Fjašrafok śt af ECT

Žaš varš töluveršur ys og žys śt af engu ķ viku 38/2019, žegar vefmišill nokkur tók af óžekktum įstęšum aš bera saman alžjóšlegan sįttmįla, "Energy Charter Treaty" og Orkupakka 3 (OP#3).  Eins og sjį mį ķ višhengi meš žessari vefgrein, er žarna ólķku saman aš jafna.  

Engu var lķkara en meš žessu upphlaupi hafi įtt aš koma höggi į Mišflokkinn vegna žess, aš formašur og varaformašur hans gegndu stöšum forsętisrįšherra og utanrķkisrįšherra, žegar Ķsland geršist ašili aš žessum alžjóšlega sįttmįla, žar sem jafnvel Sviss į ašild.  Potturinn og pannan ķ žessu mįli hefur hins vegar vęntanlega veriš fagrįšherrann, rįšherra orkumįla, išnašarrįšherrann Ragnheišur Elķn Įrnadóttir, rįšherra Sjįlfstęšisflokksins.  

Utanrķkisrįšherra kemur hins vegar aš öllum slķkum samningum viš erlend rķki, og hann undirritaši fyrir Ķslands hönd, og dr Ólafur Ragnar Grķmsson, fullgilti žennan samning.  Žaš er athyglisvert ķ žessu sambandi, aš Noršmenn, sem bśa yfir grķšarlegum orkulindum, eru ašilar aš samninginum, en hafa enn ekki fullgilt hann.

Žaš er jafnframt athyglisvert, hversu litla žinglega mešferš samningar af žessu tagi fį.  Lįtiš er duga aš kynna mįl, sem ekki žarfnast lagabreytingar og ekki fela ķ sér fjįrhagsskuldbindingar, ķ utanrķkismįlanefnd, ef žį svo mikiš er višhaft.  Leikmanni viršist ešlilegra, aš samnin sé žingsįlyktunartillaga og fjallaš um hana ķ žinginu, en Skrifstofa Alžingis hefur stašfest, aš viš afgreišslu ECT var alls ekki brugšiš śt af vananum, eins og žó hefur veriš lįtiš liggja aš. 

Hvers vegna var tališ rétt, aš Ķsland geršist ašili aš ECT ?  Lķklegast er, aš žrżstingur hafi veriš į žaš aš hįlfu ķslenzkra fyrirtękja, sem stunda fjįrfestingar, rannsóknir, rįšgjöf og verktöku, utan EES, t.d. ķ Žrišja heiminum, svo kallaša, žar sem eignarréttur og lagarammi um framkvęmdir er meš öšrum hętti en hérlendis.  Ķslenzk fyrirtęki hafa t.d. stundaš starfsemi ķ Afrķku og Asķu į sviši jaršhitanżtingar, og žeim gęti gagnazt ECT, ef ķ haršbakka slęr.

ECT var vissulega hugsašur til aš hvetja til orkuflutninga yfir landamęri, eins og OP#3, en lengra nęr samanburšurinn ekki.  Žaš er fįtt annaš sameiginlegt meš žessum tveimur gjörningum, og žess vegna fįnżtt aš taka aš sér aš bera saman žessa tvo gjörninga.  Annar er sįttmįli jafnrétthįrra žjóša um fjįrfestingar ķ orkugeiranum og mešferš įgreiningsmįla, sem žęr kunna aš leiša af sér, en hinn er samningur meš yfiržjóšlegu sniši, žar sem vķštęk völd eru veitt embętti (Landsreglara), sem fęrt er undir ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) og ACER - Orkustofnun ESB, sem er undir stjórn Framkvęmdastjórnar ESB, sjį nįnar višauka meš žessum pistli.   

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Af sęstrengjum Noregs og Ķslands

Žann 31. įgśst 2019 skrifaši Hjörtur J. Gušmundsson stutta frétt ķ prentśtgįfu Morgunblašsins undir fyrirsögninni:

"Vonast eftir stušningi viš sęstreng".

Žar gaf m.a. į aš lķta eftirfarandi:

"Formlegar samningavišręšur um formlegan stušning rķkisstjórna bęši Ķslands og Bretlands eru aš sögn talsmannsins [fyrir Atlantic SuperConnection] į mešal žess, sem vantar til žess aš žróa verkefniš įfram.  Spuršur, hvar verkefniš vęri statt, sagši talsmašurinn, aš Atlantic SuperConnection vęri enn įhugasamt um verkefniš. Fęri svo, aš Bretland myndi yfirgefa Evrópusambandiš og orkumįlaumgerš žess [ACER og Orkusamband Evrópu] ķ lok október, eins og gert vęri rįš fyrir, vęri vonazt til žess , aš virkt samtal gęti hafizt skömmu eftir žaš varšandi žaš aš fį formlegan stušning."

Til er annar fjölžjóšlegur orkusamningur en Orkupakki #3 (OP#3) Evrópusambandsins (ESB), sem nś hefur hlotiš fullgildingu ķ EFTA-löndum EES lķka.  Sį heitir "Energy Charter Treaty" - ECT, og var hann samžykktur aš Ķslands hįlfu 1994 og fullgiltur į Ķslandi įriš 2015, žegar Sjįlfstęšisflokkurinn fór meš orkumįlin, eins og nśna. (Noregur hefur ekki fullgilt samninginn af einhverjum įstęšum.)  Umręddur rįšherra išnašar og nżsköpunar 2015 heitir Ragnheišur Elķn Įrnadóttir (23.05.2013-11.01.2017).

Sagt er, aš į grundvelli ECT hafi fjįrfestar höfšaš skašabótamįl į hendur rķkisstjórnum og haft nokkuš upp śr krafsinu.  Žaš er žį į grundvelli žjóšaréttar, en ekki landsréttar, žvķ aš aš ECT felur hvorki ķ sér lagalegar né fjįrhagslegar skuldbindingar, eins og OP#3 gerir, og ekkert framsal rķkisvalds.  Ef ECT er varasamur, žį er OP#3 stórhęttulegur.  ECT getur aušvitaš oršiš samningsumgjörš um sęstreng til Bretlands eftir BREXIT, og hann getur veriš ķslenzkum fjįrfestum, verktökum og rįšgjöfum hjįlplegur viš starfsemi žeirra utan EES, t.d. viš jaršhitaverkefni ķ Afrķku og Asķu.  Fjórfrelsisreglur EES og OP#3 ęttu aš gera notkun ECT innan EES óžarfa.   

Sį er einmitt reginmunurinn į ECT og OP#3, aš ECT er uppsegjanlegur, en OP#3 ekki (nema segja upp EES-samninginum). Žaš er hins vegar ólķklegt, aš ACER leyfi orkutengingu viš Bretland, ef Bretland gengur śr ACER.  ACER vill fį ķslenzka raforku inn į Innri markaš ESB, og gęti žį beitt sér til aš beina "Icelink" verkefninu til Ķrlands og tengt sķšan Ķrland meš öflugum hętti viš meginlandiš, svo aš dęmi sé tekiš.  

Einhver erlendur stjórnmįlamašur nefndi, aš Ķslendingar ęttu aš sjį Dönum fyrir kolefnisfrķu rafmagni.  Žaš vęri žó aš bera ķ bakkafullan lękinn, žvķ aš nś žegar selja Noršmenn Dönum rafmagn į daginn um 4 sęstrengi og kaupa til baka į nóttunni į tiltölulega hagstęšu verši. 

Samt hefur Statnett (norska Landsnet) tališ rétt aš tengja Noreg viš enn stęrri markaši,framhjį Danmörku,žvķ aš fyrirtękiš lagši sęstreng til Hollands fyrir nokkrum įrum og er aš leggja einn til Žżzkalands og annan til Englands.  Einkafyrirtękiš NorthConnect hefur sótt um leyfi til aš leggja samnefndan sęstreng į milli Skotlands og Noregs meš um 1400 MW flutningsgetu og įętlašan orkuflutning um 10 TWh/įr.  Landsreglari Bretlands hefur nś samžykkt umsókn NorthConnect um žennan streng, og Orkustofnun Noregs, NVE, mun fljótlega afgreiša umsóknina frį sér.  Bśizt er viš, aš hśn muni samžykkja umsóknina, ķ blóra viš vilja fjölmargra umsagnarašila ķ Noregi, ž.į.m. Statnett, sem óttast grķšarlegar raforkuveršhękkanir ķ Noregi meš NorthConnect, žvķ aš hann muni žurrka upp allan varaorkuforša ķ mišlunarlónum Noregs. 

Ef landsreglarar Bretlands og Noregs verša ósammįla um NorthConnect, sker ACER śr.  Kannski mun BREXIT skera Noršmenn śr snöru OP#3 ķ žetta sinn.  NorthConnect veršur įreišanlega mikiš hitamįl ķ Noregi og mun skerpa lķnurnar ķ komandi barįttu fyrir Stóržingskosningarnar eftir 2 įr.  Veršur lęrdómsrķkt fyrir Ķslendinga aš fylgjast meš žessum įtökum ķ Noregi um NorthConnect og aš fylgjast meš efnahagslegum įhrifum af tengingu žeirra tveggja stóru millilandasęstrengja, sem Statnett er nś meš į framkvęmdastigi.  

Atlantic SuperConnection žykist hafa variš stórfé til undirbśnings sęstrengs frį Englandi til Ķslands.  Žar gętu bśiš aš baki įform um aš kęra stjórnvöld hérlendis fyrir óešlilegar tafir į afgreišslu sęstrengsmįlsins į grundvelli OP#3 fyrir BREXIT eša ECT eftir BREXIT.  Žar kemur žó ekki einvöršungu til įlita śtlagšur kostnašur, heldur ekki sķšur tapašar tekjur ķ framtķšinni, svo aš hér getur oršiš um hįar fjįrhęšir aš tefla viš Edmund Truell, sem ekki kallar allt ömmu sķna.  Žessa įhęttu žarf aš vega og meta į móti hugsanlegum įvinningi Ķslendinga af ECT, sem hér hefur veriš drepiš į.  

"Hann sagši, aš ķ heildina hefši rśmlega MGBP 10 veriš variš ķ fżsileikaathugun sęstrengsins og raflķnuverksmišju [sęstrengsverksmišju].

Talsmašurinn sagši ašspuršur, aš žeir, sem fęru fyrir verkefninu, hefšu veriš ķ sambandi viš ķslenzka rįšherra og stjórnmįlamenn snemma į sķšasta įri."

 Žaš er athyglisvert, hversu mikla įherzlu Atlantic SuperConnection (ASC) leggur į samskipti viš stjórnmįlamenn ķ bįšum löndum.  Fyrirtękiš viršist ętla aš sękja ķ sjóši žeirra, t.d. byggšasjóš į Englandi, žar sem lįdeyša hefur um langa hrķš hrjįš Norš-Austur England, žar sem ASC fyrirhugar aš reisa sęstrengsverksmišju og sķšan aš hefja lagningu sęstrengs žašan og til Ķslands.  ASC viršist lķka sękjast eftir žvķ, aš brezka rķkisstjórnin greiši nišur kostnaš raforku frį Ķslandi, sem flutt er frį Ķslandi, į žeirri forsendu, aš hśn sé kolefnisfrķ.  Žessar vęntingar standa į braušfótum.

Markašskerfi ESB (Innri markašur raforku) felur ķ sér, aš öll raforka fari į markašstorgiš, einnig sś, sem send er į milli landa.  Hjį ESB sjį menn hlutverk Ķslands og Noregs ķ raforkuvišskiptum į žessum vettvangi fólgiš ķ žvķ aš fylla upp ķ frambošslęgširnar, sem myndast žį daga, žegar margar vindmyllna Evrópu ķ senn hęgja į sér.  Žį geta vatnsorkuver landanna hlaupiš fyrirvaralķtiš undir bagga.  Skilyrši er aušvitaš, aš nóg vatn sé ķ mišlunarlónunum og rķkulegt afl til reišu.  Į Ķslandi skortir mikiš į, aš fyrir hendi sé mikiš afgangsafl eša -orka, af žvķ aš įlagiš er fremur jafnt allan sólarhringinn, allan įrsins hring.  Žess vegna žarf fyrst aš fjįrfesta mjög mikiš ķ nżjum eša stękkušum stöšvarhśsum meš višbótar vél- og rafbśnaši. 

  Mišlunargetuna žyrfti ekki aš auka mikiš, žvķ aš hugmyndin er sś aš snśa orkustefnunni viš, žegar nęgur fjöldi vindmyllna er tekinn aš snśast ešlilega aftur.  Žį kaupir Ķsland raforku aš utan og safnar žannig vatni į nż ķ lónin.  Veršmismunurinn er mikill, en flutningskostnašurinn tiltölulega hįr.  Aukiš uppsett afl kallar į miklar fjįrfestingar, sem enduspeglast munu ķ rafmagnsveršinu, einnig innanlands.  Žaš mun žess vegna hękka viš žessar ašfarir, og rennsli viškomandi įa verša óstöšugt.

Žessi mikla fjįržörf ķ vatnsvirkjanageiranum getur skżrt įherzlu Framkvęmdastjórnarinnar į žaš, aš orkunżtingarleyfin skipti um hendur og ķ staš rķkisfyrirtękja komi fjįrsterk einkafyrirtęki meš fjįrfestingarvilja og getu.  

 

 

 

 

 

 

 


Um fullveldisrétt og nżtingu orkulinda

Lķklega žykir mörgum hérlandsmönnum, aš žaš sé fullveldisréttur rķkisins aš rįša žvķ, hvernig stjórnvöld, ž.e. rķkisstjórn į grundvelli laga frį Alžingi, haga śthlutun leyfa til nżtingar į orkulindum til raforkuvinnslu hérlendis.  Žetta er žó ekki lengur alfariš svo, žvķ aš ESA (Eftirlitsstofnun EFTA) krafšist žess meš śrskurši nr 075/16/COL, dags. 20.04.2016, aš įkvęšum EES-samningsins, sem banna rķkisstušning til fyrirtękja į samkeppnismarkaši, yrši fullnęgt. M.ö.o. takmarkar EES-samningurinn fullveldisréttinn til nżtingar orkulinda į Ķslandi. Fullyršingar flautažyrla um, aš EES-samningurinn snerti ekki orkulindirnar, eru śt ķ loftiš. 

Fyrsta bréfiš žessu lśtandi fór frį ESA 14.10.2008, žegar Ķslendingar voru ķ sįrum eftir hrun bankakerfisins, enda fór fyrsta svarbréfiš af mörgum viš fyrirspurnum ESA ekki fyrr en meira en įri sķšar, 04.12.2009.  Meš bréfi, dags. 05.10.2015, tilkynnti ESA sķšan  rķkisstjórninni, eftir athugun sķna, aš stofnunin teldi ķslenzka fyrirkomulagiš um téšar leyfisveitingar jafngilda rķkisašstoš, sem stangašist į viš EES-samninginum. Višręšur fóru fram į milli ašila, en nišurstašan varš engu aš sķšur Ķslandi mjög ķ óhag, žvķ aš ESA kvaš upp eftirfarandi śrskurš:

"Meš śrskurši nr 75/16/COL žann 20. aprķl 2016 komst Stofnunin [ESA] aš žeirri nišurstöšu, aš framkvęmd ķslenzkra yfirvalda viš śthlutun til raforkuvinnslufyrirtękja į leyfum til afnota į žjóšlendum, į rķkislandi og nįttśruaušlindum žar, įn žess aš fyrir hendi sé greinileg lagaleg krafa um aš greiša markašstengt afnotagjald og įn nokkurra ķtarlegra įkvęša um įkvöršun markašsveršsins į grundvelli gegnsęrrar ašferšarfręši, feli ķ sér gildandi fyrirkomulag rķkisašstošar, sem er ósamrżmanleg virkni EES-samningsins."

Ķ flestum rķkjum er žaš viškvęmt mįl, hvernig rķkisvaldiš hagar afnotum nįttśruaušlinda ķ sinni eigu.  Žaš er vķšast hvar tališ til fullveldisréttar hvers rķkis aš įkveša skipan žessara mįla, en framkvęmdastjórn ESB hefur lengi veriš į öšru mįli, eins og sameiginleg fiskveišistefna Sambandsins er skżrt dęmi um.  Trś köllun sinni hefur Framkvęmdastjórnin allt aftur til 1990 rekiš žį stefnu gagnvart vatnsorkulöndum ķ Sambandinu, t.d. Frakklandi, aš śthlutunartķmann ętti aš miša viš žarfir einkafyrirtękja til afskrifta į slķkum fjįrfestingum (um 30 įr) og aš žau yršu aš sitja viš sama borš og rķkisorkufyrirtękin viš žessa śthlutun.  Įriš 2008 hóf spegilmynd Framkvęmdastjórnarinnar EFTA-megin, ESA, ferliš, sem leiddi til sams konar śrskuršar įriš 2016 og Framkvęmdastjórnin hafši įšur fellt.

Ķ śrskurši sķnum, 075/16/COL (sjį višhengi), rįšlagši ESA rķkisstjórninni aš taka eftirfarandi 4 skref til aš tryggja, aš śthlutun orkunżtingarréttinda į orkulindum rķkisins fęli ekki ķ sér rķkisstušning:

  1.  "Ķslenzk yfirvöld skulu tryggja, aš fyrir hendi verši lagaleg skuldbinding allra greina hins opinbera į Ķslandi (ž.e. sérstaklega į rķkisstjórninni, sveitarfélögum og fyrirtękjum ķ opinberri eigu), aš hvers konar réttindaframsal til aš nżta žjóšlendu, rķkisland og nįttśruaušlindir žar (nįttśruaušlindir ķ opinberri eigu) til raforkuvinnslu, fari fram į markašsforsendum, og aš žar af leišandi sé slķkt framsal skilyrt viš, aš hęfileg greišsla verši innt af hendi. 
  2.  Ķslenzk yfirvöld skulu tryggja, aš allir rekstrarašilar, hvort sem žeir eru ķ rķkiseign eša ekki, fįi sams konar mešhöndlun hvaš varšar hęfilega greišslu fyrir réttindin til aš nżta opinberar nįttśruaušlindir til raforkuvinnslu.
  3.  Ķslenzk stjórnvöld skulu tryggja, aš skżr og aušsę ašferšarfręši sé lögš til grundvallar veršlagningunni į réttinum til aš nżta opinberar nįttśruaušlindir til raforkuvinnslu.
  4.  Ķslenzk stjórnvöld skulu endurskoša alla nśverandi samninga til aš tryggja, aš raforkuvinnslufyrirtęki greiši hęfilegt gjald fyrir žaš, sem eftir lifir samningstķmabilsins." 

Žį var tekiš fram ķ śrskurši 75/16/COL, gr. 2,

aš "Stofnunin męlti meš žvķ, aš ķslenzk yfirvöld geršu naušsynlegar löggjafar-, stjórnkerfis- og ašrar rįšstafanir ķ žvķ augnamiši aš uppręta f.o.m. 1. janśar 2017 alla ósamrżmanlega ašstoš af įstęšum, sem śrskuršurinn spannar."

Sķšan gerist žaš ótrślega 19. maķ 2016, aš ķslenzka rķkisstjórnin sendir bréf til ESA, žar sem hśn samžykkir allar kröfurnar, sem settar voru fram ķ śrskurši 075/16/COL. Meš bréfi 15. desember 2016 til ESA tilkynnti ķslenzka rķkisstjórnin ennfremur, aš hśn myndi verša bśin aš koma žessu ķ kring 30. jśnķ 2017 og aš breytingar į gildandi leyfisveitingum myndu taka gildi 1. janśar 2017 į žeim degi, sem ESA hafši krafizt ķ śrskuršinum, aš allt yrši frįgengiš. Ķslenzk stjórnvöld höfšu Alžingiskosningar 2016 sem skįlkaskjól fyrir hįlfsįrs drętti, en er žetta komiš til framkvęmda enn ? Į žessum grundvelli kvaš ESA upp annan śrskurš, ž.e. nr 010/17/COL (sjį višhengi), dags. 25. janśar 2017, um lśkningu žessa mįls aš sinni hįlfu.  

Allt fór žetta afar hljótt į Ķslandi, žótt um stórmįl vęri aš ręša, og enn eru engar spurnir af efndum.  Eru virkjanafyrirtękin farin aš greiša markašsverš fyrir nżtingarrétt af orkulindum ķ eigu hins opinbera ?  Sitja allir viš sama borš nś viš śthlutun slķkra leyfa, og gildir žaš jafnręši innan EES ?  Hefur lögum og reglum veriš breytt til aš grundvalla žessar ašgeršir į.  Nei, žaš hefur enn ekkert gerzt ķ žessu mįli, svo aš žaš sętir furšu, aš ESA skuli ekki reka upp hvein.  Nś hefur išnašarrįšherra reyndar bošaš žingmįl į 150. žinginu um žetta mįl.  Ef žar į aš fullnęgja kröfum ESA, mun verša hart tekizt į um žaš.

Žaš er ekki hęgt aš reka stjórnsżslu til frambśšar į Ķslandi žannig, aš fariš sé meš samskiptin į milli rķkisstjórnarinnar og ESA sem mannsmorš.  Öšru vķsi er žessu hįttaš t.d. ķ Noregi.  Žar er allt žessu višvķkjandi uppi į boršum, og norska rķkisstjórnin hefur haršlega mótmęlt žvķ, aš ESA eigi nokkurn ķhlutunarrétt um śthlutun leyfa til nżtingar orkulinda Noregs:  

Žeir rįšherrar, sem vęntanlega hafa tekiš įkvöršun um žessa uppgjöf fyrir ESA, voru:

  • Forsętisrįšherra 07.04.2016-11.01.2017: Siguršur Ingi Jóhannsson
  • Utanrķkisrįšherra 08.04.2016-11.01.2017: Lilja Alfrešsdóttir
  • Orku-og išnašarrįšherra: 23.05.2013-11.01.2017: Ragnheišur Elķn Įrnadóttir  

Žarna kemur Framsóknarflokkurinn greinilega mjög viš sögu, og skżtur žaš óneitanlega skökku viš stefnu flokksins og oršskrśšiš um aš standa vörš um hagsmuni Ķslands gagnvart Evrópusambandinu, t.d. ķ "kjötmįlinu" s.k. (innflutningur į ófrosnu kjöti og ógerilsneyddri mjólk og eggjum ķ blóra viš vilja Alžingis, en samkvęmt dómi EFTA-dómstólsins). Žegar til stykkisins kemur, er lyppast nišur įn žess aš bregša skildi į loft, nįkvęmlega eins og ķ "orkupakkamįlinu" (OP#3).   

Lesendum til skilningsauka į žvķ, aš "uppgjöf" er höfš į orši ķ tengslum viš įkvöršun ķslenzku rķkisstjórnarinnar, skal vitna hér ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, gr. 4.5:
 
"Orkustefna ESB ķ raforkumįlum felur ķ sér aš veita fjįrfestum ķ öllum löndum EES afnotarétt yfir orkulindum.  Sś stefna felur ķ sér samkeppni į markaši, lķka į Ķslandi, og leišir til žess, aš orkulindir Ķslands fara į samkeppnismarkaš į innri orkumarkaši EES.  Žar sem orkulindir eru undanžegnar įkvęšum EES-samningsins, reynir ESB aš fara dómstólaleišina til aš nį sķnu fram ķ Noregi og į Ķslandi.
Dęmi um žetta er dómur EFTA-dómstólsins gegn Noregi žess efnis, aš reglur EES um jafnręši til stofnunar fyrirtękja og fjįrfestingar ęttu viš, žegar leyfi eru veitt til aš vinna raforku śr aušlindunum.  Noršmenn brugšust viš žessu meš aš breyta lögum sķnum svo, aš einkaašilar fį nś ekki leyfi til aš kaupa eša virkja vatnsaflstöšvar ašrar en smįvirkjanir; vatnsréttindi, sem falla til rķkisins, verša nś ekki seld aftur, hvorki gömlum né nżjum eigendum, en einkaašilar geta įfram įtt allt aš 1/3 hverrar vatnsaflstöšvar yfir 5,0 MW."
 
Žarna yfirtekur rķkiš raforkuvinnsluna meš lögum aš miklu leyti.  Žannig er stašan ķ raun į Ķslandi ķ meiri męli en ķ Noregi, en žaš er engin löggjöf um žaš hér. Žaš er einmitt samnaburšurinn į milli stjórnsżslu Ķslands og Noregs, sem er slįandi ķ žessu mįli um leyfisśthlutanir virkjana.  Ekki er nóg meš, aš Noršmenn geršu EFTA-dómstólinn aš mestu afturreka meš śrskurš sinn gegn "heimfalli" virkjana ķ erlendri eigu til rķkisins eftir a.m.k. 60 įr ķ rekstri, heldur svörušu žeir snöfurmannlega bréfi ESA til norsku rķkisstjórnarinnar žann 30. aprķl 2019 meš bréfi 5. maķ 2019 um leyfisveitingar til aš nżta vatnsréttindi rķkisins til raforkuvinnslu. 
Žar er tekiš til varna gegn žeirri skošun ESA, aš žjónustutilskipun 2006/123/EB, tilskipun um opinber innkaup 2014/23/EB og TFEU, gr. 49 og 56, skuldbindi Noršmenn til aš lįta af nśverandi fyrirkomulagi śthlutunar į orkunżtingarrétti rķkisins til rķkisfyrirtękja. Žaš į sér sem sagt annars konar sókn staš gegn hagsmunum Noregs en Ķslands, en bįšar munu leiša til hins sama, fįi ESA/ESB vilja sķnum framgengt.   
Noršmenn telja einfaldlega žessa žjónustutilskipun ekki eiga viš um raforkuvinnslu, og norska olķu- og orkurįšuneytiš bendir į, aš Noršmenn hafi lżst žessari skošun sinni, žegar tilskipunin var ķ mótun og žegar žeir innleiddu hana. Lķklega hafa žau mótmęli ekkert lagalegt gildi.  Žess vegna er lķklegast, aš ESA fari meš deilumįliš viš Noršmenn fyrir EFTA-dómstólinn.
 
EFTA-dómstóllinn kann žį aš hafa fengiš dómafordęmi frį ESB-dómstólinum ķ svipušu deilumįli Framkvęmdastjórnarinnar viš 8 rķki ESB, og žį žarf ekki aš spyrja aš leikslokum.  Žaš er hins vegar alveg öruggt, aš įšur en Noršmenn gefast upp ķ žessu stórmįli į mikiš eftir aš ganga į ķ pólitķkinni ķ Noregi.  Höfundi žessa vefseturs er nęr aš halda, aš Noršmenn muni fremur fórna EES-ašildinni en forręši vatnsorkulinda Noregs til śtlanda. Žeir munu aldrei sleppa hendinni af sķnu erfšasilfri.  Hvaš ķ ósköpunum gekk žį ofangreindum ķslenzkum rįšherrum til aš vera svo aušsveipir žjónar hins yfiržjóšlega valds ?
 
Hvaš er eiginlega aš frétta af žessu ķslenzka undirlęgjumįli ķ framkvęmd ? Žaš kemur vęntanlega senn fyrir almenningssjónir og veršur vart sjón ķ sólskini. Ķslenzk yfirvöld verša aš lįta af žessari aušsveipni gagnvart EES/ESB og lęšupokahętti gagnvart umbjóšendum sķnum, ķslenzku žjóšinni.  Eina haldbęra višbragš hinna sķšar nefndu er aš svipta žį fulltrśa sķna į hinu hįu Alžingi kjóli og kalli viš fyrsta tękifęri.  Žaš er styrkur lżšręšisins. 
 
Aš lokum skal  hér vitna įfram ķ umrędda gr. 4.5 ķ skżrslu OO, žar sem ritaš er tępitungulaust um alvarlegar afleišingar žess fyrir žjóšir, sem bśa ķ landi nįttśrulegra og umhverfisvęnna orkulinda, aš markašsvęša raforkuvinnsluna aš hętti ESB/EES:
 
"ESA bżr sig undir sams konar mįlsókn gegn Noregi og vęntanlega Ķslandi [og ESB gegn 8 ašildarlöndum ESB].  ESB krefst žess, aš vinnsluleyfi vatnsorku  séu ętķš bošin śt og ašeins til 30 įra ķ senn.  Žetta gengur einfaldlega ekki upp fyrir smęrri rķki.  Eiga 330 žśsund ķbśar meš rķkisfang į Ķslandi aš keppa viš 500 milljónir ķ löndum ESB um, hver byggi, reki og hirši arš af orkuverum į Ķslandi ?  Žetta fyrirkomulag getur ašeins endaš į einn veg.  Meš tķmanum missum viš alfariš yfirrįš yfir orkulindum okkar.  Auk žess munu heimili og fyrirtęki žurfa aš borga meira fyrir rafmagniš en nś er.  Żmis atvinnustarfsemi mun lķša fyrir hękkunina, jafnvel lognast śt af."
 
 

 

 

 

  

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Orkumįl ķ höftum

Žaš kom fram ķ frétt Morgunblašsins 6. september 2019, "Minni raforkunotkun", aš raforkunotkun 2018 hefši oršiš 1,4 % minni en spįš var.  Stafar žaš ašallega af minni raforkunotkun stórišjunnar en bśizt var viš, žegar gildandi Orkuspį var samin, 2015. Įstęšurnar eru bęši tęknilegir rekstraröršugleikar og lélegur markašur. 

Žetta er umhugsunarefni ķ ljósi žess, aš Landsnet hefur tilkynnt, aš žar į bę sé bśizt viš aflskorti žegar veturinn 2020, žótt ekki sé žaš öruggt,  og Orkustofnun sér fram į orkuskort į nęstu įrum (sem kemur fyrst fram sem aflskortur).  Ef hagur strympu braggast ķ išnašinum,  mį bśast viš mjög kostnašarsömum afl- og orkuskeršingum į nęstu įrum, žvķ aš fįtt er um feita drętti į virkjanasvišinu nśna. Slķkt įstand hefur neikvęš įhrif į allt hagkerfiš og dregur śr hagvexti.

Žetta įstand léttir ekki undir meš landsmönnum ķ orkuskiptunum, žvķ aš hękkaš orkuverš er undanfari og fylgifiskur orkuskorts ķ markašskerfi og aukin óvissa um afhendingu raforku gerir orkuskiptin ófżsilegri.  Deyfš orkurįšherra og skeytingarleysi um hagsmuni neytenda ķ žessum efnum vekur undrun.  Hvers vegna er ekki hvatt til frekari virkjana, śr žvķ aš markašurinn veitir fyrirtękjunum ekki nęgan hvata ?

Sannleikurinn er sį, aš orkulöggjöf Evrópusambandsins (ESB) hefur virkaš illa hér į landi og žarf engan aš undra.  Hśn hefur hękkaš veršiš til fjölskyldna aš raungildi um 7 % - 8 %, į sama tķma og žjóšin hefši sennilega fariš aš njóta įvaxtanna af eignum sķnum ķ raforkugeiranum vegna skuldalękkunar hans meš lękkun raunraforkuveršs, ef ekki hefši veriš tekin sś misrįšna įkvöršun 1999 og jafnvel fyrr aš planta "ašskotadżri" inn ķ ķslenzka orkulöggjöf, sem getur reyndar virkaš vel viš réttar ašstęšur, en žetta "ašskotadżr" er ekki snišiš fyrir ķslenzkar ašstęšur.  Žess vegna ganga orkumįlin į afturfótunum hér, žótt orkurįšherra viršist af greinaskrifum sķnum aš dęma halda annaš.

Birgir Žórarinsson, sem var ręšukóngur 149. löggjafaržingsins, skrifaši grein ķ Bęndablašiš 29. įgśst 2019 undir heitinu:

"Orkupakkar hękka raforkuverš".

Žessi fyrirsögn felur ķ sér stašreynd, sem leidd var ķ ljós meš skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019. Įlyktunin, sem draga ber af žessari stašreynd er sś, aš orkulöggjöf ESB, innleidd ķ ķslenzkt umhverfi, hlżtur falleinkunn.  Samkeppnin er ekki nęg hérlendis til aš vega upp į móti žeim kostnašarauka, sem uppskipting raforkugeirans leiddi af sér.  Yfirbyggingin mun bara vaxa meš fleiri orkupökkum og óhagręšiš sömuleišis.  Veršhękkanir rafmagns umfram veršlag munu vaxa meš OP#3 og OP#4 (Hreinorkupakkanum) og um žverbak mun keyra, verši landiš tengt Innri markašinum um sęstreng.

Af žessum sökum ęttu stjórnvöld aš fitja upp į žvķ, aš Ķsland fįi algera undanžįgu frį öllum orkupökkunum frį ESB.  Žetta vęri įgętisumręšuefni ķ nęstu kosningabarįttu.  Einnig mętti spyrja žjóšina aš žessu beint ķ atkvęšagreišslu samhliša nęstu žingkosningum.

Hluta rakanna fyrir žessari stefnubreytingu er aš finna ķ ofannefndri grein Birgis Žórarinssonar, sem hér veršur vitnaš ķ:

"Žeir, sem hafa fundiš einna mest fyrir hękkun į raforkuverši vegna innleišingar orkupakka ESB, er žaš fólk, sem bżr į köldum svęšum į Ķslandi.  

Tveimur įrum eftir, aš fyrsti orkupakkinn var innleiddur, hafši raforkuverš til hśshitunar į veitusvęši Hitaveitu Sušurnesja (nś HS Orku) hękkaš į bilinu 74 % - 96 %.  Žetta žekki ég af eigin raun, bśandi į köldu svęši į Sušurnesjum.  

Įstęšan var sś, aš Hitaveitan nišurgreiddi sérstaklega raforku til hśshitunar.  Orkupakkinn stóš ķ vegi fyrir žessari nišurgreišslu, og var hśn žvķ felld nišur.  

Mašur spyr sig; hvaš kom embęttismönnum ķ Brussel žaš viš, aš raforka hafi veriš sérstaklega nišurgreidd til hśshitunar hér į landi ?  Ég benti į žessa stašreynd ķ umręšu į Alžingi og var žį sakašur um aš fara meš rangt mįl af žingmönnum Sjįlfstęšisflokksins.

Ég brį žį į žaš rįš aš sżna umręddum žingmönnum gamla raforkureikninga, fyrir og eftir innleišingu orkupakka eitt, mįli mķnu til stušnings.  Sló žį žögn į žingmennina, en žeir bįšust ekki afsökunar į oršum sķnum.  

Žetta eitt og sér sżnir, aš žeir žingmenn, sem styšja innleišingu orkupakka ESB, svķfast einskis ķ mįlflutningi sķnum.  Óskiljanlegt er, hverra erinda žeir ganga į Alžingi, og hvaša hagsmunir kunna aš bśa aš baki.  

Bśast mį viš enn meiri hękkun į orkuverši, fari svo, aš žrišji orkupakkinn verši samžykktur og įform fjįrfesta um sęstreng verši aš veruleika."

Hvar var hin margrómaša neytendavernd orkupakkanna, žegar um 85 % hękkun į rafmagni til hśshitunar dundi į Sušurnesjamönnum ?  Žetta gerist vęntanlega viš bókhaldslegan ašskilnaš hitaveitunnar og rafveitunnar. Svipaš geršist viš sundurlimun Landsvirkjunar.  Hagnaši af virkjunum var fyrir sundurlimun variš til uppbyggingar flutningskerfisins.  Nś žarf Landsnet aš fjįrmagna žęr fjįrfestingar meš lįnum og gjaldskrį, allt saman neytendum ķ óhag.  Įn Evrópuréttar į žessu sviši myndi Samkeppnisstofnun gera athugasemdir viš markašsrįšandi stöšu og óešlilega samžęttingu samkeppnisrekstrar (raforkuvinnslu) og einokunarstarfsemi (hitaveitu).

Reynslan sżnir, aš ķslenzki markašurinn er of lķtill til aš uppskipting fyrirtękja ķ anda ESB sé hagkvęm fyrir neytendur.  Ķ ķslenzka orkukerfinu er orkuforšinn m.a. hįšur duttlungum nįttśruaflanna, en hjį ESB sjį eldsneytismarkašir aš miklu leyti um žennan žįtt.  Žess vegna žarf aš flétta orkulindastżringu inn ķ markašsstżringu ESB hérlendis, svo aš ekki fari illa. Ef stjórnvöld (Alžingi) kjósa ašgeršir ķ įtt til jöfnunar ašstöšu fólks į svęšum įn jaršhita og meš jaršhita, žį er žaš fullveldismįl aš rįša žvķ, en svo er ekki lengur, eins og fram kemur ķ tilvitnašri grein.

Grein sinni lauk Birgir žannig:

"Ķslendingar eru sjįlfstęš žjóš ķ haršbżlu landi og eiga ekki aš lįta embęttismenn ķ ESB rįša žvķ, hvernig viš nżtum okkar mikilvęgu raforkuaušlind eša veršleggjum hana.  Atkvęšagreišslan į Alžingi um žrišja orkupakkann fer fram 2. september n.k. [2019].  Žį kemur ķ ljós, hvaša žingmenn standa meš žjóšinni."

Hvort sem landsmenn kjósa aš eiga višskipti viš śtlönd um sęstreng eša ekki, er óhagstętt fyrir žį aš žurfa aš beygja sig undir Evrópuréttinn į sviši orkumįla.  Ašstęšur eru hér of ólķkar žeim, sem į meginlandinu eša Bretlandi eru viš lżši, til aš hagfellt sé aš lśta "erkibiskups bošskap" į žessu sviši.  Nęr vęri aš fylgja fordęmi höfšingja Oddaverja og fóstra Snorra Sturlusonar į 12. öld, Jóns Loftssonar:

"Heyra mį ég erkibiskups bošskap, en rįšinn er ég ķ aš hafa hann aš engu."

 

 

 

 

 


Žaš fer aš krauma undir

Jón Gunnarsson, Alžingismašur Sjįlfstęšisflokksins ķ SV-kjördęmi (Kraganum), ritaši grein ķ Morgunblašiš 6. september 2019 og sżndi žar rétt einu sinni, hversu įrvökull, athugull og įkvešinn žingmašur hann er, enda er hann nś oršinn ritari flokksins. Hann gerši žar m.a. aš umręšuefni ašfarir umhverfisrįšherrans viš frišlżsingu į öllu vatnasviši Jökulsįr į Fjöllum, en žar viršist sį fara offari mišaš viš lagaheimildir sķnar.  Ef žingiš ekki ómerkir žessa gjörš hans, er hętt viš mįlssóknum į hendur rķkinu og jafnvel skašabótakröfum.  Žarna er flaustur į ferš ķ staš lżšręšislegra višręšna viš viškomandi sveitarfélög, hagsmunaašila og umręšna į Alžingi.  Mįliš hlżtur aš hafa veriš reifaš ķ rķkisstjórn fyrst, og mį furšu gegna, aš enginn rįšherra viršist hafa gert athugasemd eša hreyft mótmęlum. 

Jón segir óstjórn vera į orkumįlum landsins og skal taka undir žaš.  Žar hlżtur ANR (aušlinda-, nżsköpunar og feršamįlarįšuneytiš), sem hżsir orkumįlin, aš eiga höfušsök.  Rįšherra žar er varaformašur Sjįlfstęšisflokksins og var tķmabęrt, aš žingmašur Sjįlfstęšisflokksins fyndi aš rįšsmennsku hennar, sem mest einkennist af žekkingarleysi (OP#3) og athafnaleysi (aflskortur yfirvofandi ķ vetur samkvęmt Landsneti).

Jón Gunnarsson hóf grein sķna:

"Lķfiš eftir orkupakkann",

žannig:

"Žį er bśiš aš afgreiša orkupakkamįliš ķ bili.  Žaš hefur veriš okkur góš lexķa um mikilvęgi žess, hvernig stašiš veršur aš sambęrilegum mįlum tengdum EES-samningnum ķ framtķšinni.  Ég var einn af efasemdarmönnum ķ Sjįlfstęšisflokknum, en eftir žį vinnu, sem fram fór, voru žęr įhyggjur ekki lengur til stašar.  Aš žessu mįli loknu tel ég, aš mikilvęgasta umręšan sé eftir; žaš, hvernig viš ętlum aš tryggja heimilum og fyrirtękjum žessa lands nęga raforku į lęgsta verši, sem žekkist ķ žeim löndum, sem viš berum okkur saman viš."

Textinn žarfnast śtleggingar:  Orkupakkamįliš mun reka į fjörur okkar aftur.  Umręšan sżndi, aš undirbśningi rįšuneytanna var mjög įbótavant, og žaš veršur aš kryfja mįlin betur nęst m.t.t. ķslenzkra hagsmuna.  Ég óttašist ķ upphafi, aš hagsmunir Ķslands vęru fyrir borš bornir, en eftir sameiginlega yfirlżsingu Miguels Canetes og Gušlaugs Žórs og setningu fyrirvara ķ žingsįlyktanir og lög tel ég hagsmunum okkar borgiš. Nś er mįliš aš hindra afl-og orkuskort og aš tryggja įframhaldandi samkeppnisforskot ķslenzkra fyrirtękja ķ krafti lįgs raforkuveršs. 

Blekbóndi deilir ekki įhyggjuleysi Jóns śt af skašleysi OP#3, en "den tid, den sorg".  Framtķšin mun leiša žaš ķ ljós.  Žaš er alveg rétt hjį Jóni, aš žaš er verk aš vinna į orkumįlasviši viš aš tryggja hagsmuni almennings, heimila og fyrirtękja, žvķ aš flotiš hefur veriš sofandi aš feigšarósi, į mešan raforkuverš til heimila hefur hękkaš aš raunverši um 7 % - 8 %, sķšan OP#1 var innleiddur hérlendis.  Ef almenningur hefši ekki veriš snušašur um beinan įvöxt eigna sinna sinna ķ orkugeiranum, hefši raunveršlękkun įtt sér staš į žessu 15 įra tķmabili. Um allt žetta mį lesa ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019.

Framtķšarvandinn er sį, aš OP#3 felur ķ sér hęttu į enn meiri raunveršhękkunum į nęstu 15 įrum, og Jón, Alžingismašur og ritari, mun hafa svipt sig völdum til įhrifa į žessu sviši meš žvķ aš lśta flokksaga 02.09.2019 į Alžingi.  

"Žaš er kynleg staša og óįsęttanleg, sem orkumįlarįšherra okkar er komin ķ, žegar hśn žarf aš ręša śtfęrslur į skeršingu į afhendingu raforku į nęstu įrum.  Ķ mķnum huga er einfalda svariš viš žeirri spurningu, aš į vakt Sjįlfstęšisflokksins kemur ekki til skeršinga ķ raforkukerfi okkar.  Viš munum sjį til žess, aš heimili og fyrirtęki ķ žessu orkurķka landi hafi nęga ódżra raforku og aš sköpuš verši tękifęri til aš byggja upp nżjungar ķ veršmęta- og atvinnusköpun um allt land."

Žetta er gott og blessaš, en stašan er einfaldlega sś nśna, aš veriš er aš brenna olķu til raforkuvinnslu vegna stašbundins raforkuskorts, og ķ vetur bżst Landsvirkjun viš aflskorti į landsvķsu, en veit ekki, hvar hann muni koma nišur.  Allt gerist žetta į vakt orkurįšherra Sjįlfstęšisflokksins, sem viršist samt hvorki hręra legg né liš.

Žegar Jóhann Mįr Marķusson var ašstošarforstjóri Landsvirkjunar minnist blekbóndi žess, aš hann kallaši fulltrśa helztu višskiptavina fyrirtękisins į sinn fund til aš kynna žeim žį stefnu Landsvirkjunar aš eiga aš lįgmarki 250 GWh varaforša ķ kerfinu.  Žessu var mjög vel tekiš af višskiptavinum.  Nś žyfti varaforšinn aš vera meiri, en žessi stefna Landsvirkjunar hefur hins vegar veriš lögš fyrir róša, illu heilli.  Hvers vegna koma ekki fyrirmęli frį fulltrśa eiganda Landsvirkjunar, rķkisstjórninni, um, aš Landsvirkjun skuli tafarlaust koma sér upp tilteknum varaforša ?  

Į sama tķma og forsętisrįšherra segir loftslagsmįlin hafa algeran forgang ķ landinu, er minna framboš en spurn eftir endurnżjanlegri orku.  Setja veršur enn meiri kraft ķ aš afnema alla flöskuhįlsa ķ kerfinu.

"Barįttan um Hvalįrvirkjun er kannski skżrasta dęmiš, sem viš okkur blasir ķ dag.  Ķ umręšum į Alžingi į sķnum tķma bentu žeir, sem skemmst vilja fara mér og öšrum į žennan virkjanakost, sem Svandķs Svavarsdóttir, žįverandi umhverfisrįšherra, setti ķ nżtingarflokk.  "Nżtiš žennan virkjunarkost įšur en žiš bišjiš um ašra möguleika", var haft į orši.  Nś, žegar sį kostur hefur fariš allt torsótta ferliš, fer žetta sama fólk ķ baklįs og vill koma ķ veg fyrir framkvęmdir."

Žetta er réttmęt įbending.  Ferliš aš framkvęmdaleyfi fyrir virkjanir og flutningsmannvirki er allt of torsótt og seinlegt. Tķmafrestir fyrir kęrur og śrlausn žeirra eru of rśmir.  Nśverandi žunglamalega kerfi gerir undirbśning og framkvęmdir óžarflega dżrar, sem aušvitaš kemur nišur į neytendum. Flokkunin ķ nżtingu, biš og vernd er of losaraleg.  Taka žarf meš ķ reikninginn žjóšfélagslegar og efnahagslegar afleišingar af aš leyfa ekki virkjun.  Įšur en virkjanakostur er settur ķ vernd žarf aš tiltaka virkjanaśtfęrsluna, sem mišaš er viš, svo aš hęgt sé aš endurskoša flokkunina meš minna umhverfisraski. 

"Umhverfisrįšherra hefur ekki getaš lagt fram nżja rammaįętlun vegna žess, aš hann į rętur sķnar ķ žeim hópi fólks, sem telur, aš ekki eigi aš virkja meira į Ķslandi.  Žess sé ekki žörf.  Lög um rammaįętlun gera ekki rįš fyrir stöšnun, og aušvitaš er žaš svo, aš umręša um žrišja orkupakkann eša önnur umręša um orkuaušlindina vęri óžörf, ef slķkri stefnu vęri framfylgt.  Ég fullyrši, aš žaš var ekki skilningur žingmanna, žegar mįliš var į sķnum tķma afgreitt ķ vķštękri sįtt į Alžingi.  

Umhverfisrįšherra er upptekinn af žvķ žessa dagana aš efna til frišlżsingar į grundvelli žessara laga. Ašferšafręši hans stenzt aš mķnu mati enga skošun, og hafa margir hagsmunaašilar fullyrt, aš ekki sé fariš aš lögum ķ žeirri śtfęrslu, sem hann bošar.  Ég er sammįla žvķ, aš verklag hans samręmist ekki lögunum.  Ķ žvķ sambandi mį nefna, aš dettur einhverjum ķ hug, aš Alžingi hafi framselt slķkt vald til eins manns, aš hann geti aš eigin gešžótta įkvešiš frišlżsingarmörk.  Žaš er annarra aš gera žaš og Alžingis aš afgreiša samhliša rammaįętlun hverju sinni."

Žaš var misrįšiš aš lįta umhverfisrįšherra eiga frumkvęši aš vinnu viš Rammaįętlun um vernd og nżtingu virkjanakosta.  Ešlilegra er aš fela rįšherra orku, išnašar, feršamįla og nżsköpunar žetta hlutverk, og viškomandi žingnefndir ęttu aušvitaš aš geta tekiš frumkvęši lķka.  Žingviljinn į aš rįša žessu, og nśverandi umhverfisrįšherra er ekki žingmašur, sem gerir mįliš enn ólżšręšislegra.  Žaš er naušsynlegt aš ógilda umręddar gerręšislegar frišlżsingar hans į Jökulsį į Fjöllum; annars er afar lķklegt, aš mįlarekstur hefjist gegn rķkinu, og žeim mįlum mun rķkiš lķklega tapa, eins og allt er ķ pottinn bśiš.  Orkumįlastjóri tók undir meš Jóni Gunnarssyni um žessar frišlżsingar umhverfisrįšherra ķ fjölmišlavištali 7. september 2019, og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra gerši žaš efnislega daginn įšur.

Formašur žingflokks sjįlfstęšismanna hefur aš vķsu séš įstęšu til aš taka fram, aš Jón tali ekki fyrir hönd žingflokksins, en vegna žess, aš forsętisrįšherra ber įbyrgš į žessum umhverfisrįšherra og styšur hann ķ vafasömum gjörningum hans, er ljóst, aš um alvarlegt mįl er aš ręša fyrir rķkisstjórnina.  Jón Gunnarsson er įreišanlega ekki einn į bįti į mešal stjórnarliša. 

  

 

 


Skrżtin afstaša žingmanna til orkumįlanna

Ķ Morgunblašinu 2. september 2019 gat aš lķta skošun nokkurra žingmanna į umręšunum um Orkupakka #3 (OP#3) undanfariš. Sķnum augum lķtur hver į silfriš, og įstęša er til aš staldra viš eitt dęmi:

"Birgir Įrmannsson, žingflokksformašur Sjįlfstęšisflokks, segir ekkert hafa komiš fram undanfariš, sem gefi tilefni til annars en mįliš verši samžykkt, eins og stefnt hafi veriš aš.  Birgir telur, aš umręša um stefnumótun ķ orkumįlum haldi įfram ķ framhaldinu.  "Mörg af žeim atrišum, sem andstęšingar orkupakkans hafa haldiš į lofti, tengjast annarri stefnumótun en žeirri, sem felst ķ žrišja orkupakkanum sjįlfum", segir hann og nefnir, aš žar sé t.d. ekki fjallaš um eignarhald į orkuaušlindum og -fyrirtękjum og ekki um lagningu sęstrengs."

Meš samžykkt Alžingis į OP#3 er Ķsland gengiš ķ Orkusamband Evrópu (Energy Union of Europe), sem stjórnaš er af framkvęmdastjórn ESB.  Žar meš hefur Alžingi gert orkustefnu ESB aš orkustefnu Ķslands varšandi rafmagn (ekki jaršgas).  Žeir žingmenn (stjórnarlišsins) eru aš vķsu til, sem halda žvķ fram, aš Orkusamband Evrópu sé ekki til, en žeir ęttu aš kynna sér mįlin betur įšur en žeir tśšra śt ķ loftiš:

Orkusamband .

Ķ orkustefnu ESB er kvešiš į um, aš öll ašildarlöndin skuli tengjast Innri orkumarkašinum.  Į honum fara višskipti fram ķ orkukauphöllum, og žess vegna žarf Ķsland aš taka upp markašsstżringu raforkuvinnslunnar meš kostum hennar og göllum. Žaš veršur aš ašlaga ķslenzka raforkumarkašinn aš t.d. Nord Pool, įšur en hann tengist Innri markaši ESB fyrir raforku.  Žannig er ekkert val um žaš, hvort markašurinn eša t.d. hagsmunir notenda m.t.t. orkuöryggis eiga aš rįša feršinni.  Žaš er žó fullveldisréttur Ķslands aš rįša žessu, en hann er brotinn meš OP#3. Ekkert hefur sézt frį lagaspekingum um žessa hliš fullveldisframsals til  ESB meš innleišingu OP#3. Žetta skapar lagalega óvissu (hęttu į mįlshöfšunum) viš žį framkvęmd.

Til žess aš tryggja "frelsin fjögur" ķ framkvęmd į žessum markaši vill ESB ganga śr skugga um, aš rķkisvaldiš hygli ekki fyrirtękjum sķnum į žessum markaši.  Ķ žvķ skyni er ķ raun reynt aš żta rķkisfyrirtękjum śt af žessum markaši og reynt aš fį einkafyrirtęki inn į hann ķ stašinn.  Žar meš eru lķkur į, aš fjįrfestingarvilji ķ žessum geira aukist, sem er tališ einkar mikilvęgt varšandi vatnsorkulindina, žvķ aš vatnsorkuver geta "spilaš" mjög vel meš vindorkuverum, sem eru uppistašan ķ orkuverum Evrópu įn koltvķildislosunar.  Til žess žarf hins vegar aš auka mjög uppsett afl vél- og rafbśnašar ķ vatnsorkuverunum, sem śtheimtir mikiš fé.

Viš žessar ašfarir beita Framkvęmdastjórnin og ESA žremur gögnum fyrir sig gagnvart Noregi, ž.e. žjónustutilskipun 2006/123/EB, tilskipun um opinber innkaup nr 2014/23/EB og įkvęšum um athafnafrelsi ķ sįttmįlanum um virkni ESB, TFEU, gr. 49 og 56.  Žessum gögnum er hęgt aš beita gegn EFTA-löndunum į grundvelli EES-samningsins, en OP#3 kemur žar ekki sérstaklega viš sögu. Gagnvart Ķslandi var hins vegar beitt EES-samninginum, gr. 61(1) um bann viš rķkisašstoš viš fyrirtęki į samkeppnismarkaši og tilskipun 2000/60/EB, sem er hluti af EES-samninginum og var innleidd hér meš vatnsnżtingarlögum nr 36/2011. Veršur nįnari grein gerš fyrir śrskurši ESA nr 075/16/COL um brot į įkvęšinu um bann viš rķkisašstoš viš śthlutun orkunżtingarréttinda ķ vefpistli sķšar. Žar kemur fram grundvallarmunur į afstöšu ķslenzkra og norskra stjórnvalda til žessara mįla. 

Žvķ er haldiš fram, aš žessi barįtta Framkvęmdastjórnarinnar og ESA jafngildi ekki kröfu um einkavęšingu vatnsorkuvirkjana. Žaš er hįlmstrį žeirra, sem rķghalda vilja ķ EES-samninginn, hvaš sem tautar og raular. Ķ reynd fara žessar stofnanir žó fram į śtboš į orkunżtingarleyfum vatnsréttinda rķkisins til um 30 įra ķ senn innan ESA, svo aš allir sitji viš sama borš og markašsverš fyrir réttindin séu tryggš. 

Allir sjį, aš ķslenzk fyrirtęki standa höllum fęti į žeim markaši, einnig hin öfluga Landsvirkjun, gagnvart erlendum risum ķ orkuvinnslugeiranum.  Afleišingin veršur, aš nżtingarrétturinn til 30 įra og žar meš viškomandi virkjun lendir hjį fjįrsterkum erlendum  einkafyrirtękjum. Slķkt er óvišunandi fyrir Ķslendinga, og žessar ašfarir strķša sennilega gegn Stjórnarskrį, žvķ aš žęr eru žvingašar fram af erlendu valdi. Žessi erlendu fyrirtęki gętu sótzt eftir aš margfalda uppsett afl viškomandi virkjana, žegar bśiš vęri aš tryggja tengingu Ķslands viš Innri markašinn.  Aušvitaš žyrftu žau leyfi Orkustofnunar og fleiri stofnana til žess, en eftir samžykkt OP#3, svo aš ekki sé minnzt į "Hreinorkupakkann"-HP (OP#4), munu ķslenzk yfirvöld lenda ķ miklu stķmabraki viš ESA og jafnvel fjįrfestana, sem kann aš enda fyrir EFTA-dómstólinum, ef žau ętla aš standa ķ vegi fyrir leyfisveitingum til fjįrfestinga ķ endurnżjanlegum orkulindum.    

Žaš er einkennilegt af Birgi Įrmannssyni aš segja, aš OP#3 fjalli ekki um sęstreng, žótt "submarine cable" komi kannski ekki upp ķ leitarvélinni hans.  OP#3 fjallar aš mestu leyti um regluverk fyrir uppbyggingu og rekstur innviša til samtengingar landa viš Innri markašinn.  Žaš eru svo miklar yfiržjóšlegar heimildir ķ OP#3 til aš greiša götu fjįrfesta ķ millilandatengingum, aš ólķklegt mį telja, aš ķslenzka rķkiš geti stašiš ķ vegi slķks, ef verulegur įhugi er fyrir slķku innan ESB, eins og greinilega kom fram hjį fjölda ķslenzkra lögfręšinga ķ umręšunni ķ ašdraganda innleišingar į OP#3.    

Hér mun įkęra Framkvęmdastjórnarinnar į hendur belgķsku rķkisstjórninni 25.07.2019 fyrir aš taka til sķn endanlegt įkvöršunarvald um m.a. tengingu belgķska flutningskerfisins viš śtlönd verša prófmįl fyrir Ķsland.

Rįšuneytin UTR og ANR halda žvķ samt fram, aš engin lķkindi séu meš belgķsku og ķslenzku innleišingunni.  Aš forminu til er žaš rétt, en aš inntakinu til eiga žessar innleišingar ašalatrišiš sameiginlegt, ž.e. aš draga śr völdum Landsreglara ķ blóra viš žaš, sem fyrirskrifaš er ķ OP#3. ESB-dómstóllinn setur EFTA-dómstólinum fordęmi.  Žess vegna veltur į mjög miklu fyrir Ķsland, hvernig dómur ESB-dómstólsins fellur.  Lķtilla tķšinda er aš vęnta af žessum vettvangi fyrr en eftir žann dóm, e.t.v. 2020. 

Žvķ mišur viršast žingmenn reiša sig į matreišslu rįšuneytanna į öllum hlišum žessa orkupakkamįls.  Glöggskyggni rįšuneytisfólks hefur žó reynzt alvarlega įbótavant varšandi Evrópuréttinn, eins og "kjötmįliš" sżnir, žar sem Alžingi samžykkti regluverk ESB į landbśnašarsviši meš fyrirvara, sem reyndist "hśmbśkk", einskis virši, og varš landsmönnum rįndżr.

 

 

 


Orkumįlin reka į reišanum

Išnašarrįšherrann, Žórdķs Kolbrśn Reykfjörš Gylfadóttir, fékk į sig réttmęta gagnrżni śr eigin kjördęmi, ž.e. frį bęjarstjórn Akraness og sveitarstjórn Hvalfjaršarsveitar, fyrir stefnuleysi ķ mįlefnum orkukręfs išnašar, ķ lok įgśst 2019, en žessi starfsemi į nś undir högg aš sękja į Ķslandi, m.a. śt af hįu raforkuverši. 

Sannleikurinn er sį, aš flestar framleišslugreinar og žjónustugreinar ķ landinu berjast ķ bökkum, į mešan raforkuvinnslufyrirtękin, jafnvel flutningsfyrirtękiš, Landsnet, gręša į tį og fingri.  Žetta er óešlilegt, og sérstaklega er undarlegt, aš veršlagsstefna Landsvirkjunar virtist breytast įriš 2010, og sķšan žį er hśn ónęm gagnvart afkomu višskiptavina sinna.  

Žetta hafa allir skynjaš, sem nįlęgt Landsvirkjun hafa komiš, og vissulega hafa óįnęgjuraddir heyrzt, en nś eru žęr komnar į nżtt stig, svo aš išnašarrįšherra og fjįrmįla- og efnahagsrįšherra geta ekki lengur skotiš sér į  bak viš orkustefnunefnd og stjórn Landsvirkjunar, heldur verša aš setja Landsvirkjun eigandastefnu hiš fyrsta, žar sem upphafleg stefnumörkun um uppbyggingu og višhald samkeppnishęfs atvinnulķfs ķ landinu fęr sess ķ žeim męli, sem samrżmist OP#3. 

Žvķ mišur er hętt viš, aš Landsreglarinn fetti fingur śt ķ slķka eigandastefnu į grundvelli banns viš rķkisstušningi til atvinnurekstrar.  Er žetta smjöržefurinn af erfišleikunum, sem OP#3 į eftir aš valda ķslenzku atvinnulķfi ?  

Žann 2. september 2019 birtist frétt Jóns Birgis Eirķkssonar ķ Morgunblašinu um nżjar vendingar ķ žessu mįli undir fyrirsögninni:

"Rķkisstjórnin endurskoši stefnu sķna".

Hśn hófst žannig:

"Bęjarstjórn Akraness og sveitarstjórn Hvalfjaršarsveitar skora į rķkisstjórnina aš endurskoša stefnu sķna ķ mįlefnum orkukręfs išnašar og setja Landsvirkjun eigendastefnu įn tafar.

Įskorunin var samžykkt į sameiginlegum fundi sveitarstjórnanna ķ sķšustu viku, en žar kemur fram, aš fundurinn hafi veriš haldinn vegna "žeirrar alvarlegu stöšu, sem upp er komin ķ atvinnumįlum į Grundartanga og leitt getur til verulegs samdrįttar ķ starfsemi orkukręfs išnašar og fękkunar starfa".

Fram kemur ķ įskoruninni, aš rekstrarumhverfi žessa išnašar į Ķslandi hafi versnaš til muna, og žaš  samkeppnisforskot, sem hér hafi veriš ķ orkuverši, sé nś algerlega horfiš.  Kjörnir fulltrśar į svęšinu kalli eftir svörum um, hver hafi tekiš įkvöršun um žessa stefnubreytingu og į hvaša vettvangi hśn hafi veriš tekin."

Hér fer ekkert į milli mįla.  Landsvirkjun hefur gengiš fram af offorsi, ekkert tillit tekiš til žess, aš umsamiš raforkuverš skyldi styrkja samkeppnisstöšu fyrirtękjanna į alžjóšlegum markaši, eins og hśn jafnan gerši fyrrum tķš.  Rįšherra išnašar hefur ekki fariš ofan ķ saumana į nżjustu orkusamningunum meš žetta ķ huga og į sennilega óhęgt um vik vegna ESA-Eftirlitsstofnunar EFTA, sem hefur tekiš sér žaš hlutverk frį 2003.  Ešlilega er samt spurt um eigandastefnu Landsvirkjunar, og hvernig stefnubreyting Landsvirkjunar sé komin undir.  Hver veit, nema hana megi rekja allt aftur til OP#1 (2003) ?

Hér sjįum viš svart į hvķtu, aš Landsvirkjun er į rangri braut meš veršlagsstefnu sķna og er komin yfir žolmörk ķslenzks atvinnulķfs.  Rétt višbrögš eru žį aš taka skref til baka og endursemja til aš tryggja framtķš fyrirtękjanna og afkomuöryggi žeirra, sem žar vinna, beint og óbeint.  Einnig ętti hśn aš eiga frumkvęši aš lękkun heildsöluveršs į almennum markaši.  Sé einhver samkeppni virk, koma hin fyrirtękin į eftir.

Nś er hins vegar komiš babb ķ bįtinn.  Alžingi hefur innleitt OP#3, og eftir žaš er Landsreglarinn (undir ESA/ACER) innsti koppur ķ bśri orkumįlanna og rįšherrarnir ķ aukahlutverkum.  Žaš ber vissulega keim af fullveldisframsali, ef rįšherra getur ekki haft įhrif į veršlagsstefnu rķkisfyrirtękja meš śtgįfu eigandastefnu, sem rķkisstjórnin samžykkir.  

Žetta er smjöržefurinn af žvķ, sem koma skal, ž.e. veršhękkanir į rafmagni, sem ógna tilveru fyrirtękja og afkomu heimila.  Stjórnvöld klumsa ķ eigin landi.  Innleiddu orkupakka meš neytendavernd į vörunum.  Hvķlķkir stjórnarhęttir.  O, sancta simplicitas.  

 


Lķsa ķ undralandi orkunnar

Žęr eru margar Lķsurnar, sem hreišraš hafa um sig ķ undralandi orkumįlanna og tjį sig nįkvęmlega samkvęmt žvķ aš vera staddar ķ gerviveröld embęttis- og stjórnmįlamanna, sem įtta sig ekki į orkustefnu Evrópusambandsins (ESB) og orkulöggjöfinni, sem žeim er gert aš innbyrša ķ sneišum, s.k. orkupökkum.

Eina birtingarmynd žessa hugarheims gat aš lķta ķ Fréttablašsgrein Bryndķsar Haraldsdóttur, Alžingismanns sjįlfstęšismanna ķ "Kraganum", 30. įgśst 2019,

"Betri raforkumarkašur":

Greinin hófst žannig: 

"Frį gildistöku EES-samningsins įriš 1994 hafa įtt sér staš grķšarlegar breytingar og framfarir ķ orkumįlum hér į landi."

Žessi hįstemmda lżsing er rétt, en žessi žróun varš įn atbeina EES-samningsins. Įriš 1996 var hafizt handa viš aš reisa kerskįla 3 og aš stękka raforkukerfi ISAL fyrir hann og fleiri ofna ķ steypuskįla. Samtķmis hófst Landsvirkjun handa viš Sultartangastöš, og ķ kjölfariš kom Noršurįl og Vatnsfellsstöš.  Įriš 2007  var Fljótsdalsstöš, stęrsta virkjun landsins, 690 MW, 5000 GWh/įr, tekin ķ notkun įsamt įlveri Alcoa, Fjaršaįli, į Reyšarfirši. 

Hafizt var handa viš allar žessar virkjanir og višreigandi flutningsmannvirki į grundvelli orkusölusamninga viš engilsaxnesk fyrirtęki meš heimilisfesti utan EES.  Tollfrjįls ašgangur fyrir įl til ESB var žegar tryggšur meš višskiptasamningi Ķslands og ESB frį 1973, svo aš EES-samningurinn kom  ekkert viš sögu žessa mikla framfaraskeišs ķ išnvęšingu Ķslands. Žaš er alveg śt ķ hött aš tengja uppbyggingu ķslenzka raforkukerfisins, sem nś er hiš langstęrsta m.v. ķbśafjölda, viš samninginn um Evrópska efnahagssvęšiš.  Tiltölulega litlar fjįrfestingar hafa komiš žašan hingaš til, hvaš sem sķšar veršur.  

"Um leiš og nż lög tóku gildi [2003], tók uppbygging raforkumarkašar į Ķslandi miš af reglum EES-svęšisins og um leiš innri markašar Evrópusambandsins og hefur gert allar götur sķšan.  Įkvöršun var tekin um, aš vinnsla og sala raforku yrši ķ markašskerfi, į samkeppnisgrundvelli - sem er ķ anda sjįlfstęšisstefnunnar.  Reglur voru settar um starfsemi orkufyrirtękja samhliša ķ žvķ skyni aš stušla aš aukinni samkeppni og koma neytendum til bóta [sic !?]."

Hér er frjįlslega fariš meš sannleikann, svo aš śr veršur villandi texti fyrir žį, sem ekki vita betur. Reglur um markašsfyrirkomulag, sem męlt er meš ķ OP#2 og gilda į innri raforkumarkaši ESB, hafa enn ekki veriš innleiddar į Ķslandi.  Landsreglarinn mun fį žaš sem eitt af sķnum ašalverkefnum eftir innleišingu OP#3, auk įkvöršunar gjaldskrįa Landsnets og dreifiveitna, aš innleiša hér markašsstżringu raforkuvinnslunnar.

Meš žessu fyrirkomulagi innri markašarins bjóša framleišendur tiltekiš afl, MW, fyrir hverja klukkustund sólarhringsins, og notendur/smįsalar bjóšast til aš kaupa tiltekin MW į hverri klukkustund fyrir tiltekin verš.  Žar sem frambošs- og eftirspurnarferlar skerast, įkvešur markašsstjórinn veršiš.  Seljendur, sem bušu hęrra verš og kaupendur, sem bušu lęgra verš, missa af višskiptum ķ žaš skiptiš. 

Žetta fyrirkomulag veršur skylt aš innleiša samkvęmt OP#3, žótt žaš henti ekki alls kostar hérlendis. Meš žessu fyrirkomulagi einskoršast starfsemi  orkuvinnslufyrirtękjanna viš aš hįmarka tekjur sķnar, en enginn žarf aš huga aš afhendingaröryggi orkunnar, hvaš žį, aš nokkur sé įbyrgur fyrir žvķ.  Žannig er hętt viš, aš fyrirtękin tęmi lón sķn, žvķ aš skammtķmavišhorf žeirra er aš nżta allt sitt mišlunarvatn, į mešan veršiš er hįtt.  Žetta getur komiš harkalega nišur į neytendum, žvķ aš tjón žeirra er margfalt meira en seljendanna vegna orkuskorts.  

Hér žarf aš snķša agnśana af óheftri markašsstżringu orkukauphallarinnar til aš verja neytendur tjóni vegna mistaka viš innleišingu, sem stafa af žvķ, aš horft er framhjį gjörólķku ešli ķslenzka orkukerfisins m.v. orkukerfi meginlandsins.  Žingmašurinn hefur ekki orš į neinu af žessu ķ sinni grein, sem žó var bent į ķ ašdraganda samžykktar Alžingis į OP#3 og er fjallaš um ķ skżrslu Orkunnar okkar frį 16.08.2019. 

Hér skal fullyrša, aš orkupakkarnir eru ekki "ķ anda sjįlfstęšisstefnunnar" meš vķsun til Landsfundarsamžykkta, žótt žingmašurinn fullyrši žaš śt ķ loftiš.  Sem lęgst og stöšugast raforkuverš įsamt įherzlu į afhendingaröryggi raforku, ž.e.a.s. orkulindastżring, er hins vegar ķ anda sjįlfstęšisstefnunnar.  Žaš stašfesti Jón Gunnarsson, Alžingismašur sjįlfstęšismanna ķ Kraganum, ķ tķmamótagrein sinni ķ Mogganum, 6. september 2019.  Henni verša gerš betri skil į žessu vefsetri seinna.

Bryndķs Haraldsdóttir vill lķta į rafmagn sem vöru.  Fyrir okkar ašstęšur hérlendis er žį žjóšhagslega hagkvęmast aš lķta į rafmagniš sem hrįefni, sem er naušsynlegt til aš framleiša flestar vörur og til aš veita marghįttaša žjónustu.  Fyrir samkeppnishęfni į innanlands- og utanlandsmörkušum er žį augljóslega lykilatriši, aš mešalveršiš sé sem lęgst og veršsveiflur sem minnstar.  Žaš er fullveldisréttur okkar aš haga nżtingu og markašssetningu nįttśruaušlindanna eftir eigin höfši, en žurfa ekki aš taka viš fyrirmęlum um žaš frį yfiržjóšlegu valdi. Yfiržjóšlegt vald į Ķslandi hefur yfirleitt gefizt illa og er alger tķmaskekkja nś į tķmum. Skašlegt inngrip erlends valds ķ orkuvinnslustżringu landsins er einmitt žaš, sem gerist viš innleišingu Landsnets og Landsreglara į markašsstżringu raforkuvinnslunnar, eins og Evrópusambandiš vill hafa hana, svo aš Ķsland verši ašlagaš Innri markašinum, ef/žegar sęstrengurinn kemur.  Margir munu verša hundóįnęgšir meš virkni žessa kerfis og telja sig bķša tjón af.  Af žeim sökum mį bśast viš mįlaferlum, e.t.v. hópmįlssókn į hendur Landsreglaranum, sem į žessum ósköpum ber įbyrgš.

"Nś er komiš aš žeim žrišja [orkupakka], sem enn byggir į hugmyndinni um raforkumarkaš, žar sem neytendur hafa valfrelsi.  Aš baki žrišja orkupakkanum bśa sjónarmiš um hvata til hagręšingar innan raforkugeirans, aš raforkukaupendum sé tryggt samkeppnishęft raforkuverš, betri žjónusta og stöšugri og öruggari afhending rafmagns.  Žį er ķ žrišja orkupakkanum einnig aš finna įkvęši um neytendavernd meš žaš aš markmiši aš bęta og samžętta samkeppnishęfa raforkumarkaši innan EES."

Af žessum texta er ljóst, aš žingmašurinn, höfundur greinarinnar, er aš lżsa įhrifum innleišingar OP#3 į meginlandinu, en hśn hefur ekki hugmynd um, aš įhrifin verša allt önnur og miklu verri af innleišingu hans ķ umhverfi, sem hann er ekki snišinn fyrir.  Hśn og hinir 45 žingmennirnir, sem samžykktu žessa innleišingu, eru meš samžykktinni aš leggja miklar byršar į landsmenn.  Žeir voru varašir viš žvķ ķ ašdragandanum og eiga sér žess vegna engar mįlsbętur.

Ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16.08.2019, er sżnt fram į, aš raunhękkun raforkukostnašar fjölskyldna į tķmabilinu 2003-2018 nemur 7 %-8 % į hverja kWh.  Į sama tķmabili lękkušu skuldir orkugeirans sem heildar, og žess vegna hefši įtt aš verša raunlękkun raforkukostnašar, en ekki hękkun, ef allt vęri meš felldu.  Byršar fjölskyldna og atvinnulķfs af OP#1-2 nema lķklega 10 %- 20 % af rafmagnskostnaši, og byršarnar munu margfaldast meš OP#3 vegna gjaldskrįrhękkana af völdum Landsreglarans, eins og oršiš hafa t.d. ķ Svķžjóš, og af orkuveršshękkunum, sem tķundašar eru hér aš ofan. 

Žessar verša afleišingarnar fyrir almenning, žegar rķkisstjórn og Alžingi vita ekki, hvaš felst ķ višamikilli erlendri löggjöf, sem veriš er aš lögleiša hér. 

Til aš sżna lesendum, hversu gjörsamlega žingmenn geta veriš śti į žekju, er hér birt nišurlag greinarinnar, sem hér hefur veriš til umfjöllunar:

"Öflugur raforkumarkašur er mikilvęgur ķslenzkum heimilum, og er žrišja orkupakkanum ętlaš aš styšja enn frekar viš žį góšu vegferš, sem viš erum į.  Andstęšingar žrišja orkupakkans hafa ekki rökstutt heimsendaspįr sķnar um glötuš yfirrįš yfir ķslenzkum aušlindum, enda eiga spįdómarnir ekki viš rök aš styšjast."

Žessi mįlflutningur er óbošlegur frį žingmanni ķ utanrķkismįlanefnd, žar sem umfjöllun orkupakka hefur veriš einna mest, en hann er ekki einsdęmi śr žeim ranni. Orkupakkarnir hafa ekki gagnazt heimilunum, heldur hafa žeir oršiš žeim fjįrhagsleg byrši, og keyrt getur um žverbak meš OP#3. Dęmi um skert fullveldi yfir orkulindunum er einmitt, žaš sem minnzt er į hér aš ofan, aš sennilega mun Landsreglarinn, sem mun starfa hér sem rķki ķ rķkinu, ekki leyfa aš ašlaga markašsstżringu raforkuvinnslunnar aš ķslenzkum ašstęšum meš žvķ aš heimila beitingu orkulindastżringar, žegar naušsyn krefur, žvķ aš slķkt trufli frjįlsa samkeppni į milli orkuvinnslufyrirtękjanna.  

Žaš er fremur óvarlegt af žingmanninum aš fullyrša, aš reynslan muni afsanna varnašarorš efasemdarmanna um OP#3.  Žvert į móti bendir reynslan frį öšrum löndum, sem innleitt hafa OP#3, ekki sķzt vatnsorkulöndum, til žess, aš miklar vęringar séu framundan, žar sem hlaupa mun į snęri efasemdarmanna.  Nęgir aš nefna deilur Framkvęmdastjórnarinnar śt af śthlutun rķkisins į orkunżtingarleyfum vatnsréttinda til rķkisfyrirtękja, bréf ESA sama efnis til rķkisstjórna Ķslands og Noregs, og stefnu Framkvęmdastjórnarinnar gagnvart rķkisstjórn Belgķu fyrir ESB-dómstólnum. Žar er um óleyfilega takmörkun į valdsviši Landsreglara aš ręša, žótt annaš form sé į valdtakmörkuninni en hérlendis. Einnig er lķklegt, aš tiltektir Landsreglarans muni męlast illa fyrir, eins og reynslan frį Svķžjóš sżnir.  Stjórnarlišar, nema Įsmundur Frišriksson, og ašrir samžykkjendur OP#3 eiga žvķ ekki nįšuga daga framundan fram aš nęstu Alžingiskosningum, ef aš lķkum lętur.  

 

 

 


Raforkulöggjöf snišin viš ólķkar ašstęšur

Žaš er grundvallarmisskilningur, aš raforkulöggjöf, sem snišin er aš stefnumörkun Evrópusambandsins (ESB) ķ orkumįlum, hljóti aš geta gagnazt Ķslendingum, jafnvel betur en orkulöggjöf, sem snišin yrši aš orkustefnu fyrir Ķsland, sem enn hefur ekki veriš mótuš, en hlyti sjįlfstęša umfjöllun į Alžingi įn nokkurs žrżstings frį EES.  Hvers vegna ?

Fyrir žvķ eru 2 meginįstęšur, aš orkulöggjöf Ķslands žarf aš snķša viš ķslenzkar ašstęšur.  Sś fyrri er, aš orkukerfi landsins er gjörólķkt orkukerfi ESB, og sś sķšari er, aš orkumarkašurinn er lķka gjörólķkur.  Bįšar valda žessar ašstęšur žvķ, aš óheft markašsstżrikerfi ESB į raforkuvinnslunni veršur hér til óžurftar, hękkar raforkuverš (įn sęstrengs) og gerir afhendingaröryggi raforku mun ótryggara en nś er, eins og tķundaš hefur veriš į žessu vefsetri.  

Sumir boša žó allt annaš. Žį žarf aš kryfja žaš. Žann 14. įgśst 2019 birtist ķ Fréttablašinu grein eftir Hörš Arnarson, forstjóra Landsvirkjunar:

"Raforkulöggjöf sem hefur reynst vel". 

Žetta er illa rökstudd lofgjörš um orkupakka Evrópusambandsins, sem minnir į grįtstafi sama forstjóra į sinni tķš af įhyggjum śt af hag Landsvirkjunar, ef ķslenzka rķkiš myndi ekki ganga ķ įbyrgš fyrir "Icesave".  Greinin hófst žannig:

"Breytingar į orkulöggjöf Evrópusambandsins og innleišing žeirra į Ķslandi hefur skipt miklu fyrir framžróun raforkumarkašarins og m.a. skapaš orkufyrirtękjunum sterkari stöšu ķ samningum viš erlenda stórnotendur."

Forstjórinn hefši žurft aš śtskżra žetta betur, svo aš žaš yrši trśveršugt.  Žaš er hins vegar hįttur hans aš vaša į sśšum ķ orkumįlaumręšunni.  Žaš liggur ekki ķ augum uppi, hvers vegna uppskipting raforkufyrirtękjanna ķ vinnslufyrirtęki, flutningsfyrirtęki, dreifingarfyrirtęki og sölufyrirtęki, hefur styrkt ķslenzk orkufyrirtęki ķ samningum viš erlend stórfyrirtęki um raforkuvišskipti.  Žvert į móti veikti žessi uppskipting ķslenzku raforkufyrirtękin, og orkukaupendur žurftu aš semja um orkukaup viš eitt eša fleiri fyrirtęki og um orkuflutningana viš annaš.

  Žetta er ašeins meira frįhrindandi fyrir hina erlendu ašila, jafnvel ruglingslegt, svo aš žessi stašhęfing forstjórans stenzt ekki.  Žaš er enda žannig, aš markašskerfi ESB gerir ekki rįš fyrir langtķmasamningum, eins og hér hafa tķškazt, heldur er žaš stefna ESB, aš öll orka fari į heildsölumarkaš ķ orkukauphöll. Žar meš sęju mįlmverksmišjurnar sķna sęng śt breidda.  Hangir slķkt į spżtunni hjį einhverjum ?  Žaš yršu krókódķlstįr, sem grįtiš yrši ķ żmsum ranni, en efnahagslegar afleišingar yršu alvarlegar, eins og fram kemur ķ skżrslunni ķ višhengi žessa pistils. 

Landsreglarinn mun vafalaust reyna aš beina öllum orkuvišskiptum ķ orkukauphöll, žegar hann fer aš stżra hér og stella.  Ef/žegar honum tekst aš fį žeirri stefnu ESB framfylgt, aš landiš verši tengt innri raforkumarkaši ESB meš sęstreng, žį veršur žaš svanasöngur stórišju į Ķslandi vegna žess, aš hśn getur ekki keppt į sama markaši og išjuver ķ hjarta Evrópu sökum óhagręšis fjarlęgša. Til aš glöggva sig į žessu ętti fólk aš lesa 8. kafla Ragnars Įrnasonar, hagfręšiprófessors, ķ mešfylgjandi skżrslu Orkunnar okkar (ķ višhengi). 

Forstjóri žessi reri aš žvķ öllum įrum aš fį OP#3 innleiddan hér og er įfram um aš fį ESB-styrktan sęstreng til landsins.  Į sama tķma žykist rķkisstjórnin ekki hafa žaš į sinni dagskrį aš fį hingaš sęstreng frį śtlöndum.  Žaš er holur hljómur ķ žeim mįlflutningi į sama tķma og téšur forstjóri rķkisfyrirtękisins Landsvirkjunar leikur lausum hala og bošar allt annaš.  Hvers konar ringulreiš er žetta eiginlega hjį rķkisstjórninni ? Er hśn meš allt į hęlunum ķ orkumįlum landsins (eigendastefna ķ skötulķki) ?

"Meš breytingunni [OP1-2] voru raforkusamningar viš stórnotendur fęršir ķ višskiptalegt umhverfi įn afskipta stjórnmįlamanna.  Meš žvķ var sköpuš skynsamleg umgjörš um žessa flóknu višskiptasamninga, sem geršir eru viš stór alžjóšleg fyrirtęki, žar sem hver hugsar vel um eigin hag.  Reynslan hefur sżnt, aš ķ öllum nżjum samningum og endursamningum viš stórnotendur hefur raforkuverš hękkaš įn žess, aš dregiš hafi śr eftirspurn eša framleišslu.  Raforkuverš stórnotenda hefur nįlgazt žaš verš, sem er ķ boši ķ öšrum löndum, enda er engin įstęša fyrir Ķslendinga til aš undirveršleggja ķslenzkar orkuaušlindir - ekki frekar en ķslenzkan sjįvarśtveg."

Forstjórinn hefur lamaš eftirspurnina, eins og tóftir įlvers Noršurįls ķ Helguvķk eru til marks um og żmislegt fleira mętti tķna til ķ žeim efnum. Žaš er śt ķ hött aš lķkja rafmagni viš fiskafuršir į erlendum mörkušum.  Nęr er aš lķkja rafmagni viš hrįefni fyrir veršmętaskapandi starfsemi.  

Žaš er erfitt aš sjį, aš OP1-2 hafi gert nokkuš annaš en aš flękja višskiptaumhverfiš fyrir erlenda fjįrfesta.  Įfram er Landsvirkjun rķkisfyrirtęki (100 %) og meš algerlega markašsrįšandi yfirburšastöšu į markaši langtķmasamninga. Hiš eina, sem hefur breytzt, er, aš ESA rżnir nś orkusamningana m.t.t. žess, hvort ķ žeim kunni aš felast rķkisstušningur.

Žaš varš alls engin jįkvęš breyting meš nżju raforkulögunum 2003, sem gerir Ķsland įhugaveršari valkost fyrir fjįrfesta.  Breytingin varš 2010, žegar téšur Höršur var rįšinn forstjóri Landsvirkjunar.  Žį var tekin upp óbilgjörn afstaša til višskiptavina fyrirtękisins, sem žurftu aš endurnżja orkusamninga sķna viš fyrirtękiš.  Var žį ekki lengur horft til upphaflegs hlutverks Landsvirkjunar um aš stušla aš žróun išnašar og annarrar orkutengdrar starfsemi ķ landinu til aš auka gjaldeyristekjur landsins, veršmętasköpun og atvinnufjölbreytni.  Afleišingin frį endurskošun orkusamninganna 2010-2018 er dśndurtap ISAL ķ Straumsvķk og neyšarkall frį bęjarstjórn Akraness vegna įstandsins į Grundartanga. 

Žaš var ógęfulegt aš hverfa frį žvķ įgęta fyrirkomulagi aš tengja raforkuveršiš viš verš afuršanna, sem rafmagniš er notaš til aš framleiša.  Žar meš var aš vissu marki létt undir meš kaupandanum į erfišleikatķmum, og orkuseljandinn naut įvaxtanna, žegar vel gekk. Žannig er žetta enn hjį Fjaršaįli og mjög vķša erlendis. Nś blasir óvissa viš hjį višskiptavinum Landsvirkjunar, og įstandiš fer vęntanlega ekki framhjį sęstrengsfjįrfestum, sem eru meš almannatengla hér ķ vinnu.

Žeir, sem sjį ekkert athugunarvert viš žessa žróun mįla, ęttu aš kynna sér žį ókręsilegu framtķšarsżn, sem hér blasir viš, ef fariš veršur aš selja rafmagn utan um sęstreng ķ staš žess aš framleiša hér vörur til śtflutnings.  Sérstaklega mį ķ žvķ sambandi benda į skżrslu OO, 16.08.2019, t.d kafla 8, eftir Ragnar Įrnason, prófessor ķ hagfręši.

Įfram skal vitna ķ forstjóra LV:

"Ķ öllum meginatrišum hafa žęr grundvallarbreytingar, sem geršar voru meš setningu raforkulaganna [2003] reynzt vel.  Ķ stuttu mįli mį segja, aš horfiš hafi veriš frį įętlunarbśskap til markašsbśskapar meš tilheyrandi įvinningi fyrir žįtttakendur į raforkumarkaši og žjóšarbśiš ķ heild."

Žetta eru rakalausar fullyršingar og rangar.  Męlikvarši į įrangur breytinganna 2003 meš innleišingu OP#1 og innleišingu OP#2 2008 er žróun rafmagnsveršs til heimila tķmabiliš 2003-2018.  Žaš sést į grafi į bls. 45 ķ mešfylgjandi skżrslu.  Hękkunin hefur oršiš 7 % - 8 % aš raunvirši, en ef allt hefši veriš meš felldu, hefši raunveršiš įtt aš lękka, af žvķ aš skuldir orkugeirans lękkušu mikiš į tķmabilinu og megniš af kostnaši orkugeirans er fjįrmagnskostnašur. Ętla mį, aš OP#1-2 hafi aš lįgmarki snušaš almenning um 10 % aš raunvirši (og gęti slagaš ķ 20 %).  Įstęšan er t.d. sś, aš meš gamla fyrirkomulaginu rann fé frį orkuvinnslunni til lķnubygginga, en Landsnet fjįrmagnar framkvęmdir sķnar aš nokkru leyti meš lįnum, sem gjaldskrį fyrirtękisins stendur undir. 

Meš OP#3 mun keyra um žverbak, žvķ aš Landsreglarinn mun įkvarša gjaldskrįna, og orkufyrirtękin žurfa aš standa undir kostnaši viš embętti Landsreglara įsamt rķkissjóši.  

Affarasęlast veršur aš taka stefnuna śt śr Orkusambandi Evrópu, fį undanžįgur frį öllum orkupökkunum, enda veršur engin sįtt ķ landinu um yfiržjóšlegt vald yfir öllum žįttum orkugeirans, eins og OP#3 kvešur į um og OP#4 enn įkvešnar. 

"Mikilvęgt er aš gera sér grein fyrir žvķ, aš barįttan um raunveruleg yfirrįš og eignarhald į orkulindum landsins, a.m.k. žeim, sem Landsvirkjun hefur veriš treyst fyrir, mun um ókomna framtķš snśast m.a. um, hvernig okkur gengur aš semja viš alžjóšlega stórnotendur um raforkuverš, enda nota žeir um 80 % af raforku Ķslands.  Til aš tryggja žjóšinni sanngjarnan arš af aušlindinni veršur hśn aš fį sambęrilegt verš og greitt er annars stašar ķ hinum vestręna heimi."

Žetta er alrangur mįlflutningur, sem bendir til, aš forstjóra Landsvirkjunar skorti allan skilning į orkumįlum Ķslands.  Eignarhald orkulindanna tengist endanlegum notanda, stórišju eša öšrum, ekki neitt. Afnotarétturinn ("raunveruleg yfirrįš") į orkulindinni ekki heldur, ž.e. orkunżtingarrétturinn. Hann er nśna mestmegnis ķ höndum opinberra fyrirtękja, en hann er ķ uppnįmi, žvķ aš ESA og Framkvęmdastjórnin vilja gefa einkafyrirtękjum kost į aš bjóša ķ hann og viršast vilja żta opinberum fyrirtękjum śt śr orkuvinnslunni. Žar į samkvęmt orkustefnu ESB "frjórfrelsiš" aš rķkja įn rķkisafskipta. 

ESB vill hleypa fjįrsterkum einkafyrirtękjum aš til aš stórefla fjįrfestingar ķ endurnżjanlegum orkulindum.  Žetta žżšir, aš Ķslendingar munu glata erfšasilfri sķnu til śtlendra stórfyrirtękja.  Žaš er stórfuršulegt, aš forstjóri Landsvirkjunar skuli ekki tjį sig um žessa yfirvofandi ógn, heldur tengja yfirrįš orkulindanna viš žaš, hvernig gengur aš semja viš stórnotendur.  Žaš er alveg śt ķ hött.  Ef Landsvirkjun ķ sinni nśverandi mynd veršur lögš nišur, eins og ESA viršist stefna aš, falla langtķmasamningar hennar um koll, svo einfalt er žaš.  Orkan fer žį öll į Innri raforkumarkašinn.  Žessa žróun veršur aš hindra meš öllum tiltękum rįšum, jafnvel uppsögn EES-samningsins, ef žaš reynist naušsynlegt til aš halda yfirrįšum orkulindanna ķ höndum landsmanna sjįlfra (almannavaldsins).

Žaš er meinloka hjį forstjóra Landsvirkjunar, aš hér geti veriš sambęrilegt verš til stórišju og į meginlandi Evrópu.  Žaš er lķka višurkennt ķ Noregi, aš žar veršur aš stušla aš samkeppnishęfni orkukręfs išnašar meš žvķ aš veita afslįtt af miševrópsku raforkuverši, sem svarar til meiri fjarlęgšar verksmišjanna ķ Noregi frį hrįefnaupptökunum og frį afuršamörkušunum.

  Vandamįliš, sem viš er aš kljįst, eftir aš orkupakkar Evrópusambandsins voru innleiddir, er, aš ESA rżnir orkusamninga viš rķkisorkufyrirtęki m.t.t. žess, hvort žeir feli ķ sér rķkisstyrki, og ESA višurkennir ekki žessa fjarlęgšarreglu, sem žó alltaf hefur veriš viš lżši į žeim mörkušum, žar sem Landsvirkjun hefur keppt um aš fį fjįrfesta til Ķslands. Žar aš auki er žaš stefna ESB, aš öll raforkuvišskipti fari fram ķ orkukauphöll, sem žżšir, aš langtķmasamningar munu lķša undir lok.  Žaš  veršur ķslenzka žjóšarbśinu afar óhagfellt, žvķ aš mikil veršmętasköpun į sér staš ķ landinu meš nżtingu raforkunnar ķ miklum męli, og margir hafa af žvķ atvinnu.  Raforkan stendur undir umtalsveršum hluta landsframleišslunnar.  Samžykkt OP#3 magnar ófriš ķ landinu um orkumįlin. 

 

 

 

 

 

 


Skrįr tengdar žessari bloggfęrslu:

Spurningar um Orkupakka #3

Mįlefnalega er rķkisstjórnin sem örfoka eyšimörk, žegar kemur aš efnislegri vörn hennar fyrir innleišingu Žrišja orkupakkans (OP#3) hérlendis.  Hśn getur ekki einu sinni śtskżrt, hvers vegna žaš er ekki įstęša nśna til aš grķpa ķ "neyšarhemilinn".  Svar išnašarrįšherra jafngildir "af žvķ bara". Frammistaša hennar ķ umręšunum um OP#3 į Alžingi var afspyrnuléleg.  Hśn skilur ekki um hvaš Orkusamband Evrópu snżst.  Hśn heldur, aš neytendavernd į meginlandi Evrópu sé neytendavernd į Ķslandi. Hśn hafši ekki roš viš Ólafi Ķsleifssyni ķ umręšunum į Alžingi į "sķšsumarstśfinum".   Reyndar var oršręša hennar eitthvaš į žį leiš, aš žau (rķkisstjórnin) tękju  ekki ķ neyšarhemilinn, bara af žvķ aš viš megum žaš.  Svona léttśšugur rįšherra um lķfshagsmunamįl žjóšarinnar į einfaldlega skiliš aš fį sparkiš frį kjósendum viš fyrsta tękifęri. Žvķ fyrr, žeim mun betra, mundi einhver segja (einnig ķ NV-kjördęmi). 

Žingflokkur Sjįlfstęšisflokksins er forstokkašur, eins og reyndar hinir tveir žingflokkar rķkisstjórnarinnar.  Viš slķka er erfitt aš tala og jafnvel tķmasóun.  Engu aš sķšur verša žessir og ašrir žingflokkar aš velta fyrir sér nokkrum aškallandi spurningum jafnt fyrir og eftir atkvęšagreišslu um OP#3 į Alžingi:

1) Hvernig getur utanrķkisrįšherra og Alžingi brugšizt viš, telji Evrópusambandiš (ESB) innleišingu tilskipunar ESB nr 72/2009, rafmagnstilskipunar, ófullnęgjandi og ekki veita Landsreglara žaš svigrśm til óhįšra įkvaršana, sem tilskipunin męlir fyrir um ?

OP#3 veršur innleiddur ķ heilu lagi, en sķšan settur  fyrirvari ("back-stop"), sem kemur afar spįnskt fyrir sjónir og er fordęmalaus ķ sögu EES, enda brot į 7. gr. samningsins.

Ķ žingskjali 1252-791. mįli, er svohljóšandi breytingartillaga viš žingsįlyktun:

"Ekki veršur rįšizt ķ tengingu raforkukerfis landsins viš raforkukerfi annars lands ķ gegnum sęstreng, nema aš undangengnu samžykki Alžingis.  Skal žaš samžykki liggja fyrir įšur en framkvęmdir, sem varša slķka tengingu, geta fariš į framkvęmdaįętlun kerfisįętlunar.  Til grundvallar slķkri įkvöršun Alžingis skal leggja heildstętt mat į umhverfis-, samfélags- og efnahagslegum įhrifum slķkrar tengingar og framkvęmda vegna hennar."

Žaš er undarlegt aš hafa žennan fyrirvara ķ žingsįlyktun, en ekki ķ lögum.  Žaš leišir af sér tvennt.  Aušveldara er aš breyta fyrirvaranum, og hann stendur vissulega skör lęgra en OP#3, sem fęr lagagildi hér eftir innleišingu hans.  Samkvęmt OP#3 eiga Landsreglarar viš sitt hvorn enda sęstrengsins aš fjalla um tęknilega og fjįrhagslega skilmįla sęstrengsins.  Ef žeir komast ekki aš nišurstöšu sķn į milli, verša žeir aš leggja mįliš fyrir ACER, sem śrskuršar.  Žaš er hvergi ķ reglum OP#3 gert rįš fyrir neins konar aškomu löggjafans aš einstökum verkefnum, enda er žaš undarleg stjórnsżsla aš lįta löggjafann sżsla meš framkvęmdaatriši. Hann į aš leggja meginlķnur og lżsir yfir vilja sķnum til aš tengja landiš Innri raforkumarkašinum meš samžykkt OP#3.

Hér er žess vegna komin upp sś staša, aš viš innleišingu OP#3 eru hendur Landsreglarans į Ķslandi bundnar meš žingsįlyktunartillögu og reyndar meš lögum, sbr žingskjal 1253-792, sem er frumvarp um breytingu į raforkulögum nr 65/2003, sem vķsa ķ žessa žingsįlyktunartillögu, og hljóšar svo: 

"Um tengingu raforkukerfis landsins viš raforkukerfi annars lands ķ gegnum sęstreng fer samkvęmt stefnu stjórnvalda um uppbyggingu flutningskerfis raforku."

Rķkisstjórn, sem leggur slķkt fram, viršist ekki skilja, hvaš felst ķ OP#3.  Markašinum er fališ aš fjįrmagna og standa aš millilandatengingum, og ESB beitir bęši fjįrhagslegum og reglusetningarlegum örvunarašgeršum ķ žvķ skyni.  Annaš helzta hlutverk Landsreglarans eftir samžykkt OP#3 samkvęmt tilskipun 72/2009 veršur aš śtrżma öllum hindrunum ķ vegi millilandatenginga viš Ķsland.  Samkvęmt OP#4 mega stjórnvöld ekki standa aš žingsįlyktun, eins og žeirri, sem aš ofan greinir.  Žaš eru žess vegna yfirgnęfandi lķkur į, aš ESA muni fį EFTA-dómstólinum žetta deilumįl til śrlausnar, žegar fordęmi kemur frį ESB-dómstólinum ķ deilumįli Framkvęmdastjórnarinnar viš rķkisstjórn Belgķu. Mį žį einu gilda, hversu margir sótraftar eru į sjó dregnir hér viš land til aš vitna um, aš dómur ESB-dómstólsins ķ Belga-mįlinu veiti EFTA-dómstólinum ekki fordęmi.  Śtskżringar į žvķ eru hlįlegar og gętu hafa komiš frį karlinum ķ Tunglinu.  Allt mun žetta fólk verša sér rękilega til skammar, žegar afleišingar žessarar innleišingar koma ķ ljós.  Žęr verša almenningi ekki ódżrar.  

2) Hefur fariš fram sértęk hagręn athugun į įhrifum stefnu ESB, eins og hśn kemur fram ķ OP#3 og nįnar ķ OP#4 į žjóšarbśskap Ķslendinga og samfélagslegum įhrifum til lengri tķma, og hyggst rįšherra leggja nišurstöšur slķkrar athugunar fyrir Alžingi įšur en OP#3 veršur samžykktur [sem er borin von], eins og naušsynlegt er ?

Sį undarlegi mįlflutningur hefur veriš hafšur ķ frammi af bošberum OP#3 hérlendis, aš hann muni lķtil sem engin įhrif hafa į efnahaginn, nema žį helzt til batnašar meš bęttri neytendavernd.  Žessi mįlflutningur vitnar um fullkomiš skilningsleysi į žvķ, sem žessi Evrópulöggjöf felur ķ sér, og fullkomiš skeytingarleysi um almannahag. Strax meš innleišingu markašsstżringar raforkuvinnslunnar, sem veršur eitt af fyrstu verkum Landsreglarans į eftir įkvöršun gjaldskrįa Landsnets og dreifiveitnanna, veršur raforkuverš sveiflukennt, og žar sem hillir undir orkuskort, mun mešalveršiš hękka.  Neytendavernd er ekki til ķ žessu kerfi hérlendis.  Žaš er fįsinna.  

Neytendavernd getur falizt ķ haršri samkeppni, en henni veršur aldrei til aš dreifa į ķslenzkum raforkumarkaši.  Žaš sannar reynslan af OP#1 og OP#2.  Išnašarrįšherra heldur žvķ fram, aš nišurhlutun fyrirtękja ķ smęrri einingar hafi oršiš neytendum til hagsbóta.  Žaš strķšir gegn heilbrigšri skynsemi ķ fjįrmagnsfrekri starfsemi, enda er reyndin sś,aš raunhękkun raforkuveršs til heimila tķmabiliš 2003-2018 hefur oršiš 7 % - 8 % samkvęmt gögnum Hagstofunnar og śtreikningum prófessors Ragnars Įrnasonar ķ skżrslu Orkunnar okkar, 16. įgśst 2019.

Ragnar skrifaši fróšlega grein ķ skżrslu Orkunnar okkar um hagręn įhrif innleišingar OP#3, en slķkar upplżsingar hefur sįrlega vantaš ķ umręšuna, og rķkisstjórnin hefur engan gaum gefiš aš žessum žętti. Ragnar ver mestu rżmi greinarinnar ķ aš greina afleišingarnar af samtengingu Ķslands viš Innri raforkumarkaš EES, enda er lķklegast, aš ESB fįi vilja sķnum fyrr en sķšar framgengt um aš tengja jašarsvęši EES viš Innri markašinn, eftir aš žau eru gengin ķ Orkusamband Evrópu:  

"Samkvęmt vištekinni hagfręši mį fullvķst telja, aš hindrunarlaus orkumarkašur muni verša efnahagsleg lyftistöng fyrir ESB ķ heild og żta undir hagvöxt.  Žaš er hins vegar ekki žar meš sagt, aš slķkur orkumarkašur styrki efnahagslķfiš į öllum svęšum sambandsins.  Hindrunarlaus orkuvišskipti munu einkum nżtast efnahagslegri žungamišju sambandsins, žar sem orkužörfin er mest.  Į hinn bóginn munu žau svęši, sem orka veršur flutt frį, aš öšru jöfnu verša fyrir bśsifjum viš žessa breytingu.  Žaš er vegna žess, aš žau missa af hluta af sinni orku og žar meš möguleikum til nżtingar hennar."

Meš žvķ aš samžykkja OP#3 göngum viš ķ Orkusamband ESB og jįtumst undir regluverk ESB um orkuvišskipti į milli landa.  Inntak žess er, aš rķkisstjórnir og žjóšžing komi ekki nįlęgt žessum mįlum, hvorki til hindrunar né örvunar, heldur véli landsreglarar, ACER og fyrirtęki į orkumarkaši alfariš um žau.  Rķkisstjórnarflokkarnir o.fl. į Alžingi eru hins vegar haldnir žeirri meinloku, aš fullveldi Ķslands til aš rįša žessum mįlum verši óskert meš OP#3.  Žaš veršur afdrifarķkur misskilningur ķ ljósi žess, aš įgreiningur veršur śtkljįšur fyrir EFTA-dómstólinum.

"Śrvinnsla raforku hér į landi leggur nś žegar talsvert af mörkum til landsframleišslunnar og skapar verulega atvinnu.  Tękifęri til frekari og veršmętari śrvinnslu eru mikil, enda ašgangur aš ódżrri og tryggri raforku ein helzta forsenda nśtķmaframleišslu af fjölmörgu tagi."

Žaš er fullveldisréttur žjóša aš rįša nżtingu nįttśruaušlinda sinna.  Sį réttur veršur tekinn af ķslenzku žjóšinni varšandi nżtingu orkulindanna, žvķ aš fulltrśar hennar verša ekki hafšir meš ķ rįšum, žegar Landsreglarinn mun sjį til žess, aš Landsnet innleiši hér markašsstżringu raforkuvinnslunnar.  Vegna sérstöšu orkukerfisins getur hśn ekki oršiš hér ķ žįgu almannahags.  Hśn mun auka tekjur orkufyrirtękjanna į kostnaš almennings og orkuöryggis. Orkulindastżring, sem er vel žekkt hérlendis, mundi snķša af žessu kerfi agnśana ķ žįgu almannahags, en Landsreglarinn mun sennilega banna hana į žeim forsendum, aš hśn feli ķ sér óleyfileg rķkisafskipti af frjįlsum markaši. 

Ķ Orkusambandi Evrópu eiga višskipti meš alla raforku aš fara fram ķ orkukauphöll.  Žaš merkir, aš ESB vill langtķmasamninga feiga.  Žar meš sér stórišjan ķ landinu sķna sęng śt breidda.  Žetta mun minnka atvinnu, veršmętasköpun og hagvöxt ķ landinu, sbr texta Ragnars Įrnasonar, hagfręšings.

"Į hindrunarlausum raforkumarkaši muni raforkan fara til žeirra nota, sem hęst verš bjóša.  Žvķ muni raforka verša flutt frį žvķ landi, žar sem raforkuverš er lęgra, og sį śtflutningur muni halda įfram, žar til skilaveršiš til framleišenda į raforku til innanlandsnota og śtflutnings er oršiš jafnhįtt.  Raforkuveršiš ķ śtflutningslandi raforku muni žvķ hękka til samręmis viš raforkuveršiš erlendis.  Jafnframt muni raforkuframleišsla ķ śtflutningslandinu vaxa, séu slķk tękifęri į annaš borš fyrir hendi, žar til framleišslukostnašur ķ nżjum orkumannvirkjum žar er oršinn jafnhįr hinu hęrra raforkuverši."

Sęstrengur til Ķslands nżtur svo mikillar velvildar framkvęmdastjórnar ESB, aš hśn hefur vališ hann af Kerfisžróunarįętlun ESB og inn į "The Union list of projects of common interest" - Sambandslista verkefna ķ žįgu almannahags, en žau verkefni verša sjįlfkrafa samžykkt af landsreglurum landanna, sem ķ hlut eiga, žegar fjįrfestar gefa sig fram.  Jafnframt eru slķk verkefni styrkhęf śr mrdEUR 30 innvišasjóši ESB. Žótt slķkt verkefni geti ekki stašiš į eigin fótum m.v. raforkuverš nśna, gęti svo fariš, aš flutningskostnašur um slķkan streng ķ byrjun verši ašeins um 20 USD/MWh og fęri lękkandi.  Žį gęti skilaverš til raforkuseljenda hérlendis oršiš 80-20=60 USD/MWh, og raforkuveršiš hérlendis hękkaš um 50 % og meira, er frį lķšur.  Flutningsgjaldskrį Landsnets mun vart hękka minna vegna kostnašar viš uppbyggingu flutningskerfis innan lands vegna sęstrengs.  Žar meš sér öll framleišsla innan lands, sem er hįš žvķ, aš raforkuverš hękki ekki frį žvķ, sem nś er, sķna sęng śt breidda.

Ragnar dró mįl sitt saman ķ 4 atriši:

  1.  "Ķ fyrsta lagi myndi raforkuverš į Ķslandi hękka bęši til fyrirtękja og heimila.  Framleišendur myndu ekki vilja ótilneyddir selja raforku į lęgra verši til sumra notenda en annarra.  Žar aš auki myndi slķkt flokkast undir markašsbrenglandi nišurgreišslur og/eša veršmismunun, sem er óheimil samkvęmt EES-ESB reglum.  Veršiš myndi ugglaust fyrst hękka, žar sem orkukaupendur eru ekki varšir af langtķmasamningum, en smįm saman myndi allt raforkuverš hękka.  Innlendir raforkunotendur myndu meš öšrum oršum tapa į samtengingunni viš orkumarkaš ESB." 
  2. "Ķ öšru lagi myndi raforkunotkun į Ķslandi minnka.  Hśn minnkar, žar sem orkuveršiš hękkar og minnkar mest, žar sem tiltöllulega lįgt orkuverš er forsenda viškomandi starfsemi. Ętla mį, aš žaš sé einkum ķ tiltölulega orkufrekum išnaši mišaš viš framleišsluveršmęti, eins og t.d. ķ ylrękt, fiskimjölsverksmišjum, rekstri gagnavera og aušvitaš svokallašri stórišju.  Atvinnutękifęrum, sem byggjast į raforku, mun žį fękka aš sama skapi." 
  3. "Ķ žrišja lagi myndi samtenging ķslenzks raforkumarkašs viš evrópskan sennilega leiša til aukinnar raforkuframleišslu į Ķslandi.  Žar sem framleišendur geta nś selt miklu meira magn en įšur og į vęntanlega hęrra verši, munu žeir hafa įhuga į aš auka framleišslu sķna. Žetta mun skapa žrżsting į, aš virkjaš verši (vatn, jaršhiti og vindorka) til aš męta eftirspurninni ķ Evrópu.  Samkvęmt bęši grunnreglum og sértękum reglum ESB skulu markašsöfl rįša.  Žvķ er aš öšru jöfnu óheimilt aš hindra virkjanir og banna lagningu sęstrengja, ef einkaašilar vilja leggja ķ slķkar framkvęmdir.  Slķkt myndi aš öšru jöfnu flokkast undir skašlegar markašshindranir."
  4. "Ķ fjórša lagi myndu orkuframleišendur hagnast.  Eftir samtenginguna geta žeir selt meira orkumagn į hęrra verši.  Žar sem notendur raforku innanlands tapa vegna hęrra orkuveršs, hefur samtengingin žvķ ķ för meš sér breytta tekjudreifingu milli framleišenda og notenda raforku."

Nś žegar glittir ķ klęrnar į žessu kerfi.  Landsvirkjun hefur viš framlengingu gamalla stórišjusamninga viš 3 orkukręfa mįlmframleišendur neytt yfirburša stöšu sinnar į markaši og žröngvaš žessum fyrirtękjum til aš ganga aš raforkusamningum, sem eru žungbęr byrši ķ nśverandi įrferši. Skynsamleg og sanngjörn tenging raforkuveršs viš framleišsluverš hefur veriš rofin aš kröfu forstjóra Landsvirkjunar og boginn spenntur langt umfram getu fyrirtękjanna viš nśverandi markašsašstęšur, svo aš framtķš fyrirtękjanna er ķ uppnįmi og stórtap į rekstrinum.  Ķ fréttum hefur t.d. veriš greint frį mrdISK 5,0 tapi ķ fyrra į ISAL ķ Straumsvķk, og ķ jślķ 2019 varš fyrirtękiš fyrir rekstrarlegu įfalli, žegar um 40 % framleišsluminnkun varš.  Framleišslutękin uršu fyrir skemmdum og endurręsingin veršur rįndżr.  

Bęjarstjórn Akraness hefur lżst yfir miklum įhyggjum af stöšunni į Grundartanga og kennir miklum nżlegum raforkuveršshękkunum um bįgborna stöšu fyrirtękjanna.  Žaš er stórfuršulegt, aš rķkisfyrirtękiš Landsvirkjun skuli hafa sveigt mjög af leiš ķ veršlagsstefnu sinni įn nokkurrar umfjöllunar, aš žvķ er viršist, ķ rķkisstjórn, į Alžingi og ķ žjóšfélaginu.  Er įstęša til aš ętla, aš ekki sé lengur hugaš aš upprunalegu hlutverki Landsvirkjunar aš skapa fyrir sitt leyti samkeppnishęfar ašstęšur fyrir orkukręfan išnaš ķ landinu, sem žį myndi aušga umhverfiš meš margvķslegum hętti og skapa örugga og trausta vinnu innan giršingar og utan.  Nś getur Landsvirkjun skįkaš ķ žvķ skjólinu, aš fari allt į versta veg hjį višskiptavinum hennar, geti hśn flutt orkuna utan um sęstreng til Evrópusambandsins, sem žaš hefur mikinn hug į, aš komiš verši į laggirnar vegna orkuskorts žar į bę.

  Hér er Landsvirkjun aš feta inn į stórhęttulega braut, sem rķkisstjórnin žarf aš stöšva. Žaš getur varla veriš, aš stjórn fyrirtękisins hafi umboš frį rķkisstjórninni til aš ganga į milli bols og höfušs į stórišjunni vegna žess, aš hingaš megi alltaf fį sęstrengstengingu frį śtlöndum til aš koma orku ķ lóg, sem stórišjan hefur gefizt upp į aš kaupa.  

 

 

 

 

 

 


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband