtólin og fjöldann ķ eikennisbśningum, sętir furšu og sżnir, aš Kremlverjar hafa gortaš af herstyrk, sem er ekki fyrir hendi.  Sennilega var svipaš uppi į teninginum į dögum Rįšstjórnarinnar.  Žaš, sem varš henni til bjargar 1941-1943 var haršur vetur og grķšarlegur hergagnaflutningur frį Bandarķkjunum.  

Trśšurinn Medvedev, varaformašur öryggisrįšs Rśsslands og fyrrverandi forseti og forsętisrįšherra, er enn meš furšulegar ógnanir gagnvart fyrrum lepprķkjum Rįšstjórnarrķkjanna.  Nżleg furšuyfirlżsing var į žį leiš, aš til aš skapa friš ķ Śkraķnu žyrfti aš żta pólsku landamęrunum til vesturs.  Hann horfši fram hjį žeirri stašreynd, aš pólski herinn er nś sį öflugasti ķ Evrópu, og rśssneski herinn mundi ekki hafa roš viš honum, ef žeim lysti saman.  Pólland žyrfti enga ašstoš NATO til aš ganga frį fśnum og gjörspilltum rśssneskum her, sem Śkraķnumenn eru nś žegar bśnir aš draga vķgtennurnar śr um tķma.

 

 Žann 24. febrśar 2023 birtist frįbęr grein ķ Morgunblašinu eftir Mateusz Morawiecki, forsętisrįšherra Póllands.  Var hśn eins og hvķtt og svart ķ samanburši viš višbjóšslegan lygažvętting, sem birtist ķ Morgunblašinu 2 dögum fyrr og sendiherra Rśsslands į Ķslandi var skrifašur fyrir, en žaš gęti veriš lygi lķka, žvķ aš um var aš ręša ömurlega sjśklega og veruleikafirrta žvęlu, sem streymir frį Kreml.  Žaš er öllu snśiš į haus.  Žessi samsuša varš Birni Bjarnasyni, fyrrverandi Alžingismanni og rįšherra, tilefni til žess ķ vefpistli sķnum aš krefjast brottrekstrar žessa handbendis hryšjuverkamanna Kremlar af landinu, sem verša sóttir til saka fyrir strķšsglępi ķ anda Nürnbergréttarhaldanna, ef/žegar réttlętiš nęr fram aš ganga austur žar.   

Merk grein forsętisrįšherra Póllands hófst žannig:

"Fyrir sléttu įri, 24. febrśar 2022, hófu rśssnesk stjórnvöld strķšsrekstur sinn gegn Śkraķnu og splundrušu žar meš žeirri skipan, sem komst į eftir kalda strķšiš.  Örygginu og hagsęldinni, sem heilu kynslóširnar ķ löndum Evrópu höfšu fengiš įorkaš, var stefnt ķ mikla hęttu.  Rśssar hafa hafiš landvinningastrķš sitt meš ašeins eitt markmiš ķ huga: aš endurheimta įhrifasvęši Sovétrķkjanna fyrrverandi, hvaš sem žaš kostar įn nokkurs tillits til fórnarlambanna.  Viš veršum aš gera allt, sem ķ okkar valdi stendur til aš binda enda į žessa verstu heimspólitķsku martröš 21. aldarinnar."  

Strķš eru upplżsandi um styrkleika og veikleika strķšsašila.  Fyrsta įr žessa strķšs Rśssa og Śkraķnumanna hefur sżnt, aš Rśssland er hernašarlegur og sišferšilegur dvergur og aš Śkraķna er hernašarlegur og sišferšislegur risi.  Rśssland hefur enga burši til aš brjóta undir sig ašra Slava eša nįgranna af öšrum uppruna og alls enga sišferšislega burši til aš leiša žį og stjórna žeim.  Śkraķnumenn hafa sameinazt um aš berjast fyrir varšveizlu fullveldis sķns og endurheimt alls lands, sem Rśssar hafa meš dęmalausri frekju, sišleysi, grimmd og yfirgangi lagt undir sig sķšan 2014. Žessi "versta heimspólitķska martröš 21. aldarinnar" endar ekki fyrr en Śkraķnumenn hafa endurheimt allt landsvęši sitt, svo aš landamęrin frį 1991 verši aftur virk, og gengiš ķ NATO og Evrópusambandiš.  Žar meš hafa žeir fengiš veršskuldaša stöšu sem sjįlfstęš žjóš ķ samfélagi vestręnna rķkja og eiga sér vonandi glęsta framtķš sem traust lżšręšis- og menningaržjóš ķ aušugu landi af nįttśrunnar hendi, en öll vopn snerust ķ höndum hins glępsamlega įrįsargjarna einręšisherra ķ Kreml, sem hóf tortķmingarstrķš gegn sjįlfstęšum nįgranna og mun hljóta fyrir žaš makleg mįlagjöld meš öllu sķnu hyski. Žaš er engin framtķš til fyrir rśssneska sambandslżšveldiš ķ sinni nśverandi mynd.  Žaš hefur fyrirgert tilverurétti sķnum og rotnaš innan frį.  Žaš stendur nś į braušfótum.  

"Hvernig er stašan nśna ?  Viš höfum oršiš vitni aš fįheyršri grimmd Rśsslands ķ 12 mįnuši. Mįnuširnir mörkušust af reglulegum sprengjuįrįsum į skóla, sjśkrahśs og byggingar óbreyttra borgara.  Žeir mörkušust ekki af fjölda daga, heldur af fjölda fórnarlamba.  Rśssar hafa ekki hlķft neinum og drepiš karlmenn, konur, gamalt fólk og börn.  Hópmoršin ķ Bucha, Irpin og fleiri bęjum fęra okkur heim sanninn um, aš Rśssar hafa framiš hryllilega glępi.  Fjöldagrafir, pyntingaklefar, naušganir og mannrįn - žetta er hin sanna įsjóna įrįsarstrķšs Rśssa."  

Rśssneski herinn og stjórnendur Rśsslands sżna žarna sitt rétta andlit.  Žeir eru sišblindir glępamenn - fjöldamoršingjar.  Viš žį er ekki hęgt aš gera neina samninga, žvķ aš žeir eru algerir ómerkingar - virša ekki nokkurn skapašan hlut.  Eina fęra leišin er aš bśa Śkraķnumenn sem beztum og mestum vopnum fyrir landhernaš og lofthernaš gegn innrįsarher Rśsslands ķ Śkraķnu, svo aš hann verši rekinn af löglega višurkenndu śkraķnsku landi sem fyrst.  Žannig mį lįgmarka blóštöku śkraķnsku žjóšarinnar og skapa grundvöll langvarandi frišar ķ Evrópu, ef NATO įbyrgist varšveizlu landamęranna.

Žegar nįnar er aš gįš, žarf ömurleg frammistaša rśssneska hersins į vķgvöllunum ekki aš koma į óvart.  Hśn hefur lengi veriš žekkt.  Žaš voru śkraķnskir kósakkar, sem brutu rśssneska hernum leiš ķ austurįtt og lögšu megniš af Sķberķu undir zarinn.  Žaš voru žeir, sem veittu hinum 600 k manna her Frakkakeisarans Napóleóns Bonaparte verstu skrįveifurnar ķ innrįsinni ķ Rśssland 1812, einkum į undanhaldinu, enda sluppu ašeins 100 k śr žessari svašilför Frakkahers. Rśssakeisari varš fyrstur Evrópumanna til aš tapa bardaga viš Asķumenn 1905, žegar Japanir gjörsigrušu rśssneska herinn.  Frammistaša rśssneska keisarahersins ķ Fyrri heimsstyrjöld var mjög slök, og samiš var um friš viš Žjóšverja 1917.

Enn įttust žessar žjóšir viš 1941-1945.  Stalķn hafši lįtiš flytja hergagnaverksmišjur austur fyrir flugsviš Luftwaffe, og žar framleiddu Sovétrķkin 100 skrišdreka į mįnuši, į mešan RAF, brezki flugherinn, sprengdi upp hergagnaverksmišjur Žrišja rķkisins.  Rśssneskir herforingjar voru žį, eins og jafnan fyrr og sķšar, meiri slįtrarar en śtsjónarsamir herstjórnendur.  Žeir sendu hverja bylgju lķtt žjįlfašra ungra manna fram į vķgvöllinn, eins og nś endurtekur sig ķ Śkraķnustrķšinu 2022- ?  Af heildarmannfalli Wehrmacht 1939-1945 varš 80 % į Austurvķgstöšvunum, en fallnir hermenn Rauša hersins voru 4-5 sinnum fleiri.  Ętli hlutfalliš ķ Śkraķnu nśna sé ekki svipaš ?  

Bandarķkjamenn sendu svo mikiš af vķgtólum, skrišdrekum, brynvögnum, jeppum, flugvélum, sprengjuvörpum o.fl. til Sóvétrķkjanna į įrum Sķšari heimsstyrjaldarinnar, aš vafalaust hefur létt Sovétmönnum mjög róšurinn, žótt "Ślfarnir" ķ "die Kriegsmarine" nęšu aš granda nokkrum flutningaskipum meš hergögn.  Andvirši hergagnanna, sem sent var frį BNA til Sovétrķkjanna, er tališ hafa numiš mrdUSD 130 aš nśvirši.  Žį, eins og nś, réšu sovézkir herforingjar ekki viš aš beita samhęfšum hernašarašgeršum skrišdreka, brynvarinna vagna, fótgöngulišs og flughers, eins og Wehrmacht beitti žó eftir mętti, en skortur į hergögnum og vistum takmarkaši löngum ašgeršir Wehrmacht, og Foringinn greip oft óhönduglega fram fyrir hendur herforingjanna, svo aš vęgt sé til orša tekiš.   

"Strax įriš 2008, žegar Rśssar réšust inn ķ Georgķu, gaf Lech Kaczynski, žįverandi forseti Póllands, śt žessa višvörun: "Viš vitum mjög vel, aš nśna er žaš Georgķa, sem er aš veši, nęst gęti žaš veriš Śkraķna, žį Eystrasaltsrķkin og sķšan e.t.v. landiš mitt, Pólland."  Žessi orš ręttust fyrr en Evrópurķkin höfšu bśizt viš.  Sex įrum sķšar, įriš 2014, var Krķmskagi innlimašur ķ Rśssland. Nśna veršum viš vitni aš allsherjar įrįs rśssneska hersins į Śkraķnu. Hvernig veršur framtķšin, ef viš stöšvum ekki rśssnesku strķšsvélina ?"

Eftir langvinna og sįra reynslu af kśgun hins frumstęša austręna valds bera Pólverjar Rśssum svo illa söguna, aš žeir telja žeim raunverulega ekki treystandi fyrir horn.  Viš, sem vestar erum, įttum erfitt meš aš skilja mįlflutning Pólverja, en nś sjįum viš og skiljum, hvaš žeir meintu.  Pólverjar hafa haft rétt fyrir sér um Rśssa.  Kremlverjar reka og hafa alltaf rekiš haršsvķraša heimsveldisstefnu (e. imperialism), og hana veršur einfaldlega aš stöšva.  Žaš įtti aš gera įriš 2008 eša įriš 2014, en nś eru einfaldlega sķšustu forvöš. Hinn uppivöšslusami einręšisherra Rśsslands hefur lagt allt undir, og hann žarf nś aš brjóta į bak aftur.  Afleišingarnar verša ekki gešslegar fyrir Rśssa, en žaš er žeirra vandamįl, ekki Vesturlanda. 

Žaš hefur myndazt augljós öxull Washington-Varsjį.  Pólverjar hafa nś į stuttum tķma pantaš hergögn frį BNA fyrir um mrd USD 10.  Bandarķkjaforseti hefur sķšan 24.02.2022 heimsótt Varsjį tvisvar, en Berlķn og Parķs aldrei.  Valdamišja ESB og NATO ķ Evrópu mun fęrast til austurs ķ įtt aš Varsjį, enda stafar meginógnin aš NATO frį hinum strķšsóša nįgranna austan Śkraķnu.  Ef ekki tekst aš varšveita landamęri Śkraķnu frį 1991, veršur žessi ógn enn meiri.  Aš lįta land af hendi fyrir "friš", er óraunhęft gagnvart landi, sem stjórnaš er af yfirvöldum, sem virša enga samninga og brjóta allar reglur ķ alžjóšlegum samskiptum. 

"Žegar viš erum ķ hundraša km fjarlęgš heyrum viš ekki sprengjugnżinn, hįvašann ķ loftvarnaflautunum eša harmagrįt foreldra, sem hafa misst barn sitt ķ sprengjuįrįs. Viš getum žó ekki notaš fjarlęgšina frį Kęnugarši til aš friša samvizkuna.  Ég óttast stundum, aš į Vesturlöndum sé margt fólk, sem telji žaš aš snęša hįdegisverš į eftirlętis veitingastašnum eša aš horfa į žętti į Netflix skipta meira mįli en lķf og dauša žśsunda Śkraķnumanna.  Viš getum öll séš strķšiš geisa.  Enginn getur haldiš žvķ fram, aš hann eša hśn hafi ekki vitaš um hópmoršin ķ Bucha.  Viš veršum öll vitni aš grimmdarverkunum, sem rśssneski herinn fremur.  Žaš er žess vegna, sem viš megum ekki lįta okkur standa į sama.  Heimsvaldaįform rśssneskra rįšamanna nį lengra en til Śkraķnu.  Žetta strķš skiptir okkur öll mįli."

Sś staša er uppi, aš vinveittir nįgrannar Śkraķnu eru flestir ķ NATO.  Annars hefšu žeir sennilega sumir hverjir fariš meš heri sķna inn ķ Śkraķnu og barizt žar viš hliš Śkraķnumanna gegn ofureflinu, žvķ aš hér er um aš ręša strķš einręšis gegn lżšręši, kśgunar gegn frelsi, ógnarstjórn gegn persónulegu öryggi. Barįttan stendur um framtķš Evrópu. Žar af leišandi er gjörsamlega sišlaust af žeim Evrópumönnum, sem lįta sér ķ léttu rśmi liggja blóštöku Śkraķnumanna, aš lįta sem ekkert sé eša leggjast gegn hįmarksašstoš viš žį. Žį eru ótalin handbendi Rśssanna į Vesturlöndum, sem reyna aš rugla almenning ķ rķminu meš žvķ aš dreifa falsfréttum, sem falla aš įróšri Kremlar.  Lķtil eru geš guma. 

"Orkukreppan ķ heiminum og veršbólgan, sem viš žurfum öll aš glķma viš, eiga rętur aš rekja til landvinningastrķšs rśssneskra stjórnvalda.  Herskį stefna Pśtķns, hvaš varšar gasvišskipti ķ jślķ og įgśst 2021, var undanfari innrįsarinnar ķ Śkraķnu.  Į žeim tķma leiddi fjįrkśgun Pśtķns til hękkandi gasveršs į mörkušum Evrópu.  Žetta var ašeins byrjunin.

Rśssnesk stjórnvöld vonušu, aš hnignun orkugeirans myndi veikja Evrópurķkin og telja žau į aš skipta sér ekki af strķšinu Śkraķnu.  Žegar ķ upphafi var žaš lišur ķ barįttuįętlun rśssneskra stjórnvalda gegn Vesturlöndum aš magna orkukreppuna.  Hernašur Rśssa er ein af meginįstęšum hękkandi orkuveršs ķ heiminum.  Viš höfum öll mikinn kostnaš af žeim įkvöršunum, sem teknar eru ķ Kreml. Tķmabęrt er, aš viš skiljum, aš Rśssar kynda undir efnahagskreppu ķ heiminum." 

Pólverjar hafa lengi haldiš žvķ fram, aš Rśssar mundu beita orkuvopninu, og žess vegna beittu žeir sér hart į vettvangi ESB og ķ tvķhliša samskiptum viš žżzku rķkisstjórnina gegn samkrulli Žjóšverja og Gazprom um lagningu Nord Stream 2.  Žar voru Pólverjar samstiga bandarķsku rķkisstjórninni, en sś žżzka var blinduš af eigin barnaskap um glępsamlegar fyrirętlanir Kremlar.  Pólverjar sömdu viš Noršmenn um afhendingu jaršgass śr gaslindum Noršmanna beint til Póllands, og var sś lögn tekin ķ notkun um svipaš leyti og Nord Stream 2 var sprengd ķ sundur įriš 2022. 

Segja mį, aš hernašur glępaklķkunnar gegn Vesturlöndum sé fjóržęttur ķ meginatrišum: Ķ fyrsta lagi dreifir įróšursvél Kremlar ranghugmyndum og samsęriskenningum til Vesturlanda, sem ętlaš er aš grafa undan mįlstaš lżšręšisaflanna og sundra žeim.  Enduróm žessa sjśklega žvęttings mį sjį og heyra į Ķslandi, eins og annars stašar, t.d. į żmsum vefmišlum, žar sem žeir rįša feršinni, sem af einhverjum įstęšum eru haldnir sjśklegu hatri į samfélagsgerš Vesturlanda og ķmynda sér eitthvert "djśprķki", sem rįši feršinni.  Hér eru žó ekki taldir meš žeir, sem jafnan hafa veriš móttękilegir fyrir hatursfullum įróšri gegn "aušvaldinu", en neita aš horfast ķ augu viš sįra reynslu af žvķ, sem gerist, žegar "aušvaldiš" er afhöfšaš meš einum eša öšrum hętti.  Nżjasta dęmiš er Venezśela, sem var rķkasta land Sušur-Amerķku įšur en sósķalistar innleiddu stefnu sķna žar meš žeim afleišingum, aš landiš er eitt samfellt fįtęktarbęli, sem allir flżja frį, sem vettlingi geta valdiš.

Ķ öšru lagi hafa Kremlverjar reynt aš valda tjóni og lömun innviša meš netįrįsum.  Žeim hefur ekki sķzt veriš beitt gegn fyrrverandi lepprķkjum Rįšstjórnarrķkjanna, og į žeim bar mikiš ķ ašdraganda innrįsarinnar ķ Śkraķnu ķ febrśar 2022.  Žį mį ekki gleyma gruni um tilraunir til aš hafa įhrif į kosningar meš stafręnum hętti, jafnvel ķ BNA.

Ķ žrišja lagi er žaš orkuvopniš, sem Kremlverjar beittu miskunnarlaust, ašallga gegn Evrópumönnum, og ętlaš var aš lama andstöšu žeirra viš löglausa og tilefnislausa innrįs Rśssahers ķ nįgrannarķkiš Śkraķnu, sérstaklega žegar kuldinn fęri aš bķta ķ lķtt upphitušu hśsnęši.  Žaš geršist ekki af tveimur įstęšum.  Veturinn var óvenju mildur ķ Evrópu, og žaš į lķka viš um Śkraķnu, žar sem glępsamlegar eldflauga- og drónaįrįsir Rśssa į virkjanir, ašveitu- og dreifistöšvar Śkraķnumanna ollu oft langvinnu straumleysi og skorti į heitu vatni til upphitunar.  Auknar loftvarnir ķ Śkraķnu, minnkandi eldflauga- og drónaforši Rśssa og ašstoš Vesturlanda meš neyšarrafstöšvar og višgeršar efni til handa Śkraķnumönnum hafa dregiš mjög śr straumleysistķšni og -lengd.  Hin įstęšan er, aš Evrópumönnum hefur oršiš vel įgengt viš aš śtvega sér eldsneytisgas annars stašar frį, og Žjóšverjar hafa į mettķma komiš sér upp einni móttökustöš fyrir fljótandi gas og fleiri eru ķ uppsetningu. 

Ķ fjórša lagi hefur strķšsrekstur Rśssa ķ Śkraķnu frį 24.02.2022 gengiš į afturfótunum.  Žeir hafa misst ógrynni lišs, įlķka marga fallna og sęrša og hófu innrįsina (200 k) og grķšarlegt magn hergagna.  Bardagageta landhers og flughers er miklu minni en almennt var bśizt viš į Vesturlöndum og annars stašar.  Fjölžęttar įstęšur liggja til žess, aš rśssneski herinn hefur žarna oršiš sér til hįborinnar skammar og er aš żmsu leyti ķ ruslflokki.  Žetta mun hafa langtķma įhrif į stöšu Rśsslands ķ heiminum, sem er aš verša eins og mśs undir hinum kķnverska fjalaketti.  Ašeins gorgeir, žjóšernismont, įróšur og hótanir standa eftir. 

"Veikleikar Evrópu hafa veriš styrkur Rśsslands ķ nokkur įr.  Žaš, aš Evrópurķki eru hįš kolefnaeldsneyti frį Rśsslandi, hafa įtt vafasöm višskipti viš rśssneska ólķgarka og gert óskiljanlegar tilslakanir, m.a. varšandi lagningu gasleišslunnar Nord Stream 2 - allt er žetta til marks um sjśkleg tengsl [į] milli Vesturlanda og Rśsslands. Stjórnvöld margra Evrópurķkja töldu, aš žau gętu gert alvanalega samninga viš stjórnina ķ Moskvu.  Žeir reyndust žó vera samningur viš djöfulinn, žar sem sįl Evrópu var lögš aš veši."

Žaš mį vel kalla žaš sjśkleg tengsl, eins og forsętisrįšherra Póllands gerir, žegar annar ašilinn telur sig eiga ķ ęrlegum samskiptum um aš skapa gagnkvęma hagsmuni meš višskiptum og bęta žannig frišarlķkur ķ Evrópu, en hinn situr į svikrįšum, er ekkert, nema flįręšiš, og spinnur upp lygažvęlu um frišarvilja sinn, en ręšst svo į nįgranna sķna, Georgķu 2008 og Śkraķnu (Donbass og Krķm 2014) og flytur žį žann óhugnanlega bošskap, sem alltaf lį undir nišri, aš hin sjįlfstęša og fullvalda žjóš, Śkraķnumenn, séu ekki žjóš, heldur af rśssneskum meiši og eigi žess vegna aš verša hluti af Sambandsrķkinu Rśsslandi.  Žessi bošskapur er algjör lögleysa og stendst ekki sögulega skošun, žótt Kremlverjar hafi um aldarašir kśgaš Śkraķnumenn og reynt aš svelta ķ hel śkraķnska menningu og mįl. Į tķmum rįšstjórnar bolsévķka reyndu žeir jafnvel aš svelta śkraķnsku žjóšina ķ hel.  Sennilega eru frumstęšir Rśssar haldnir minnimįttarkennd gagnvart Śkraķnumönnum, og žaš er vel skiljanlegt, žvķ aš Śkraķnumenn standa žeim framar į fjölmörgum svišum, eru einfaldlega į hęrra menningarstigi, enda einstaklingshyggjumenn frį alda öšli.

"Af žessum sökum er ekki hęgt aš snśa viš og lįta, eins og ekkert hafi ķ skorizt.  Menn geta ekki komiš į ešlilegum tengslum viš glępastjórn.  Žaš er oršiš löngu tķmabęrt, aš Evrópa verši óhįš Rśsslandi, einkum ķ orkumįlum. Pólverjar hafa lengi lagt įherzlu į žörfina į aš auka fjölbreytni ķ öflun olķu og jaršgass.  Nżjar leišir til aš afla slķkra afurša skapa nż tękifęri.  Uppręting pśtķnismans, žaš aš rjśfa öll tengsl viš einręšis- og ofbeldisvél Pśtķns, er algert skilyrši fyrir fullveldi Evrópu."

Pólski forsętisrįšherrann hefur lög aš męla.  Vesturlönd verša aš klippa į öll višskiptasambönd viš Rśssa og śtiloka žį frį žįtttöku ķ fjölžjóšlegum keppnum og višburšum, į mešan glępastjórn er blóšug upp aš öxlum ķ Kreml ķ śtrżmingarstrķši gegn nįgrönnum sķnum. Žaš er alvarlegt ķhugunarefni, hvort įstęša er til aš samžykkja veru sendiherra slķkrar glępastjórnar ķ Reykjavķk, sem viršist af mįlflutningi sķnum aš dęma (ķ Morgunblašsgrein ķ febrśar 2023) vera įlķka forhertur öfugmęlasmišur og umbjóšendur hans ķ Kreml. 

Žaš er ljóst, aš nś fer fram barįtta upp į lķf og dauša į milli lżšręšis og frelsisafla annars vegar og hins vegar einręšis og kśgunarafla.  Śkraķnumenn hafa fyrir löngu tekiš af öll tvķmęli um, hvorum megin žeir vilja standa.  Žeir hafa veriš bólusettir um aldur og ęvi gegn öllum vinsamlegum samskiptum viš rśssneska alręšisrķkiš.  Žaš eru nokkur ruddarķki, sem styšja glępastjórnina ķ Kreml, og mį žar nefna Ķran, Noršur-Kóreu og Kķna.  Kķnverjar stunda nś skefjalausa śtženslustefnu į Sušur-Kķnahafi og vilja śtiloka 7 önnur ašliggjandi lönd frį lögsögu žar, sem žau eiga žó fullan rétt į samkvęmt Hafréttarsįttmįlanum, og Alžjóšadómstóllinn ķ Haag hefur stašfest ķ einu tilviki.  Žessi rķki hafa nś myndaš bandalag gegn yfirgangi Kķnverja, enda er um mikla hagsmuni aš tefla undir botni žessa hafsvęšis.

Japanir hafa ķ ljósi uppivöšslu einręšisrķkjanna Kķna og Rśsslands tvöfaldaš śtgjöld sķn til hermįla 2023 m.v. įriš į undan. Žeir munu berjast viš hliš Bandarķkjamanna og Tęvana, ef einręšisstjórnin ķ Peking ręšst į land hinna sķšast töldu.  Žaš er ljóst, aš višsjįr į milli austurs og vesturs munu fara vaxandi į įrinu 2023 įšur en frišvęnlegra veršur aftur eša allt fer ķ bįl og brand.  Žaš veršur aš męta einręšisöflum af fullri hörku.  Annars ganga žau į lagiš, eins og dęmin sanna. 

 

 

 


Mikiš skraf - lķtiš gert ķ orkumįlum

Nżlega bilaši eldingavari ķ kerfi Landsnets, sem tengir Sušurnesin viš landskerfiš.  Žetta er sjaldgęf bilun, en afleišingarnar uršu nokkurra klukkustunda straumleysi į Sušurnesjum, į mešan bilaši eldingavarinn var fjarlęgšur og annar settur ķ stašinn.  Hvernig mį žaš vera, aš jaršgufuvirkjanir HS Orku skyldu ekkert nżtast, į mešan Sušurnesjalķna 1 var óvirk ?

Ekki er vķst, aš žaš sé į almennu vitorši, aš jaršgufuvirkjanirnar rįša ekki viš reglun įlagsins og geta žess vegna ekki starfaš įn tengingar viš landskerfiš. Tregša ķ reglun er akkilesarhęll jaršgufuvirkjana.  Bilunin brį birtu yfir veikleikana, sem Sušurnesjamenn bśa viš nśna, og žann mikla įbyrgšarhluta, sem fylgir žvķ aš standa gegn lagningu Sušurnesjalķnu 2. Žaš er meš ólķkindum aš lįta orkuöryggi Sušurnesjamanna meš allri žeirri mikilvęgu starfsemi, sem žar fer fram, hanga į horriminni vegna meintrar sjónmengunar af loftlķnu.  Geta menn ekki séš feguršina ķ naušsynlegu mannvirki fyrir öryggi mannlķfs į Sušurnesjum ? 

Žann 10. febrśar 2023 sagši Morgunblašiš frį Višskiptažingi į Nordica daginn įšur.  Žar kom fram enn einu sinni, aš lögfest loftslagsmarkmiš Ķslands eru ķ uppnįmi, og eru aš verša einhvers konar nķšstöng, sem beinist aš óraunhęfum stjórnmįlamönnum, sem settu hrein montmarkmiš um 55 % minnkun losunar koltvķildis 2030 m.v. 2005 og kolefnishlutleysi 2040, vilja verša į undan öšrum žjóšum (pólitķkusum) aš žessu leyti, en hirša ekki um forsenduna, sem er aš afla endurnżjanlegrar orku, sem komiš geti ķ staš jaršefnaeldsneytis. 

Į žessu višskiptažingi var smjašraš fyrir vindorkunni, jafnvel į hafi śti, sem er frįleitt verkefni hér viš land, og harmašar hömlur į erlendum fjįrfestingum į žessu sviši.  Hiš sķšar nefnda er undarlegt m.v., aš Ķsland er į Innri markaši Evrópusambandsins og EFTA, og hér hefur veriš algerlega ótķmabęr įsókn fyrirtękja žašan ķ framkvęmda- og rekstrarleyfi fyrir vindknśna rafala, žótt lagasetningu um žessi mannvirki skorti ķ landinu. 

Vindorkan kemur óorši į orkuvinnslu ķ landinu vegna žess, hversu žurftarfrek hśn er į land, hversu įgeng,  įberandi og hįvašasöm hśn er, mengandi og varasöm  fuglalķfi.  Slitrótt raforkuvinnsla er lķtils virši.  Eins og jaršgufuvirkjanir žurfa vindrafalažyrpingar vatnsorkuver meš sér til aš sjį um reglunina, en jaršgufuvirkjanir hafa žann mikla kost aš vera įreišanlegar ķ rekstri fyrir grunnįlag, en vindspašažyrpingar geta sveiflazt fyrirvaralķtiš śr fullum afköstum ķ engin afköst. Viš žurfum ekki į žessu fyrirbrigši aš halda viš orkuöflun hér.  Viš žurfum aš virkja meira vatnsafl og meiri jaršgufu, en žar viršist hnķfurinn standa ķ kśnni. Hvers vegna ?

Forsętisrįšherrann og stjórnmįlaflokkurinn, sem hśn veitir formennsku, eru sķšur en svo hjįlpleg, žvķ aš žar er fremur reynt aš setja skķt ķ tannhjólin, ef kostur er, eins og įvarp formannsins į téšu Višskiptažingi bar meš sér:

 "Katrķn Jakobsdóttir, forsętisrįšherra, įvarpaši žingiš.  Hśn sagši orkunżtingu vera eitt stęrsta pólitķska įgreiningsefniš į žessari öld, sem jafnvel meiri deila er um en fiskveišistjórnunarkerfiš.  Einnig varpaši hśn fram žeirri spurningu, hvaša veršmęti fęlust ķ ósnortinni nįttśrunni, og žótt ekki vęri hęgt aš meta fegurš til fjįr, žį žyrfti aš meta hana til einhvers.  Skapa žurfi sįtt um forgangsröšun orku, sem notuš er ķ orkuskipti.

Einnig kom fram ķ įvarpi rįšherrans, aš orkuskiptin vęru ekki eina leišin ķ įtt aš markmišum um kolefnishlutleysi, heldur eru einnig tękifęri falin ķ minni sóun og betri nżtingu orku.  Nefndi hśn matarsóun sérstaklega ķ žvķ samhengi."  

Svona žokulśšur er hluti af vandamįlinu, sem viš er aš etja, stöšnun į sviši framkvęmda į orkusvišinu.  Rįšherrann žokuleggur svišiš meš óljósu og merkingarlitlu tali og dregur žannig dul į, aš flokkur hennar ber kįpuna į bįšum öxlum.  Hann hefur forgöngu um fögur fyrirheit og reyndar algerlega óraunhęf markmiš ķ loftslagsmįlum į landsvķsu, en į sama tķma žvęlist hann fyrir hefšbundnum virkjunum og lķnulögnum. 

Nś er raforkukerfiš žaniš til hins żtrasta vegna framkvęmdaleysis į orkusviši, og slķkt hefur ķ för meš sér, aš raforkutöp eru ķ hįmarki lķka og stęršargrįšu meiri en af matarsóuninni, sem forsętisrįšherra er žó hugleikin og er sķšlķtil.  Rįšiš viš žvķ er aš virkja meira af vatnsföllum og jaršgufu og reisa fleiri flutningslķnur. Žaš liggur žjóšarhagur viš aš gera žetta, žótt ekki séu allir į einu mįli um žaš. Hlutverk alvöru stjórnmįlamanna er aš gera žaš, sem gera žarf, en ekki aš horfa ķ gaupnir sér, žegar gagnrżni heyrist. Jafnstraumsjaršstrengur yfir Sprengisand mun hjįlpa mikiš til viš aš stżra raforkukerfi landsins ķ įtt til stöšugleika og lįgmörkunar orkutapa. Hann veršur vonandi aš veruleika į žessum įratugi.   

Um veršmęti hinna ósnortnu vķšerna, sem rįšherrann augljóslega telur vera hįtt upp ķ žónokkur, en óskilgreind, mį segja, aš žau muni fyrst renna upp fyrir mönnum, žegar žeim hefur veriš spillt.  Engum blöšum er um žaš aš fletta, aš vindrafalažyrpingar eru stórtękastar ķ žessum efnum, og žess vegna vęri hęgt aš nįlgast "sįtt" um orkumįlin meš žvķ einfaldlega aš leggja įform um žessa gerš orkuvera į hilluna, enda eru mótvęgisašgeršir viš yfir 200 m hį ferlķki óhugsandi, um leiš og hefšbundnum ķslenzkum virkjanategundum er veittur framgangur, enda falli žęr vel aš landinu meš beitingu nśtķma tękni.  Hvers vegna er framvindan jafnhęg og raun ber vitni (kyrrstaša), žegar Rammaįętlun 3 hefur veriš samžykkt ?  Žaš viršist vera mikil deyfš yfir orkufyrirtękjunum.  Hvers vegna ?  Markašinn hungrar ķ meiri raforku ? 

"Sęmundur Sęmundsson, formašur sjįlfbęrnihóps Višskiptarįšs, kynnti skżrslu žingsins.  Lagši hann įherzlu į ķ sinni ręšu, aš mikilvęgt vęri aš velja virkjanakosti, žó aš žaš vęri erfitt val.  [Hvers vegna er žaš erfitt val - hęttiš aš gęla viš vindinn ?-innsk. BJo.]  Hins vegar vęri seinagangur ķ kerfinu, og naušsynlegt vęri aš velja, hvar ętti aš taka af skariš og virkja.  Nefndi hann mįli sķnu til stušnings, aš rafmagnsskortur [į] sķšustu lošnuvertķš hefši oršiš til žess, aš allur įvinningur frį notkun rafmagnsbķla frį upphafi hefši žurrkazt śt.  Svifasein stjórnsżsla og kęrumįl stoppi ferli og tefji framkvęmdir, svo [aš] įrum skipti.  Regluverkiš sé sömuleišis žungt, og regluverk skorti um vindorkuframkvęmdir.  Śr žessu žurfi aš bęta."

Žaš er mikiš sjįlfskaparvķti, aš afturhaldsöfl viršast hafa nįš aš leggja dauša hönd į orkuframkvęmdir.  Žaš er stjórnleysi, aš rįšherrar lįti stofnanir komast upp meš aš hundsa lögbošna fresti og aš kęrendur (meš veikan mįlstaš) geti nįnast lamaš framkvęmdaviljann.  Ströng skilyrši žurfa aš vera um žaš, hverjir geta veriš lögformlegir hagsmunaašilar aš kęrumįli, og ein kęra į einstaka įkvöršun sé hįmark, og tķmi frį įkvöršun aš afgreišslu kęru verši aš hįmarki 3 mįnušir.  Ekki mį lįta afturhaldiš valda óafturkręfu efnahagstjóni ķ landinu. Eyšingaröfl į valdi sjśklegrar hugmyndafręši eru lįtin komast upp meš stórfelld skemmdarverk į hagkerfinu.  Jafnvel mį stundum segja, aš stundum höggvi sį, er hlķfa skyldi.  

Nś er sś staša uppi, aš ašeins einn sęstrengur heldur uppi tengingu Vestmannaeyja viš stofnkerfi rafmagns ķ landinu.  Žetta žżšir, aš atvinnustarfsemi į lošnuvertķšinni ķ vetur žarf aš keyra meš dķsilknśnum rafölum ķ Eyjum.  Fyrir jafnfjölmenna og mikilvęga byggš og ķ Vestmannaeyjum žarf aš vera (n-1) raforkufęšing śr landi, ž.e. žótt einn strengur bregšist, į samt aš vera hęgt aš halda uppi fullu įlagi ķ Eyjum.  Landsneti hefur į undanförnum įrum ekki tekizt aš nżta allt fjįrfestingarfé sitt, sumpart vegna andstöšu viš framkvęmdir fyrirtękisins.  Lķtillar andstöšu afturhaldsafla er žó aš vęnta viš žrišja sęstrenginn śt ķ Eyjar, og žess vegna er einkennilegt af Landsneti aš hafa dregiš von śr viti aš koma į (n-1) tengingu viš Heimaey, en slķkt fyrirkomulag er yfirlżst stefna fyrirtękisins hvarvetna į landinu. 

 

  


Óskilvirkur eftirlitsišnašur

Sleifarlag einkennir starfsemi eftirlitsišnašarins į Ķslandi, enda viršist enginn gegna žvķ hlutverki aš setja pipar undir stertinn į eftirlitsstofnunum, žegar lögbundinn tķmafrestur til afgreišslu mįla er lišinn. Nżlegt dęmi um drįtt śr hömlu er afgreišsla Orkustofnunar į einfaldri umsókn Landsvirkjunar um leyfi til aš virkja rennsli Nešri-Žjórsįr viš Hvamm (95 MW). 

Afgreišslan tafšist von śr viti hjį Orkustofnun, enda var hśn sett ķ saltpękil ķ hįlft įr hjį nżjum orkumįlastjóra, sem sķšan žóknašist aš senda umsóknina śt og sušur ķ umsagnir, sem vitnar ekki beinlķnis um fagleg efnistök.  Framkvęmdaleyfi sömu virkjunar fer ešlilega ķ umsagnarferli, žegar sveitarfélögin afgreiša žaš.  Virkjanaleyfiš kom svo loks eftir dśk og disk eftir a.m.k. 1,5 įrs mešgöngutķma hjį OS.  Ekkert vitręnt mun hafa komiš śt śr žessu ferli, sem bętti virkjanatilhögunina į nokkurn hįtt.  Eftirlitsstofnanir lķta of stórt į sig m.v. veršmętasköpun žar į bę, sem sjaldnast er męlanleg, og sjį ekki skóginn fyrir trjįnum. 

Žaš fyrsta, sem stofnanir žurfa aš bęta innanhśss hjį sér, er vinnuagi, svo aš lögbundnir tķmafrestir séu virtir. Ef stofnun hangir į mįli lengur en lögbundinn tķmafrestur segir til um, į mįl einfaldlega aš ganga til baka sem samžykkt athugasemdalaust, nema rįšherra veiti einn mįnuš ķ višbót.  Kröflulķna 3 velktist um ķ 7 įr ķ kerfinu, sem er tvöfaldur sį tķmi, sem eftirlitsišnašurinn hafši leyfi til aš halda mįlinu hjį sér.  Hvaš halda menn, aš svona sleifarlag kosti fyrirtękin, sem ķ hlut eiga, og samfélagiš allt ?  Ķ tilviki Kröflulķnu 3 er um tugmilljarša ISK tjón aš ręša.  Silkihśfurnar eiga aš gjalda fyrir sleifarlagiš og fį umbun fyrir afköst umfram vęntingar. Hvata til góšra verka vantar.  Nś ętlar umhverfis-, orku- og loftslagsrįšherra aš fękka stofnunum.  Viš žaš fękkar silkihśfunum, en mun skilvirkni embęttismannanna og gęši verkanna batna viš žennan samruna ?  Ef ekki, kastar hann barninu śt meš bašvatninu.   

Morgunblašiš gerši žessa žjóšfélagsmeinsemd aš umfjöllunarefni ķ forystugrein 10. febrśar 2023:

"Eftirlit įn eftirlits".

Hśn hófst žannig:

"Ķslenzkar eftirlitsstofnanir hafa meš įrunum fęrt sig mjög upp į skaptiš, og stafar žaš ekki sķzt af žvķ, aš žęr viršast sjįlfar ekki undir neinu eftirliti ķ störfum sķnum, sem augljóslega gengur ekki upp. Slķkar stofnanir hafa mikil völd og verša aš beita žeim af yfirvegun og skynsemi, en eiga žaš til aš tapa įttum, og žį er vošinn vķs."

Žį er frumskilyrši, aš forstjórar žessara stofnana gęti žess, aš žęr starfi samkvęmt lögum ķ hvķvetna og séu ekki meira ķžyngjandi fyrir atvinnulķfiš en naušsyn krefur samkvęmt lagabókstafnum.  Žaš vantar mikiš į, aš Samkeppniseftirlitiš fullnęgi žessum skilyršum, en forstjóri žessarar stofnunar er mjög ferkantašur ķ afstöšu sinni til atvinnulķfsins og hagar sér išulega eins og versti tréhestur.  Samkeppniseftirlitiš (SKE) olli Sķmanum milljarša ISK tjóni meš afskiptum sķnum af sölu Mķlu, en nytsemi žeirra afskipta fyrir neytendur er hępin. 

Afstašan til samstarfs afuršastöšva kjötframleišenda er svo tréhestaleg, aš furšu sętir.  Hagręšingu er unnt aš nį meš auknu samstarfi afuršastöšva.  Žar meš lękkar kostnašur og tękifęri skapast til aš greiša bęndum hęrra verš og/eša lękka verš til neytenda.  Žegar žess er gętt, aš samkvęmt lögunum um Samkeppniseftirlitiš mį žaš heimila slķkar hagręšingarrįšstafanir, veršur aš lķta į žaš sem valdnķšslu aš hįlfu forstjóra žess aš leggjast žversum gegn žessu. 

"Samkeppniseftirlitiš er eftirlitsstofnun, sem išulega gengur of langt og er vandséš, aš starfsemi žeirrar stofnunar skili nokkrum įvinningi. Eitt af žvķ, sem stofnunin reynir af flękjast fyrir, er framžróun ķ ķslenzkum landbśnaši, en stofnunin beitir sér mjög fyrir žvķ, aš hér séu sem strangastar reglur į žessu sviši atvinnulķfsins, mun strangari en žekkist erlendis, žegar įstęša vęri til, ķ ljósi fįmennis og dreifbżlis, aš veita meira svigrśm hér en erlendis til hagręšingar ķ greininni."

Forstjóri Samkeppniseftirlitsins misskilur hlutverk sitt.  Hann viršist telja fjölda ķ grein til žess fallinn aš keyra nišur verš til neytenda.  Žaš er misskilningur, žvķ aš hagkvęmni stęršarinnar vegur žungt lķka, og veršinu til neytenda eru skoršur settar af lįgri framleišni, sem auka mętti meš stękkun framleišslueininga.  Meš žvergiršingi (śr Blöndudal) stendur forstjóri Samkeppniseftirlitsins gegn ešlilegri framžróun atvinnulķfsins, og rįšherra į ekki aš lįta hann komast upp meš slķkt, en matvęlarįšherra hefur nś lįtiš embęttismanninn beygja sig. 

"Samkeppniseftirlitiš lętur sér ekki nęgja aš beita sér innan gildandi laga [žaš nżtir sér alls ekki svigrśm til hagręšingar ķ lögunum - innsk. BJo], žaš vill lķka hafa įhrif į lagasetningu, jafnvafasamt og žaš er.  Žannig hefur stofnunin lagzt hart gegn frumvarpi, sem hefši getaš aukiš svigrśm til hagręšingar ķ landbśnaši meš žvķ aš veita undanžįgur frį samkeppnislögum.  Dęmi um, hve langt stofnunin gengur ķ žessum efnum, var nefnt ķ grein hér ķ blašinu ķ gęr eftir formann Samtaka fyrirtękja ķ landbśnaši.  Ķ greininni segir, aš umsögn eftirlitsins, įsamt višauka, sé samtals 56 bls.  "Žar er m.a. komiš inn į fęšuöryggi, byggšastefnu o.fl., sem er Samkeppniseftirlitinu óviškomandi. Til samanburšar mį vķsa til umsagnar norska samkeppniseftirlitsins, žegar nśgildandi undanžįga norskra laga frį samkeppnisreglum var samžykkt.  Umsögn norska samkeppniseftirlitsins var tęplega 2 bls. aš lengd", segir ķ greininni, žar sem enn fremur kom fram, aš norska eftirlitiš lżsti įnęgju meš meš frumvarpiš." 

Žetta er ašeins eitt dęmi af mörgum, sem sżnir, aš hér fer Samkeppniseftirlitiš śt um vķšan völl, kann ekki aš snķša sér stakk eftir vexti og er komiš langt śt fyrir verksviš sitt.  Meš žessum vinnubrögšum spilar Samkeppniseftirlitiš rassinn śr buxunum og veršskuldar žį einkunn aš vera gagnslaust ķ samfélaginu.  Žaš er verra en žaš, žvķ aš meš tréhestatiltękjum sķnum veldur žaš tjóni į samkeppnishęfni atvinnulķfsins.  Nżlegt dęmi er greining SKE į markaši fyrir majónes og kaldar sósur, en sį markašur var greindur ķ žaula og komizt aš žeirri nišurstöšu, aš Sameining Gunnars og Kaupfélags Skagfiršinga mundi draga śr samkeppni į žessum markaši.  Dettur embęttismönnum SKE aldrei ķ hug aš lįta markašinn einfaldlega njóta vafans ?  Ķ ljósi žess, aš ķslenzkur matvęlaišnašur į ķ haršri samkeppni viš erlendan, viršist slķkt sjónarmiš vera fyllilega réttlętanlegt.  SKE fer offari gagnvart ķslenzku atvinnulķfi og grefur žar meš undan žvķ og hagsmunum starfsmanna og neytenda, sem fremur kjósa ķslenzkt.      

 

 

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband